Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

ZOFIJA KIRKEVIČ, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Vilniaus rajonas, Šatrininkų seniūnija, Karklėnų kaimas, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gaunanti senatvės pensiją, administracine tvarka nebausta, teista, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; BK 155 str. 1 d.;

TADEUŠAS MICKELEVIČIUS (T. M.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus rajonas, Šatrininkų seniūnija, Karklėnų kaimas, (duomenys neskelbtini), vedęs, gaunantis senatvės pensiją, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; BK 155 str. 1 d.;

LILIJA MICKELEVIČ, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Vilniaus rajonas, Šatrininkų seniūnija, Karklėnų kaimas, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, neregistruota darbo biržoje, administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; BK 155 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privatūs kaltintojai S. V. ir N. V. privataus kaltinimo tvarka Z. K. kaltina tuo, kad ji 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus r., Šatrininkų sen., Karklėnų k., netoli namo Nr. 18, įžeidinėjo N. V., norėjo sukelti muštines.

Be to, privatūs kaltintojai S. V. ir N. V. privataus kaltinimo tvarka T. M., Z. K. ir L. M. kaltina tuo, kad jie 2014 m. gruodžio 17 d., apie 16.00 val., Vilniaus r., Šatrininkų sen., Karklėnų k., Žiedo g. netoli namo Nr. 16, kelyje vedančiame prie namo, sukėlė konfliktą, kurio metu grasino S. V. ir N. V. fiziniu susidorojimu, įžeidinėjo ją žodžiais, o paskui sumušė S. V. ir N. V..

Kaltinamoji Z. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog 2014 m. rugsėjį konfliktas įvyko dėl matavimų, t. y. dėl kuolelio vietos, nes L. M. pasakius, kad kuolas turi stovėti ten kur matininkas pamatavo, N. V. iškvietė pareigūnus. Kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusiosios neįžeidinėjo. Dėl įvykio gruodžio mėnesį, kaltinamoji pažymėjo, jog nukentėjusioji su vyru S. V. vežė šiukšles, statybines atliekas. Z. K. paprašė, kad ji nepiltų šiukšlių, nes gali susižeisti gyvuliai, tačiau N. V. atsakė, kad tai ne jos problema. Joms laukiant ir stebinti kaip vežamos šiukšlės, S. V. priėjo prie Z. K., ją pastūmė ir trenkė su karučio rankena. Kaltinamoji pažymėjo, jog nebuvo laiko įžeidinėti nukentėjusiųjų, nes vyko konfliktas. Taip pat pažymėjo, kad vaikšto su lazdele.

Kaltinamasis T. M. pažymėjo, jog žmonai Z. K. ir dukrai L. M. pamačius, kad nukentėjusieji vežioja šiukšles ant kelio, jis nuėjo su jais pasikalbėti. Šiukšlės buvo pilamos prie dukros L. M. namo. Atėjus kaltinamajam S. V. paklausė ar atėjai muštis, o T. M. atsakė, kad jeigu tu nesimuši tai ir aš nesimušiu. Nurodė, kad S. V. su karučiu privažiavus prie dukters L. M., T. M. pamanė, kad jis gali jai trenkti. Nurodė, kad S. V. metė akmenį dukrai ant kojų, todėl T. M. paėmė nukentėjusįjį už rankos, kad šis nesužeistų dukters L. M. veido. Paaiškino, kad S. V. numetus karutį baigėsi konfliktas. Kaip nurodė T. M., įžeidžiančių žodžių sakyta nebuvo, nes viskas įvyko labai greitai. Taip pat pažymėjo, jog negrasino nukentėjusiesiems parduoti jų vaikus, be to, konflikto metu neieškojo jokio kirvio.

