Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-666-1023/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e1-666-1023/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19522-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-666-1023/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19522-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

S. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. 2020 m. gegužės 20 d. apie 19.00 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), K. L. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smogė nemažiau du kartus ranka nukentėjusiajam K. L. į veidą, tuo nukentėjusiajam K. L. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies galo srityje, apatinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruva lūpų kairės pusės gleivinėje. Šiais veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju S. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 11.00 val., jam paskambino jo pažįstamas K. L. ir norėjo išgerti. K. L. pažįsta daug metų. Pasikvietė jis jį ir sugyventinę R. L. pas save į butą, esantį Prienuose, ten gėrė alkoholį. Buvo tik trise. Praėjus kiek laiko išėjo, kai išėjo iš K. buto, jam R. pasakė, kad K. glostė jos koją ir dar pas K. paliko R. savo telefoną. Tada jis supykęs dėl tokio K. elgesio nuėjo pas K. L. tos pačios dienos vakare išsiaiškinti. Buvo gėręs alkoholio. Prie namo, kuriame gyvena K. nuėjo su R.. Paskui ji liko lauke prie namo, o jis vienas nuėjo pas K. L. į butą. Buto durys buvo atrakintos. Įėjus į buto vidų pamatė kambaryje sėdintį K. L. ir dar vieną vyriškį. Tada jis pradėjo su K. aiškintis dėl jo sugyventinės ir jis sudavė smūgius K.. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir į kur pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Jam K. irgi sudavė smūgius į krūtinę. Grumtynių metu buvo abu nukritę ant sofos. Dėl to į policiją nesikreipė. Ir paskui išėjo. Kaip jau minėjo jis pas K. į butą ėjo vienas ir nežino kodėl jis sako, kad atėjo dar su trimis jaunuoliais.

Nukentėjusysis K. L. parodė, kad jis gyvena Prienuose. (duomenys neskelbtini). S. Š. pažįsta apie 10 metų. Užvakar jis pas jį buvo svečiuose su savo sugyventine ar drauge. Jie pas jį buvo apie 2 val. Jie vartojo alkoholį. Svečiai pradėjo triukšmauti. Jis svečius išvijo, šiek tiek apsipyko. S. draugė jo namuose paliko savo telefoną. 2020 m. gegužės 20 d. apie 19.00 val. jam būnant namuose, adresu Prienai, (duomenys neskelbtini), pas jį į butą atėjo S. Š., su dar trimis vyrais, kurių nepažįsta, ir tarp jo ir S. Š. kilo konfliktas. Jis jam pradėjo priekaištauti, kad tą dieną kai jis buvo atėjęs pas jį su drauge, jis norėjo išžaginti jo draugę. Jis niekada tokių ketinimų neturėjo. Su S. susipyko. Konflikto metu S. jam kelis kartus ranka trenkė į veidą. Su S. susigrūmė. Jis nežino ar sudavė S. Š. smūgių. Jis buvo labai girtas. Pas jį tuo metu buvo draugas G. T., kuris viską matė. Grumtynių metu jie buvo nugriuvę ant grindų. Kvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kas atsitiko, pareiškimo rašyti negalėjo dėl girtumo. Medikų pagalbos atsisakė. Dabar ant abiejų akių ir lūpų yra kraujosruvos, jaučia skausmą. Jis civilinio ieškinio byloje nereiškia, tačiau prašo už tokį elgesį nubausti S. Š.. Jis neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas G. T. parodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. vakare jis susiskambino su pažįstamu K. L. ir su juo susitarė, jo bute išgerti degtinės. K. L. gyvena Prienuose, (duomenys neskelbtini). Jis pas K. L. į butą nuėjo apie 18 val. Abu su K. jo bute, svetainėje gėrė degtinę. Jautėsi, kad K. jau buvo išgėręs alkoholio. Praėjus kokiai valandai laiko, pro atrakintas buto duris įėjo keturi vyriškai. Trys buvo jauni vyriškiai, o ketvirtas buvo S. Š.. Tada pradėjo S. šaukti ant K., kad jis norėjo jo moterį išprievartauti. Trys vaikinai, kurie buvo jauni tik stovėjo ir nieko nedarė. O S. smogė K. kokius du kartus ranka į veidą. Nuo suduotų smūgių K. nukrito ant sofos. K. jokių smūgių S. nesudavė. Matė, kad S. Š. buvo neblaivus. Po to jie išėjo. Matė ant K. veido dideles mėlynes ir patinimus prie akių.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji su S. Š. gyvena kartu apie metus laiko ir yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. 2020 m. gegužės 20 d. rytą paskambino jo pažįstamas K. ir pasiūlė ateiti pas jį išgerti. K. ji pažįsta tiek pat kiek ir S.. Ji su S. nuėjo pas K. į butą, esantį mieste, tikslaus adreso nežino. Pas K. buvo tik trise, gėrė degtinę. Begeriant jokių konfliktų nebuvo. Tik kažkuriuo momentu, jos K. paprašė, kad ateitų į virtuvę papjaustyti užkandos. Į virtuvę atėjo ir K.. Ir jai pjaustant užkandą, K. ranka lietė jai koją. Kai išėjo iš K. buto apie tai ji pasakė S.. Tos pačios dienos vakare S. sugalvojo nueiti pas K. pasiaiškinti dėl jos. Ir abu nuėjo prie namo, kur yra K. butas. Kai priėjo prie namo, S. paėjo toliau ir matė, kaip prie jo priėjo trys vaikinai. Jie buvo nedidelio ūgio, matėsi, kad jauni. Vaikinai visi trys ant galvų buvo užsidėję kapišonus. Veidų jų nematė. Ir jie visi keturi nuėjo į namą, kur buvo K. butas. Ji laukė lauke. Po kokių 15-20 minučių iš laiptinės išėjo visi keturi, tai yra trys vaikinai ir S. ir išsiskyrė. Jai S. nieko nesakė ar mušėsi jie ar tik kalbėjosi. Jai S. nesakė, kad jam ką nors skauda, ar kad jam K. sudavė kokius nors smūgius. Kas vyko bute tarp K. ir S. ji nematė, nes buvo lauke prie namo. Po to laiko su K. S. nesikalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. Š. prisipažinimo, jo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- 2020 m. gegužės 21 d. protokolas – pareiškimas, kuriuo K. L. pareiškė, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 19.00 val. jam būnant namuose, adresu Prienai, (duomenys neskelbtini), pas jį į butą atėjo pažįstamas, S. Š., su trimis vyrais, ir tarp jo ir S. Š. kilus konfliktui dėl asmeninių priežasčių, jis jam ranka į veidą sudavė daugiau nei du smūgius, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, liko kraujosruvos prie akių. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir S. Š. taikyti įstatyme numatytą atsakomybę;

- 2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu Prienai, J. Basanavičiaus g. 15 esančiame bute Nr. 10.

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 413/2020 (06), kurioje nurodyta, kad K. L. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies galo srityje, apatinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvos lūpų kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina.

Už S. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kitą asmenį. Nukentėjusiajam 2020 m. gegužės 29 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis praeityje Lietuvoje neteistas, 2005 m. kovo 25 d. teistas Prancūzijoje, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. Š. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė