- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-641-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- UAB „Anotela“
- Kreditorius
- UAB „Timorus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Anotela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-5166-535/2009 pagal kreditoriaus UAB „Timorus“ pareiškimą skolininkui UAB „Anotela“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Timorus“ 2009-03-02 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti 15000 Lt skolos ir 112,50 Lt žyminio mokesčio. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą bet kokiam surastam skolininko turtui, piniginėms lėšoms, priklausančioms skolininkui ir esančioms pas skolininką arba trečiuosius asmenis, nes skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi ir nereaguoja į raginimus raštu sumokėti neteisėtai įgytus pinigus. Yra pagrindas manyti, kad skolininkas bandys išvengti įvykdyti teismo procesinį sprendimą (LR CK 6.237 str., CPK 431 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-03-03 nutartimi nutarė areštuoti skolininkui UAB „Anotela“ priklausantį turtą 15000 Lt sumai. Teismas išaiškino, jog dėl nutarties vykdymo kreditorius turi kreiptis į skolininko teritoriją aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl areštuotinas skolininkui priklausantis turtas 15000 Lt sumai (CPK 144 str. – 145 str.).
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Anotela“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-03 nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:
1) Kreditorius nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog egzistuoja prielaidos ar reali grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamoje nutartyje motyvuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Kreditoriaus samprotavimai apie menamą skolininko vengimą atsiskaityti, vadovaujantis protingumu, negalėjo būti objektyvus pagrindas taikyti apribojimus.
2) Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus skolininkui, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas turėjo įsitikinti, ar įrodymais nepagrįsti kreditoriaus argumentai atitinka egzistuojančius faktus. Tokios išimties taikymas šiuo atveju akivaizdžiai prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, kurią įgyvendinant turėtų būti sudarytos galimybės teismui objektyviai įvertinti prašymus dėl atitinkamų apsunkinimų realizavimo. Kreditorius nepateikė įrodymų, kad skolininkui, kaip juridiniam asmeniui, 15000 Lt reikalavimo suma yra didelė, tokių motyvų nepateikė ir teismas. Ši suma nelaikytina didele, atsižvelgiant į skolininko turtą, nes vien jam priklausančių 100 procentų UAB „Interlitus“ akcijų vertė yra 1500000 Lt.
3) Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatsižvelgus į skolininko interesus ir sudarant pagrindą juos iš esmės pažeisti. Pirmosios instancijos teismas taikė viso skolininko turto areštą 15000 Lt. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis iš esmės nedidelės sumos turto areštas nėra detalizuotas iki šiol, t.y. nėra aprašytas konkretus skolininko turtas. Atsakovas, galiojant viso turto areštui, negali vykdyti normalios ūkinės – komercinės veiklos ir tai laikytina visiškai neracionaliu apribojimu, vertinant pareikštų reikalavimų dydį.
Atskirasis skundas atmestinas. Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien didelė reikalavimų suma yra reali grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimų suma - 15000 Lt - yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks konkretus skolininko turtas yra areštuojamas, nėra teisinė kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areštuoti skolininko turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti kreditoriaus pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės kreditoriaus naudai, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą CPK nustatyta tvarka. Skundžiama nutartimi areštuotas skolininko turtas 15000 Lt sumai neviršija reikalavimų sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad turto areštas pagal reikalavimų sumą atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principą ir siekiamą tikslą užtikrinti pareikštus reikalavimus.
Apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkina bendrovės veiklą, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Tai, kokia apelianto vykdoma komercinė veikla, nuosavybės teisės į kitų įmonių akcijas nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikštiems reikalavimams ir neriboja bendrovės ūkinės-komercinės veiklos, atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad bendrovė turi pakankamai turto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo turto 15000 Lt sumai areštas neriboja normalios įmonės ūkinės-komercinės veiklos.
Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininko veikla yra ribojama dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų dėl skolininko galimų nuostolių dydžio. Kolegija pažymi, kad pats skolininkas nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs skolininkui, nes šiuo atveju dėl didelės reikalavimų sumos, buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio skolininkui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas tinkamai (LR CPK 144 str. –148 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.