Kaltinamoji L. M. paaiškino, kad vaikščiodama savo kieme pastebėjo, jog N. V. veža statybines šiukšles ant kelio. L. M. tai pasakė mamai Z. K. ir jos abi nuėjo pas kaimynus pasakyti, kad šie nepiltų šiukšlių, nes gyvuliai gali susižaloti. Nurodė, kad S. V. nepaklausė, išpylė šiukšles ant L. M. žemės, užvažiavo jai ant kojos ir trenkė su rankena. Nurodė, jog S. V. norėjo ją pakelti ir numesti ant šiukšlių. Iš nugaros N. V. trenkė L. M. su sunkiu ir tvirtu daiktu per galvą. S. V. paleidęs L. M. pradėjo rėkti ant Z. K., grasino nužudyti, paėmęs akmenį ar plytą norėjo trenkti Z. K. per galvą. Pažymėjo, kad N. V. baigė filmuoti įvykį tada, kai S. V. paėmęs akmenį ar plytą norėjo trenkti Z. K. per galvą. Nurodė, kad dėl įvykio kreipėsi į policiją, o į greitosios pagalbos centrą nesikreipė, nes neturėjo laiko ir lėšų. L. M. skundėsi dvi savaites trukusiu galvos svaiguliu ir dideliu gumbu atsiradusiu dėl patirtų sužalojimų. Pažymėjo, kad pareigūnas M. R. atvyko kelios minutės po įvykio ir šiam buvo papasakota apie įvykį.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad jis bando pastatyti šį kelią daugiau nei 10 metų ir iki šiol kaimynai buvo nieko prieš. Nurodė, kad prieš metus kaltinamieji šią žemę nusipirko ir pradėjo drausti daryti šį kelią. S. V. buvo su karučiu, žmona su kibiru, jie turėjo pažymą ir sakė kaltinamiesiems, kad čia galima pilti šiukšles, nes tai valstybinis kelias. Z. K. ir L. M. užpuolė N. V. ir mušė su geležiniu vamzdžiu ir pagaliu, o pats S. V. paslydo ir nukrito, jam ant galvos buvo užmesta striukė ir įtaria, kad ją užkėlė T. M. stovėjęs už nugaros. Nurodė, kad kaltinamosios įžeidinėjo nukentėjusiuosius, grasino parduoti jų vaikus. Nukentėjusiajam sumušimai nebuvo padaryti, o dėl užmautos striukės jis negalėjo matyti kaip buvo mušamas. Paaiškino, jog žmona S. V. sakė, kad jis buvo mušamas, vėliau jam truputi skaudėjo pečius, tačiau mėlynių nebuvo. Pažymėjo, kad karučiu naudojosi, bet netrenkė ir neužmetė akmens ant kojos L. M., karutis apsaugojo S. V. nuo akmens, kurį metė Z. K. ir L. M..

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį kaltinamieji iškvietė geodezistą, kuris tikrino nukentėjusiųjų kuoliukus ir nurodė, kad vieno kuoliuko išėmimo kaina – 300 Lt. Kitą dieną Z. K. ir L. M. išėmė kuoliukus, o nukentėjusiajai norėjus sužinoti kokia geodezisto pavardė, Z. K. ją išvarė, spjovė į veidą bei stumdė nukentėjusiąją. Taip pat įžeidinėjo, visaip baugino, keikė necenzūriniais žodžiais ir visą tai girdėjo geodezistas. Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 17 d. konfliktas kilo dėl šiukšlių pylimo – L. M. numetė nukentėjusiosios kibirą, o Z. K. mušė nukentėjusiąją su pagaliais. Tuo pat metu vyrui buvo užtemta striukė ant galvos. Paaiškino, kad Z. K. mušė su pagaliu per ranką, o L. M. su geležiniu vamzdžiu per galvą ir į nugarą, Z. K. trenkė daug kartų, o L. M. apie 3 kartus. Pažymėjo, kad T. M. nemušė nukentėjusiosios, tik jos vyrą, tačiau kadangi jis buvo gerai apsirengęs neturėjo sumušimų. Pažymėjo, kad konflikto metu L. M. grasino pavogti nukentėjusiųjų vaikus, tuo metu Z. K. pasakė T. M. atsinešti kirvį, kurį atnešus šis buvo padėtas prie malkų kai atvažiavo policija. Nurodė, kad konfliktą matė kaimynas. Taip pat pažymėjo, jog po sumušimo visą naktį nemiegojo, kraujo nebuvo matyti.

L. M. R. parodė, apie 4 – 5 metus dirba su šiuo kaimu, kad gavo du pareiškimus dėl įvykio – iš Višniauskų ir iš M., tačiau pats per įvykį nebuvo, tik apklausinėjo įvykio dalyvius. Nurodė, jog konfliktai vyksta dėl kelio. Patvirtino, kad iš K. šeimos buvo gautas pareiškimas, kad liudytojas M. D. važinėja su keturačiu per jų kiemą. Taip pat patvirtino, jog prieš daug metų buvo gauti skundai iš M. D. dėl M. šunų.

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4369/14(01), matyti, jog N. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, dešinio peties srityje, kairėje rankoje, galimai tiriamosios nurodytu laiku ir būdu. Tokie sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrukdymu (b. l. 5).

Iš byloje esančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014-12-18 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos, matyti, kad N. V. kūno sužalojimai nekonstatuoti (b. l. 77-79).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.

2015 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., kuriame iki tol galiojusiame BK 155 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo dekriminalizuotos. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, pradėtas baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka procesas dėl BK 155 straipsnio 1 dalies nutrauktinas, nes, pasikeitus teisiniam reguliavimui, atsirado Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji byla Z. K., T. M. ir L. M. atžvilgiu pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 1 d.

LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju privatūs kaltintojai S. V. ir N. V. kaltino Z. K., T. M. ir L. M. sumušus S. V. ir N. V., o būtent tuo, kad 2014-12-17 kilus konfliktui dėl šiukšlių išvežimo visi trys rankomis ir kojomis pradėjo mušti S. V.. Po kurio laiko Z. K. ir L. M. paliko S. V. ir pradėjo mušti jo žmoną. Z. K. mušė medine lazda, o L. M. metaliniu vamzdžiu per galvą, rankas, nugarą. N. V. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. S. V. kūno sužalojimų nepatyrė, užpuolikai savo veiksmais jam sukėlė tik fizinį skausmą. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu privačių kaltintojų N. V. ir S. V. kaltinimas visa šia apimtimi nepasitvirtino.

