- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- I-1538-171/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00405-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Neo Group“
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė, Ąžuolas Čekanavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, atsakovo atstovei Ramintai Šulskutei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Neo Group“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“).
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–4), kuriame prašo:
pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-03-02 sprendimo Nr. SPR-15 dalį, kuria nuspręsta, kad UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ teiginiais „keli tūkstančiai žmonių pasmerkti mirti ne sava mirtimi“, „Nuosprendis lėtai nunuodyti buvo priimtas už akių“, „nuslėpė nuo klaipėdiečių, jog jie yra lėtai nuodijami“, „ten žmones nuodija, kaip mums paaiškino toksikologai, nuodija lėtai“, „gamyklos skleidžiamais nuodais“ paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, todėl nepažeidė dalykinės reputacijos;pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-03-02 sprendimo Nr. SPR-15 dalį, kuria nuspręsta, kad UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“, paskleisdamas ginčo objektu esančią informaciją, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio;priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškėjos UAB „Neo Group“ naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas nagrinėjo jos skundą dėl 2007-05-20 UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ transliuotoje laidoje „Paskutinė instancija“ paskelbtos informacijos ir 2009-03-02 priėmė sprendimą Nr. SPR-15. Atsakovas pareiškėjos skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją, trečiąjį asmenį UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“, dėl LR visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo dėl teiginyje „gamykla, kuri specialiai jai pakeitus apsaugos zonas, atsirado vos ne jų kieme“ paskleistos tikrovės neatitinkančio ir pareiškėjos dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas sprendime padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas teiginiuose „keli tūkstančiai žmonių pasmerkti mirti ne sava mirtimi“, „Nuosprendis lėtai nunuodyti buvo priimtas už akių“, „nuslėpė nuo klaipėdiečių, jog jie yra lėtai nuodijami“, „ten žmones nuodija, kaip mums paaiškino toksikologai, nuodija lėtai“, „gamyklos skleidžiamais nuodais“ (toliau – ginčo teiginiai) paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, todėl nepažeidė pareiškėjos dalykinės reputacijos. Taip pat sprendime atsakovas pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjas, paskleisdamas ginčo objektu esančią informaciją, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio.
Pareiškėja nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje atsakovas nusprendė, kad viešosios informacijos rengėjas ginčo teiginiuose paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, todėl nepažeidė pareiškėjos dalykinės reputacijos, taip pat kad viešosios informacijos rengėjas, paskleisdamas ginčo objektu esančią informaciją, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio. Pareiškėja mano, kad ši sprendimo dalis turėtų būti panaikinta, nes atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas. Jis neturėjo teisės vertinti, ar faktai, paskleisti kaip ginčo teiginiai, atitinka tikrovę.
Pareiškėja paaiškino, kad tik teismas įrodinėjimo proceso metu turi realias galimybes visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes ir į bylą šalių pateiktus įrodymus, nustatyti, ar kaip ginčo teiginiai paskleista informacija atitinka tikrovę ir ar paskelbiant atitinkamą informaciją nebuvo pažeista pareiškėjos dalykinė reputacija.
Pareiškėja pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymas nesuteikia atsakovui įgaliojimų spręsti ir nustatyti viešosios informacijos rengėjo paskleistų žinių atitikties tiesos kriterijui.
Pareiškėja pažymėjo, kad vertinant trečiojo asmens paskleistos informacijos atitiktį tikrovei turi būti visapusiškai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. turi būti remtasi specialistų išvadomis, padaryti atitinkami tyrimai, o gauti rezultatai privalo būti ištirti.
Pareiškėja mano, kad atsakovas, neturėdamas nei realių galimybių, nei Visuomenės informavimo įstatymo jam suteiktų įgaliojimų visapusiškai ištirti esminę reikšmę turinčių aplinkybių, priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių sprendimo dalis, kad viešosios informacijos rengėjas ginčo teiginiais paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, kuri nepažeidžia pareiškėjos dalykinės reputacijos, laikytina neteisėta, dėl to naikintina.
Pareiškėja nesutinka su sprendimo išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, paskleisdamas ginčo objektu esančią informaciją, nepažeidė įstatymo 16 straipsnio. Pareiškėja mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė imperatyvų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimą, nes jos oficialiems atstovams nebuvo suteikta atsakymo teisė. O tų darbuotojų, kurie trečiojo suinteresuoto asmens buvo apklausti, pateikti paaiškinimai nebuvo parodyti žiūrovams.
Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2008-12-23 kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį su prašymu paneigti transliuotoje laidoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau viešosios informacijos rengėjas atsisakė tą padaryti, dėl to sprendimo išvada, kad pareiškėja nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl pažeistos teisės gynimo, laikytina nepagrįsta.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus (b. l. 135–140).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 49–55) nurodė, kad jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas mano, kad nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, kad inspektoriui nesuteikti įgaliojimai nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjo paskelbtos žinios atitinka tikrovę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008 yra akcentavęs, kad inspektorius, nagrinėdamas skundą ir siekdamas priimti motyvuotą sprendimą, turi išsiaiškinti, ar pateikta informacija atitinka tikrovę. Inspektoriaus pareiga vertinti paskleistų žinių atitiktį tikrovei taip pat siejama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu objektyviais duomenimis (faktais) pagrįsti individualų administracinį aktą.
Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad inspektorius, vertindamas paskleistų žinių atitiktį tikrovei, rėmėsi tik viešosios informacijos rengėjo pateikta faktine medžiaga. Be viešosios informacijos rengėjo paaiškinimų inspektorius, priimdamas sprendimą dėl ginčo objektu esančių teiginių atitikties tikrovei, įvertino ir LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pateiktus dokumentus.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad viešosios informacijos rengėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintą nuomonių įvairovės principą pareiškėjo atstovams nesuteikdamas atsakymo teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovai atsisakė kalbėti, tai akivaizdu iš televizijos laidos įrašo, o kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi įgyvendindama atsakymo teisę ir kokiais rengėjo veiksmais buvo pažeista ši teisė, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja pažymėjo, kad jos skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pažeidimo, todėl inspektorius skundo dalies dėl galimo atsakymo teisės įgyvendinimo tvarkos pažeidimo nusprendė nenagrinėti (b. l. 34). Be to, skunde pareiškėja iškėlė naujas aplinkybes, kurių atsakovas, nagrinėdamas skundą, nežinojo (b. l. 34).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 135–139).
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 27–29) nurodė, kad atsakovas, vertindamas visuomenės paskleistos informacijos atitiktį tikrovei, ne tik neperžengė įstatymų nustatytų jam kompetencijos ribų, tačiau atliko savo pareigą. Atsakovas, spręsdamas, ar buvo paskleista informacija, pažeidžianti pareiškėjos dalykinę reputaciją, privalėjo vertinti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Taip pat nepritarė pareiškėjos teiginiui, kad jos atstovams nebuvo suteikta atsakymo teisė, ir mano, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, kad rengiant televizijos laidą, kurioje paskleisti skunde nurodomi teiginiai, nebuvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad atsakovas sprendime pagrįstai sutiko su jo argumentu, kad informacija paskleista vykdant kiekvienos visuomenės informavimo priemonės pareigą supažindinti asmenis su informacija, susijusia su jų pagrindinėmis teisėmis į sveikatą ir gyvybę.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 139–140).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas 2008-12-01 gavo pareiškėjos skundą (b. l. 56–58), kuriame prašė ištirti, ar laidos „Paskutinė instancija“ rengėjas UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ nepažeidė profesinės etikos 2007-05-20 laidoje „Paskutinė instancija“ paskelbęs ginčo teiginius. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2009-03-02 priėmė sprendimą Nr. SPR-15 (b. l. 12–18, 113–119) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.
Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-03-02 sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytų išvadų, kad UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ teiginiais „keli tūkstančiai žmonių pasmerkti mirti ne sava mirtimi“, „Nuosprendis lėtai nunuodyti buvo priimtas už akių“, „nuslėpė nuo klaipėdiečių, jog jie yra lėtai nuodijami“, „ten žmones nuodija, kaip mums paaiškino toksikologai, nuodija lėtai“, „gamyklos skleidžiamais nuodais“ paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, todėl nepažeidė pareiškėjos dalykinės reputacijos, ir kad UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“, paskleisdamas ginčo objektu esančią informaciją, nepažeidė įstatymo 16 straipsnio.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.
Valstybinio administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas). Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybinio administravimo subjektas (analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-554/2007).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Žurnalistų etikos inspektorius savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais (2008-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A21-87/2008, 2008-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-343/2008, 2008-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008), todėl jo priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Žurnalistų etikos inspektoriaus priimami sprendimai, kurie laikytini administraciniais sprendimais, susideda iš įžanginės, konstatuojamosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos dėl konkrečių viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, o ne dėl motyvų, kuriais remiantis priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nuginčijimo. Argumentai dėl sprendimo motyvų pagrįstumo nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo (išnagrinėjus šiuos motyvus, jie gali būti pripažįstami nepagrįstais ir, atsižvelgus į tai, sprendžiama dėl priimto sprendimo panaikinimo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-437/07).
Šioje byloje pagal administracinį procesą nėra ginčijamas priimtas sprendimas. Pareiškėja ginčija sprendimo motyvus ir faktinių aplinkybių interpretavimą bei tokio interpretavimo reikšmę ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją. Taigi tai nėra ginčas dėl priimto sprendimo, o tik dėl sprendimo motyvų, kuris negali būti keliamas neginčijant paties sprendimo.
Teismas pažymi, kad ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją, vadovaujantis CK 2.24 str., ginčas dėl atskirų faktinių aplinkybių gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme, todėl byla nutrauktina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105–106 str., 127 str. 1 d., 129 str.,
nutaria
nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Neo Group“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl 2009-03-02 sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.