Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant G. S. , dalyvaujant prokurorui A. S. , nukentėjusiajam V. G. , nukentėjusiojo atstovei advokatei V. G. ,

civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K. , civilinio atsakovo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovei L. P. , gynėjai K. S. , kaltinamajam V. L. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. L. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2006-05-22, apie 09 val. 08 min., vairavo krovininį automobilį MAN 26.331 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KAESSBOHRER SKH24-38, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) ", ir važiavo Galvės gatve nuo Trakų pusės link Kirtimų gatvės, antrąja eismo juosta. Vairuodamas krovininį automobilį buvo neatsargus ir neatidus, keisdamas važiavimo kryptį Galvės - Tiškevičiaus gatvių sankryžoje, persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiuojančiam krovininiam automobiliui MAN 26.322 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G. , dėl ko įvyko susidūrimas ir eismo įvykio metu nukentėjo vairuotojas V. G. , kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro kairio šlaunikaulio lūžio, tokiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme parodė, jog įvykio dieną jis su įmonės direktoriumi važiavo sunkvežimiu iš Trakų pusės Vilniaus link. Prie Galvės - Tiškevičiaus gatvių sankryžos pamatė stovintį automobilį ir nutarė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Prieš darydamas persirikiavimo manevrą, pasižiūrėjo į dešinės pusės veidrodėlį, parodė posūkį, po to dar kartą pažiūrėjo į veidrodėlį ir tada pradėjo persirikiavimo manevrą. Prieš darant manevrą, jokio automobilio užpakalyje nebuvo. Persirikiavimo metu važiavo apie 40 km/h greičiu, tačiau persirikiuojant ir artėjant link sankryžos, greitis mažėjo. Jau darant manevrą, pro veidrodėlį toli matėsi automobilis, bet jis galvojo, kad spės persirikiuoti. Po to pajuto smūgį, tuo metu jo vairuojamas sunkvežimis buvo pirmoje juostoje. Po smūgio sustojus direktorius pribėgo prie nukentėjusiojo, pastarasis buvo prispaustas, jis buvo sužalotas. Kaltu prisipažįsta tik iš dalies, nes avariją lėmė ir kito vairuotojo veiksmai.

Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, jog 2006-05-22 prieš 09:00 val. gavo nurodymą nuvežti žvyrą į Vilnių. Išvažiavo iš Trakų ir važiavo Vilniaus link pirma eismo juosta apie 60-70 km/h greičiu. Priekyje važiavo krovininis automobilis. Jis artėjo prie puspriekabės, o puspriekabė staigiai metėsi į pirmą juostą, taip užkirsdama jam kelią. Bandė stabdyti, bet smūgio nepavyko išvengti. Avarijos metu buvo sužalotas – jam buvo atviras šlaunies lūžis ir kiti sužalojimai.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamasis vieną dieną dirbo jo vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną važiavo su V. L. , nes norėjo jam parodyti maršrutą. Galvės gatvėje atsitiko įvykis maždaug 200 m iki sankryžos. Jie važiavo nuo Trakų pusės link Vilniaus antra eismo juosta. Iš toli matė du automobilius. Likus iki sankryžos apie 200 m jie darė persirikiavimo manevrą į pirmą eismo juostą. V. L. prieš darydamas persirikiavimo manevrą, įjungė posūkio signalą, jis žiūrėjo per visus veidrodėlius, prieš darydamas persirikiavimo manevrą. Pavažiavus apie 50 metrų, pajuto smūgį. Po smūgio sustojo ir iki šviesoforo buvo apie 50 m. Susidūrimas įvyko dar pilnai neįvažiavus į pirmą eismo juostą. Priekaba 1 m buvo iki vidurinės linijos. Buvo atsitrenkta į puspriekabės dešiniąją pusę. Jis negali pasakyti, ar jie buvo pilnai persirikiavę į pirmąją eismo juostą. Jam atrodo, kad pilnai persirikiavę nebuvo. Važiavo apie 40 km/h, o susidūrimo metu greitis buvo apie 20km/h.

