Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkintas M. J. skundas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartis panaikinta, dėl skundo priimtas naujas sprendimas – atnaujinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties apskundimo terminą.

Nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti ir nutraukti baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Nurodė, kad apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad M. J. apie teikimo nagrinėjimą nebuvo pranešta ir tos priežastys dėl ko M. J. negalėjo vykdyti jam nustatytų įpareigojimų, tuo metu 2013 m. gruodžio mėnesį, nebuvo nustatytos teismo ir M. J. neturėjo galimybės dėl jų pateikti savo poziciją, jis nebuvo išklausytas, nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamą teismo procesą, nebuvo galimybės pateikti savo įrodymus. Tai įvyko dėl to, kad institucija nesiaiškino kur yra M. J., ar pasikeitė jo gyvenamoji vieta, dėl ko jis yra nerandamas, o tas aplinkybes buvo galimybė nustatyti, kadangi nurodytu adresu M. J. gyveno jo mama, ji galėjo pateikti tą informaciją galima buvo išsiaiškinti. Kadangi M. J. buvo nuteistas kaip nepilnametis ir tuo metu jam turėjo būti taikomas nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų baudžiamasis įstatymas BK 92 str. ir tuo metu galiojusi įstatymo redakcija, kaip ir M. J. nurodė skunde, kad prieš panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą nepilnametis pirmiausiai turi būti įspėtas, kad, jei jis toliau pažeidinės įpareigojimus, jų nevykdys, tik tada gali būti vykdoma nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ši sąlyga nebuvo vykdoma ir M. J. turėjo būti taikomas įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu 2012-2011 metais, pagal, kaip nurodyta nuosprendyje, akivaizdu, kad J. negalima pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės prieš tai jo neįspėjus nei 2013 metais, nei juo labiau dabar, kai jau suėjusi senatis. Iš tikrųjų tas aplinkybes, kurias nurodo institucija, kurias palaiko prokuratūra, jos nėra pagrįstos dokumentais, nes probacijos tarnyboje asmens byla yra sunaikinta, dabar yra tik žodžiai suinteresuotų asmenų, šiuo atveju institucijos atstovų, kad buvo išaiškintos teisės M. J., kad jis nevykdė įpareigojimų, tačiau dokumentai teismui nepateikti, nėra asmens bylos. Šiuo atveju teismas šių aplinkybių patikrinti negali ir visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo asmens naudai. Prašau nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus nuosprendžio vykdymo senačiai ir atsižvelgti į paminėtas aplinkybes. M. J. buvo priklausomas nuo mamos, buvo nesubrendęs, nesvarbu, kad juridiškai jam suėjo 18 metų, tačiau buvo teisiamas kaip nepilnametis ir už nepilnamečių padarytą nusikalstamą veiką, jam turėjo būti taikomi įstatymai, kurie taikomi nepilnamečiams. Atsižvelgiant į tai, į jo sveikatos būklę, kad nuosprendžio nėra galimybės vykdyti, J. yra visiškai kitas asmuo, moraline, psichologine prasme yra subrendęs žmogus, pakeitęs savo pažiūras, prašau teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pažymėtina, jog teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Kartu teismas akcentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu yra siekiama, netaikant realios bausmės, pataisyti asmenį, kad pastarasis daugiau nenusikalstų ir tik jei bausmės vykdymo atidėjimo metu asmuo nusikalsta arba akivaizdžiai nevykdo iš esmės visų jam nustatytų probacijos sąlygų arba nors ir vykdo, tai daro formaliai, tuomet teismas priima sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Iš 2013 m. spalio 23 d. Probacijos tarnybos teikimo matyti, kad M. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu keturis kartus buvo nerastas namuose bei nedalyvavo socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2013 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo tenkintas ir M. J. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau aukštesnės instancijos teismui konstatavus, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl probacijos sąlygų nevykdymo ir išvykimo iš Lietuvos pirmosios instancijos teismui teikimo nagrinėjimo teisme (2013 m. gruodžio 16 d.) metu nebuvo žinomos, teismas jų nenagrinėjo ir nevertino, tačiau jos yra svarbios sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistojo M. J. skundas buvo tenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis panaikinta ir teikimas perduotas nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Šiuo atveju pažymėtina, jog nuo teikimo pateikimo teismui, t. y. 2013 m. spalio 28 d., iki teikimo nagrinėjimo teisme iš naujo dienos, yra praėję daugiau nei 10 metų.