D. S. V. sumušimo. Nors teikdamas skundą privataus kaltinimo tvarka S. V. nurodė, jog jį sumušė kaltinamieji. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats paaiškino, jog jis paslydo ir nukrito, jam ant galvos buvo užmesta striukė ir įtaria, kad ją užkėlė T. M. stovėjęs už nugaros. Posėdžio metu dėl sumušimo teigė, jog nieko ypatingo nepajuto. Jam sumušimų nepadarė, pas jį nebuvo nei mėlynių. Tik žmona pasakojo, kad jie jį mušė. Teigia tik vėliau truputį skaudėjo pečius. Iš posėdžio metu apklaustų tiek kaltinamųjų , tiek nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog abi pusės konfliktuoja dėl kelio. Liudytoju apklaustas M. D. nepatvirtino tos aplinkybės, jog buvo sumuštas S. V.. Liudytojas parodė, tik tą aplinkybę, jog buvo užtemptas megztinis ant galvos. N. S. V. kaltina kaltinamuosius fizinio skausmo sukėlimu. Tačiau ir pats teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tuo metu skausmo nejuto. Savo kaltinimą dėl sumušimo grindžia vien ta aplinkybe, jog jam pasakė jo žmona N. V., kuri šioje byloje yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Kitų įrodymų pagrindžiančių, jog 2014-12-17 tarp kaimynų kilusio konflikto metu S. V. buvo sumuštas, byloje nesurinkta. Teismų praktikoje laikomąsi pozicijos, jog apkaltinamasis nuosprendis byloje negali būti pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Todėl nesant neginčytinų įrodymų, jos S. V. konflikto metu buvo sumuštas, kaltinamieji Z. K., T. M., L. M. dėl S. V. sumušimo išteisintini.

D. N. V. sumušimo. Nors posėdžio metu kaltinamieji neigia, jog N. V. buvo sumušta. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4369/14(01), jog N. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, dešinio peties srityje, kairėje rankoje. Posėdžio metu apklaustas liudytoju M. D. patvirtino, jog L. M. sudavė smūgius N. V.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais. Nors policijos pareigūnas apklausiamas liudytoju patvirtino , kad yra buvo nesutarimų ir skundų tarp liudytojo M. D. ir kaltinamųjų, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog liudytojas turėti tikslą apkalbėti kaltinamuosius. Liudytojas parodė, jog su kaltinamaisiais nesipyksta, tarp jų santykiai geri, yra buvę anksčiau konfliktų, bet paskutiniais metais pykčių nėra ( b.l. 72). Pats liudytojas patvirtino, jog apkalbėti kaltinamuosius neturi jokio tikslo. Juolab, kad liudytojas patvirtino, jog smūgius sudavė tik L. M.. Liudytojas teisme paaiškino, jog T. M. netrenkė, Z. K. mojavo pagaliu, bet nesmogė. Smogė tik dukra. L. M. posėdžio metu, neigė, jog turėjo kokį metalinį strypą, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jog L. M. rankose turėjo daiktą panašų į vamzdį.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina ( nutartis 1A-158-626/2013).

Nagrinėjamu atveju aukščiau išanalizuotų įrodymų visuma ( specialisto išvada, iš dalies kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo parodymai, vaizdo medžiaga) teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog L. M. sumušė N. V.. Tačiau šiuo atveju nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog T. M. ir Z. K. mušė N. V.. Todėl kaltinamoji Z. K. ir T. M. dėl N. V. sumušimo išteisintini, kadangi neįrodyta, jog jie taip pat sudavė smūgius N. V..

K. L. M. padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Neteista ( b.l. 29), administracine tvarka nebausta ( b.l.36). Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau minimumo.

Iš kaltinamosios L. M. priteistinos nukentėjusios N. V. turėtos proceso išlaidos - atstovavimo išlaidos 522 EUR ( b.l.62 ) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl N. V. sumušimo ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, L. M. paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi.

T. M. ( T. M.) pagal 140 straipsnio 1 dalį dėl N. V. sumušimo išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.2 p.)

Z. K. pagal 140 straipsnio 1 dalį dėl N. V. sumušimo išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.2 p.).

L. M. pagal 140 straipsnio 1 dalį dėl S. V. sumušimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.1 p.).

T. M. ( T. M. ) pagal 140 straipsnio 1 dalį dėl S. V. sumušimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.1 p.).

Z. K. pagal 140 straipsnio 1 dalį dėl S. V. sumušimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.1 p.).

Nutraukti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka Z. K. atžvilgiu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Nutraukti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka T. M. ( T. M.) atžvilgiu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Nutraukti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka L. M., atžvilgiu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Priteisti iš kaltinamosios L. M. nukentėjusiajai N. V. jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas 522 EUR ( penkis šimtus dvidešimt du eurus).

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.