Liudytojas I. L. teisme paaiškino, jog paties įvykio nematė. Važiavo sunkvežimiu iš degalinės. Policininkai jį sustabdė ir paprašė padėti patraukti automobilį. Žino, kad įvyko susidūrimas įvyko apie 20 m iki sankryžos. Jam susidarė įspūdis, kad tai čia buvo tokia avarija, kai užkertamas kelias pirma juosta važiuojančiam vairuotojui. Automobilis „Man“ kaire puse buvo atsitrenkęs į dešinį puspriekabės šoną. Vilkikas su puspriekabe pilnai nebuvo persirikiavęs į pirmą eismo juostą.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio planas patvirtina, kad eismo įvykis yra prieš Galvės-Tiškevičiaus gatvių sankryžą, kurioje po eismo įvykio transporto priemonės išsidėstę sekančiai: automobilis MAN 26.331, v/n (duomenys neskelbtini) , (kurį vairavo V. L. ) didžiąja dalimi stovėjo Galvės gatvės pirmoje eismo juostoje (iš dalies įstrižai juostos atžvilgiu), priekine dalimi nukreiptas link Kirtimų g., atstumas nuo automobilio priekinio kairio kampo iki prieš sankryžą esančios „STOP" linijos - 0,6 m., atstumas nuo gatvės priešingos krypties eismo juostas skiriančio atitvaro iki kairės pusės priekinio rato - 4,7 m., iki kairės pusės galinio rato - 3,8 m.. Šio automobilio tempiama puspriekabė stovi įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. puspriekabės priekio dešinė pusė buvo pirmoje eismo juostoje, o likusi dalis antroje eismo juostoje, galine dalimi nukreipta link gatvės priešingų krypčių eismo juostas skiriančio atitvaro (atstumas nuo atitvaro iki puspriekabės kairės pusės galinio rato - 0,5 m., iki priekinio rato - 1,2 m.). Automobilis MAN 26.322, v/n (duomenys neskelbtini) (kurį vairavo V. G. ) stovi lygiagrečiai važiuojamajai daliai, ant pirmą ir antrą eismo juostas skiriančios linijos, priekiu nukreiptas į Galvės - Tiškevičiaus gatvių sankryžos pusę (atstumas nuo priekinės automobilio dalies iki prieš sankryžą esančios „Stop" linijos - 10,5 m., atstumas nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki pirmos eismo juostos dešinio krašto - 2,1 m., nuo dešinės pusės galinio rato - 2,0 m.). Įvykio vietoje taip pat užfiksuota ištisinis, maždaug 22,50 m. ilgio MAN 26.331, v/n (duomenys neskelbtini) puspriekabės dešinės pusės galinio rato slydimo pėdsakas (žymė), kuris prasideda važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje, 4,5 m. atstumu nuo pirmos eismo juostos dešinio krašto, ir tęsiasi iki pat puspriekabės sustojimo vietos. Taip pat užfiksuoti ištisiniai, maždaug 22,90 m. ilgio automobilio MAN 26.322, v/n (duomenys neskelbtini) priekinių ratų stabdymo pėdsakai (žymės), kurie prasideda pirmoje eismo juostoje, dešinės pusės rato pėdsakas 0,8 m. atstume nuo pirmos eismo juostos dešinio krašto (stabdymo pėdsakų vėžių plotis - 1.9 m.), (b.l. 5-9)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog V. L. vairuoto automobilio MAN 26.331, v/n (duomenys neskelbtini) , išorinių sugadinimo požymių nėra, o nustatyti puspriekabės KAESSBOHRER SKH24, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sudaužytas galinis dešinės pusės žibintas, sulenktas galinio dešinės pusės rato sparnas, sulenktas galinis kėbulo vamzdis, įbrėžtas ir sulenktas dešinės pusės galinis bortas (b.l. 10-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyti G. G. vairuoto automobilio MAN 26.322, v/n (duomenys neskelbtini) sekantys apgadinimai: sulenktas stogas, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas variklio dangtis, sulenkti kairės pusės statramsčiai, sulenktas kairės pusės priekinis sparnas, sudaužyti kairės pusės priekinis žibintas ir posūkio signalas, sulenktos ir išlaužtos vairuotojo durelės, išdaužtas jų stiklas, sugadintas salonas, sulaužytas kairės pusės veidrodis, sulaužyti kairės pusės laipteliai, sugadintas bamperis (b.l. 14-15).

M. Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3217/06(01) patvirtina, kad V. G. eismo įvykio metu padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kairėje blauzdoje ir kairio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio atviras lūžis. Sužalojimas dėl atviro šlaunikaulio kūno lūžio vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 21).

M. Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3797/06(01) patvirtina, kad eismo įvykio metu V. L. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta), (b.l. 25).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimo skyriaus 2007-12-07 specialisto išvada Nr. 11-2293(07) patvirtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta sekantis eismo įvykio eiga (mechanizmas): automobilio - balninio vilkiko Man 26.331, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe Kaessbohrer SKH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. L. , važiuodamas Galvės g. antra eismo juosta nuo Trakų m. link Kirtimų g. ir, artėdamas prie sankryžos su Tiškevičiaus gatve bei sulėtinęs greitį, apie 35 km/h greičiu pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Tuo metu, kai jo vairuojamas vilkikas priartėjo prie antros ir pirmos eismo juostų ribos, paskui jį pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavęs apie 70 km/h greičiu V. G. vairuojamas automobilis Man 26.322, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo vairuojamo transporto priemonių junginio galo buvo apie 32 m. atstumu. Šiomis aplinkybėmis vairuotojui V. L. važiuojant toliau į pirmą eismo juostą ir nuvažiavus apie 34 m. į priekį ir į dešinę, jo vairuojamo automobilio - balninio vilkiko velkamai puspriekabei dar apie 32 km/h greičiu važiuojant apžergus ratais ženklinimo liniją, žyminčią pirmos ir antros eismo juostų ribą, į jos galo dešinį kampą apie 69 km/h greičiu priekinės frontalinės plokštumos kaire puse trenkėsi pirma eismo juosta važiavęs V. G. vairuojamas automobilis Man 26.322. Susidūrimo ir inercijos jėgų veikiamos transporto priemonės, po pirminio smūgio sąlyčio persislinkusios į priekį apie 20-23 m., sustojo kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuotose vietose ir padėtyse.

Pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui nustatytomis šio eismo įvykio kilimo aplinkybėmis techniniu požiūriu buvo automobilio - balninio vilkiko Man 26.331, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe Kaessbohrer SKH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. L. vykdomas rikiavimasis iš antros eismo juostos į pirmą, sukliudant (neduodant kelio) pirma eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos jo didesniu greičiu važiavusiam automobiliui Man 26.322, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverčiant jo vairuotoją staiga keisti greitį.