Iš byloje esančių duomenų ir nuteistojo M. J. teismui pateiktų paaiškinimų, jog nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas pastarajam būnant nepilnamečiu, todėl buvo priklausomas nuo motinos, kuri mokėjo už advokato paslaugas; kai jam suėjo 18 m. motina išvarė iš namų ir po kurio laiko liepė važiuoti į užsienį pas tėvą ir nurodė, kad ji visus reikalus su probacija sutvarkys; pats probacijoje nesidomėjo, pasitikėjo mama, matyti, jog nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvyko gyventi į užsienį ir nevykdė jam teismo paskirtų įpareigojimų. Teismo vertinimu šios M. J. išvykimo į užsienį ir probacijos sąlygų nevykdymo priežastys nepateisina tokio jo elgesio, tačiau teismas vis tik atsižvelgia į tai, jog pastarasis buvo tik sulaukęs pilnametystės (18 metų), kas šiuo atveju leidžia pagrįstai manyti, jog dėl savo jauno amžiaus, nesusiformavusios asmenybės, gyvenimiškų ir socialinių įgūdžių stokos, galėjo sąžiningai klysti ar klaidingai suprasti jam teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Juo labiau, jog kaip nurodo pats M. J., jis buvo klaidinamas motinos, kuri juo rūpinosi iki pilnametystės, o vėliau išsiuntė į užsienį gyventi pas tėvą, nurodydama, kad sutvarkys visus reikalus su probacija. Be to, duomenų apie tai, jog M. J. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis bei teisine atsakomybe byloje nėra. Pastebėtina, jog be paties M. J. pripažinimo, kad nevykdė jam teismo skirtų įpareigojimų ir išvyko į užsienį, kitų duomenų, patvirtinančių Probacijos tarnybos teikime nurodytas aplinkybes dėl M. J. padarytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimų, nėra. Taip pat nėra duomenų, ar Probacijos tarnyba, nustačiusi M. J. teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimus, siekė su nuteistuoju susisiekti, paimti jo paaiškinimus, ar su juo bendravo. Be kita ko, byloje nesama jokių duomenų, ar buvo bandyta susisiekti su nuteistojo motina ar kitais giminėmis ir pan., ir mėginta išsiaiškinti susidariusią situaciją dėl M. J. nevykdomų probacijos sąlygų. Akcentuotina, kad minėtų duomenų patikrinti nėra galimybės, kadangi iš teisme gauto Probacijos tarnybos rašto „Dėl M. J. teikimo nagrinėjimo“, matyti, jog M. J. iš Probacijos tarnybos registro buvo išregistruotas 2014 m. sausio 2 d., gavus 2013 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, o dokumentų, susijusių su M. J. priežiūra, Probacijos tarnyba neturi, kadangi asmens byla buvo saugoma nustatytą terminą ir ji yra sunaikinta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, neleidžia neabejotinai tvirtinti, jog M. J. piktybiškai vengė vykdyti teismo skirtus įpareigojimus.

Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. J. buvo priimta pastarajam nedalyvaujant, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog nuteistajam nebuvo žinoma, jog dar 2013 m. jo atžvilgiu buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti 3 m. laisvės atėmimo bausmę, ką patvirtino ir M. J. nurodydamas, jog jokių pranešimų iš probacijos, policijos negavo. Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad M. J. slapstėsi nuo teisėsaugos, taip vengdamas atlikti bausmę. Priešingai, tai jog M. J. grįžo į Lietuvą, tik leidžia pagrįstai manyti, jog pastarasis galimai manė, jog jo atžvilgiu priimto Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžio vykdymas yra pasibaigęs.

Be to, byloje esantys M. J. charakterizuojantys duomenys, t. y. kad po Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio M. J. Lietuvoje teistas nebuvo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba užsienyje, turi sužadėtinę, neleidžia pagrįstai manyti, jog pastarasis yra pavojingas visuomenei. Pastebėtina ir tai, jog Šiaulių apylinkės teismas ne kartą kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistajam M. J., tačiau Europos arešto orderį M. J. atžvilgiu, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, buvo atsisakyta išduoti. Taigi, šiuo atveju susidarė situacija, kai pati valstybė laikėsi pozicijos, jog nėra proporcinga ir iš esmės būtina M. J. pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebuvo įžvelgtas pakankamas M. J., jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo, kuria M. J. ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Šiuo gi atveju galimybė M. J. pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę susidarė iš esmės ne dėl aktyvių valstybės veiksmų, o dėl paties nuteistojo savanoriško grįžimo į Lietuvą, tikint, kad buvęs baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pasibaigęs. Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį ir jo padarytų veikų pavojingą apibūdinančius duomenims, teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neatitiktų proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Teismas akcentuoja ir tai, kad vieni pagrindinių baudžiamosios atsakomybės tikslų yra siekis, jog asmenys daugiau nenusikalstų, pasitaisytų, pakeistų savo požiūrį į savo poelgius ir juos kritiškai įvertintų, o ne tik siekis asmenį bet kokiu būdu ir priemonėmis nubausti kriminaline bausme. Šiuo atveju, praėjus daugiau nei 10 metų nuo M. J. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad kaip teisingai nurodė nuteistojo gynėjas, M. J. yra visai kitas asmuo, pakeitęs požiūrį į savo elgesį, yra subrendęs, be kita ko, teismo posėdžio metu taipogi itin kritiškai įvertino savo elgesį, tai, kad paklausė motinos ir išvažiavo į užsienį, ir iš esmės pripažino, kad pasielgė neapgalvotai. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu rodo, kad šiuo metu bausmės tikslai, kurių buvo siekiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu atidėjus paskirtos bausmės vykdymą M. J. atžvilgiu, jau yra pasiekti ir nėra jokios protingos būtinybės nuteistąjį izoliuoti nuo visuomenės, siunčiant jį realiai atlikti bausmę. Manytina, kad realios bausmės atlikimas šiuo atveju pasiektų tik vienintelį – nubaudimo tikslo.

Dėl nuteistojo M. J. gynėjo teikimo nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, jog nuosprendis negali būti vykdomas nes yra suėjęs nuosprendžio senaties terminas bei tai, jog panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą M. J. turėjo būti taikomas įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu 2012 - 2011 metais, t. y. prieš panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą nepilnametis pirmiausiai turi būti įspėtas, kad jei jis toliau pažeidinės įpareigojimus, jų nevykdys, tik tada gali būti vykdoma nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, išsamiai buvo pasisakyta įsiteisėjusioje ir neskundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartyje, todėl nagrinėjamu atveju teismas dėl gynėjo nurodytų aplinkybių iš esmės nebepasisako.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad netikslinga panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam M. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (buvęs pavadinimas - Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius) 2013 m. spalio 23 d. teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. J. netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.