Automobilio Man 26.322. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. G. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui (kada priekyje jo ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs transporto priemonių junginys - automobilis-balninis vilkikas Man 26.331 su puspriekabe Kaessbohrer SKH -pradėjo persirikiavimą į pirmą eismo juostą ir vilkikas priartėjo prie ženklinimo linijos, žyminčios pirmos ir antros eismo juostu ribą), laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir taip prarado galimybę išvengti susidūrimo su besirikiuojančio į jo eismo juostą transporto priemonės junginiu -puspriekabės galu, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu, (b.l. 120-126).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, įrodyta, kad V. L. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. G. sveikata. Yra įrodyta, jog kaltinamasis V. L. , važiuodamas Galvės g. antra eismo juosta ir lėtai (apie 35 km/h greičiu) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo vadovautis saugaus eismo reikalavimais, nurodytais KET 53 p. ir 145 p. (įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, redakcija), t.y. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei prieš pradėdamas persirikiavimą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, tokiu būdu, privalėjo duoti kelią iš paskos jo pirma eismo juosta ta pačia kryptimi žymiai didesniu greičiu artėjančiai transporto priemonei. Nurodytų pareigų V. L. nevykdė, tuo savo veiksmais pažeidė minėtų Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus. Kaltinamojo V. L. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajam V. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada patvirtina, kad autoįvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo V. L. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu buvo rizikingi. Nustatyta, jog nukentėjusysis vairavo sunkiasvorį pakrautą žvyro kroviniu automobilį, artėdamas prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos, važiavo apie 70 km/h greičiu pirma eismo juosta, iš kurios jis, pravažiavęs sankryžą, turėjo persirikiuoti į kairę. Nors formaliai nukentėjusysis greičio reikalavimų nepažeidė, tačiau artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, privalėjo bei galėjo būti atidus ir mažinti automobilio greitį, laiku nestabdė, kai priekyje atsirado kliūtis. Kaip paaiškėjo įrodymų tyrimo metu, tai turėjo įtakos įvykio kilimui. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju buvo rizikingi ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis V. L. neteistas (b.l. 138 ), administracine tvarka praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos jau negaliojančios (b.l. 135-137), į Vilniaus Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 39), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 41), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas ir centre negydytas (b.l. 38), nedirba, registruojasi darbo biržoje.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę -baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei kaltinamojo turtinę (laikinai nedirba, turto neturi) ir šeimyninę padėtį (augina mažametį vaiką). MGL skaičiuotinas pagal tuo metu galiojusį dydį 125 Lt.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ priteisti 2812,83 turtinės ir 97 000 litų neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu civiliniu atsakovu taip pat buvo patraukta ir draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis teisme civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų, patyrė didelį skausmą, dėl randų jaučia diskomfortą, jam sutrumpėjo koja, ją nuolat skauda. Avarijos metu studijavo, bet dėl eismo įvykio teko imti akademines atostogas, todėl vėliau baigė mokslus. Metus laiko buvo nedarbingas, po to buvo pripažintas 45 procentų nedarbingumas gavau invalidumą. Turinę žalą sudaro sugadintų drabužių vertė, pirkti vaistai, prarasta dalis uždarbio.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o neturtinės žalos dydžio negalėjo įvardyti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad kaltinamasis eismo įvykį padarė darbo metu, tačiau abiejų vairuotojų veiksmai lėmė avariją, todėl įmonės kaltės nėra.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad bendrovė neatsisako atlyginti pagrįstos žalos dydžio, tačiau ieškovas nesikreipė į bendrovę dėl žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 800 litų išlaidų advokatui, ką laiko turtine žala dėl kaltinamojo veiksmų, sugadintų drabužių – batų ir kelnių vertė - 60 litų, pirkti vaistai už 437,23 Lt, taip pat negautos pajamos už 9 mėnesius (susidaręs skirtumas tarp buvusių iki sužalojimo grynųjų pajamų ir po sužalojimo gautų pašalpų) - 1515,60 litų. Teismas vertina, kad turtinė žala (vaistų vertė, negautos pajamos)yra įrodyta pateiktais dokumentais (b.l. 75-77, 83-85), taip pat yra reali ir sugadintų drabužių vertė. Tačiau nukentėjusiojo 800 litų išlaidos (b.l. 86, 87), turėtos advokato pagalbai apmokėti, nėra laikytinos turtine žala. Pagal LR BPK VIII skyriaus nuostatas tai yra proceso išlaidos, kurios atlygintinos LR BPK 106 str. tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, priteistina turtinė žala yra 2012,83. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, nes byloje esanti draudimo liudijimo poliso išklotinė, patvirtina, kad eismo įvykio metu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su minėta draudimo bendrove, kuriai ir tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nukentėjusiajam V. G. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis ilgą laiką gydėsi stacionare ir ambulatoriškai (b.l.69, 71, 72), nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtos traumos jo sužalota koja sutrumpėjo, ją nuolat skauda, jis dėl randų jaučia diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų negalėjo tęsti mokslų, kuriuos baigė vėliau. Byloje pateikta Darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma patvirtina, jog nukentėjusysis dėl 2006-05-22 įvykio neteko 10 procentų darbingumo. Taigi, nukentėjusysis buvo sužalotas jauno amžiaus, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tam tikrą laiką buvo apribotos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, mokytis ir dirbti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta gana žymi turtinė žala. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, augina nepilnametį vaiką, nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Taip pat teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertina tą aplinkybę, kad specialisto išvadoje yra patvirtinta, jog V. G. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir taip prarado galimybę išvengti susidūrimo su besirikiuojančio į jo eismo juostą transporto priemonės junginiu -puspriekabės galu, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos įvykio pasekmėms. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs aptartų kriterijų visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, teismas laiko, kad nukentėjusiojo reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir priteistina 15 000 litų neturtinės žalos.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl šioje byloje visą turtinę žalą (2012,83 litų) ir dalį neturtinės žalos (500 eurų arba ekvivalentu 1726,40 Lt) privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“, likusią neturtinės žalos dalį 13273,60 litų – civilinis atsakovas UAB“ (duomenys neskelbtini)“, kadangi žala padaryta kaltinamajam V. L. atliekant savo darbines pareigas (LR CK 6.264 str. 1 d.).

Iš kaltinamojo V. L. priteistinos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos, sumokėtos advokatei už atstovavimą byloje (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., teismas

n usprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti 15 MGL (1875 litų) baudą.

Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. G. 2012,83 litų turtinei žalai ir 1726,40 litų neturtinei žalai atlyginti;

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13273,60 litų V. G. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. L. 800 litų V. G. proceso išlaidoms (advokato paslaugoms) atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.