Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai S. M. ir J. L. (toliau – ieškovai (-as, -ė)) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nustatyti atsakovei M. S. (toliau – atsakovė) priklausančiame 0,0840 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį 49 kv. m. ploto kelio servitutą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasoda“ parengtą 2021 m. rugpjūčio 27 d. Kelio servituto nustatymo planą M 1:500, suteikiantį teisę prieiti ir privažiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus prie ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1460 ha ploto žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas); 2) priteisti atsakovei iš ieškovų 700 Eur (po 350 Eur iš kiekvieno) vienkartinę kompensaciją nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bei tretiesiems asmenims A. I. S., G. K. (toliau – tretieji asmenys ieškovų pusėje) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Ankstesni minėto turto savininkai, ieškovų bei trečiųjų asmenų ieškovų pusėje giminaičiai, buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką, pagal kurią viena dalimi žemės sklypo naudojosi ieškovų močiutė, privažiavimas į jos žemės sklypą buvo per dabartinį atsakovės sklypą. Kita sklypo dalimi naudojosi trečiojo asmens ieškovų pusėje tėvas, kuris į savo žemės sklypą patekdavo nuo P. C. (dabartinės (duomenys neskelbtini)) gatvės. Toks šio žemės sklypo naudojimosi ir patekimo į jį projektas buvo patvirtintas ir 1976 m. įregistruotas tuometiniame Alytaus Respublikiniame techninės apskaitos ir inventorizacijos biure. Tokia tvarka patvirtinta ir 2000 m., kuomet buvo darytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, su kuriuo sutiko ir (duomenys neskelbtini) savininkas. Todėl nuo to laiko iki 2020 metų ieškovai šiuo įvažiavimu naudojosi kaip vieninteliu patekimu į jiems priklausančią ir pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką priskirtą žemės sklypo dalį bei joje esančius ūkinius pastatus, nes kito išvažiavimo, kaip per atsakovei priklausantį žemės sklypą, nėra. Iki 2019 m. lapkričio 7 d. šis įvažiavimas buvo valstybinė žemė, tačiau atsakovė šį įvažiavimą kartu su jos naudojamu žemės sklypu išsipirko iš valstybės ir ant įvažiavimo pastatė metalinį stulpą, taip neleisdama ieškovams naudotis įvažiavimu. Atsakovė su ieškovų prašomu servituto nustatymu savo sklype nesutinka, tačiau rimtų nesutikimo priežasčių nenurodo. Ieškovai prašo nustatyti plačiausios apimties kelio servitutą, t. y. kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėms, eiti pėstiesiems ir varyti gyvulius, kadangi tai yra vienintelis patekimas į ieškovų ūkinius pastatus, kuriuose laikomos transporto priemonės, kietas kuras (malkos, anglis) ir kiti ūkiniai daiktai. Žemės sklypo vietoje, kur ieškovai teismo prašo nustatyti kelio servitutą jau yra įvažiavimo kelias į atsakovės sklypą, todėl atsakovės sklypui iš esmės nebus padaryta jokia žala, nes šis įvažiavimas yra būtinas tiek ieškovams, tiek atsakovei. Tokiu būdu ieškovai galės patekti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį, pasinaudodami atsakovės keliuku, o atsakovė už tai gaus piniginę kompensaciją. Minėto atsakovei priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 24 000 Eur. Kelio servitutas, kurio plotas 0,0049 ha sudaro 5,8% šio sklypo dalies (viso sklypo plotas 0,0840 ha), kas pinigine išraiška sudaro 1 392 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kelio servituto nustatymo vietoje esančiu keliu naudojasi ir atsakovė, ieškovai sutinka jai sumokėti 700 Eur vienkartinę kompensaciją, apskaičiuotą pagal servitutui reikalingo žemės sklypo plotą ir vidutinę žemės sklypo vertę.

Šalies argumentai

9. Ieškovai nurodė, kad prašomo nustatyti kelio servituto vietoje jau yra faktinis kelias, kurį šalys naudojo pagal paskirtį jau daugybę metų, šiam patekimo į ieškovų žemės sklype esančius pastatus būdui neprieštaravo ir pati atsakovė. Tarp šalių ginčas dėl keliuko prasidėjo 2019 m. lapkričio 7 d., kai atsakovė įsigijo iš valstybės 0.0840 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame buvo suformuotas naujas daiktas (ginčo keliukas). Įsigijusi šį žemės sklypą, atsakovė, kad ieškovai negalėtų naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi (ginčo keliuku), į jį įkalė metalinį strypą. Ieškovai prašo nustatyti atlygintinį neterminuotą kelio servitutą, kad jie galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1460 ha, ir jame esančius garažą bei ūkinį pastatą, per atsakovei priklausantį žemės sklypą.

10. Nors ieškovai nurodė, kad į savo pastatus jie gali patekti tik per atsakovei priklausantį žemės sklypą, tačiau teismas nesutinka, kad ieškovų siūlomas sprendimas yra vienintelis įmanomas būdas išspręsti įvažiavimo klausimą. Iš pateikto į bylą UAB „Pasoda“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. parengto Kelio servituto nustatymo plano M 1:500 teismas nustatė, kad ieškovai turi atskirą įvažiavimą į jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) iki jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, pažymėto plane Nr. 17, t. y. iki ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidurio. Iš ieškovų pateikto į bylą antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. spalio 13 d. protokolo, kuriame pridėtos fotonuotraukos Nr. 15–18, bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovai į savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį patenka per 15 ir 16 nuotraukose užfiksuotą įvažiavimą, kuriuo įvažiuojama pro pagrindinę (duomenys neskelbtini). Pravažiavimo kelias yra pilnai įrengtas ir sutvarkytas. 18 nuotraukos kairėje pusėje yra užfiksuota namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pro kurio dešinėje pusėje esantį pravažiavimą į jį patenka ieškovai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad be teisinio pagrindo negalima sureikšminti faktinio kelio naudojimo.

23. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovai mano, jog jų prašomas nustatyti servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir jie yra išnaudoję visas galimybes, kad galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus. Teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintino kelio servituto nustatymą, nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

1.2. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ parengtą schemą Nr. 1, kaip vieną iš galimų variantų, jie galėtų įsirengti kelią per jiems priklausantį sklypą, nes pagal šią schemą įrengti įvažiavimą prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, kurie yra visai kitoje žemės sklypo pusėje, nėra nei techninių, nei teisinių galimybių.

1.3. Ieškovams nuosavybės teise priklauso garažas bei ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Šie du pastatai turi skirtingus unikalius numerius ir du skirtingus savininkus, tačiau realiai jie yra sublokuoti ir šiame sklype stovi kaip vienas pastatas. Šis pastatas yra visiškai priešingoje šio žemės sklypo pusėje negu esamas įvažiavimas į šį sklypą iš (duomenys neskelbtini). Šiuose ūkiniuose pastatuose ieškovai laiko kietą kurą (malkas), kitus ūkinius daiktus, o ieškovas dar ir savo automobilį. Ieškovų gyvenamasis namas yra kūrenamas malkomis, todėl malkų atvežimui į šiuos ūkinius pastatus naudojama sunkiasvorė technika, kuri tiek pagal atsakovės, tiek pagal teismo siūlomą schemą Nr. 1 negalės pro gyvenamąjį namą nei užsukti link tų ūkinių pastatų, nei vėliau apsisukti. Pagal atsakovės siūloma schemą Nr. 1 įvažiavimas už ieškovų gyvenamojo namo turi suktis 90 laipsnių kampu, kas techniškai nėra įmanoma dėl nedidelio atstumo tarp namo sienos ir sklypo ribos. Šias aplinkybes teismui yra nurodęs liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas matininkas R. B., tačiau teismas savo sprendime nurodė, kad tokių galimybių, pasak minėto liudytojo, įrengti nėra tik pagal atsakovės pasiūlytą schemą Nr. 2.

1.4. Patvirtinus ieškovų prašomą servitutą, tai būtų pats trumpiausias ir finansine prasme pigiausias kelias patekti į jiems priklausančius statinius, tuo tarpu kitu atveju (pagal teismo ir atsakovės siūlomus variantus), kelias turėtų eiti per ieškovės ir trečiojo asmens A. I. S. faktiškai naudojamus sklypus, tokiu būdu apribojimai tektų didesniam asmenų skaičiui. Pagal minėtas schemas reikėtų papildomai įrengti kelią per ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškovų pusėje daržą, pievą, griauti statinius, iškirsti medžius ir krūmus, naikinti gėlynus, nes tokio kelio nėra ir jo niekada nebuvo. Įrengus tokį kelią, sunkiasvoriai automobiliai, atvežantys malkas, dėl per mažo atstumo neturėtų galimybės patekti, dėl to nebus įmanoma gauti statybos leidimo pagal galiojančius teisės aktus inžineriniam statiniui – kelio tiesimui, ir tai ženkliai sumažintų ieškovų ir trečiųjų asmenų valdomo žemės sklypo dalis bei galimybę juos tvarkytis.

1.5. Ieškovų nuomone, teismas neteisingai vertino į bylą pateiktos profesionalios įmonės UAB „Alkesta“, kurios veikla yra susijusi su keliu tiesimu, raštą ir šį rašytinį įrodymą atmetė remdamasis tik tuo, kad jis neturi jokios teisinės reikšmės galutinės išvados darymui, nes ieškovai jau turi vieną įvažiavimą į jų žemės sklypą. Ieškovų įsitikinimu, profesionali įmonė, kuri tiesiogiai užsiimta tik kelių įrengimu ir tiesimu, geriau nei kitų specialybių darbuotojai (teisininkai, geodezininkai, sąmatininkai ir pan.) supranta ir žino technines įvažiavimų įrengimo galimybes. Nors teismas rėmėsi atsakovės pateiktomis UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ sudarytomis galimo privažiavimo prie pastatų pasiūlymo schemomis Nr. 1 ir Nr. 2, jas atlikusi įmonė, ieškovų žiniomis, veiklos seniai nevykdo, jos veiklos sritis yra visiškai kita ir ji nieko neturi bendro nei su kelių ar įvažiavimų projektavimu, nei su jų tiesimu. Todėl šios nekompetentingos įmonės pateiktais pasiūlymais ir schemomis teismas negalėjo vadovautis, jos, ieškovų vertinimu, yra niekinės.

1.6. Teorinis patekimas prie ieškovų turimų ūkinių pastatų, kurį teismas mini savo sprendime, yra per ieškovui nuosavybės teise priklausantį kitą namų valdos sklypą, kuris ribojasi su ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), taip pat ir su atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Tačiau toks patekimas į ieškovams priklausančius ūkinius pastatus yra absurdiškas ir realiai neįgyvendinamas, kadangi atstumas nuo atsakovės žemės sklypo ribos iki ieškovui priklausančio garažo sienos yra tik 1,5 metro. Esant tokiam atstumui, jokių transporto priemonių patekimas į ieškovui priklausantį garažą ir ieškovei priklausantį ūkinį pastatą yra iš viso neįmanomas. Patekimas į ieškovų valdomus ūkinius pastatus per šį žemės sklypą yra neįmanomas ir dėl to, kad ieškovui priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) yra užstatyta statiniais, pro kuriuos transporto priemonėmis neįmanoma patekti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, o riba tarp šių žemės sklypų yra išmūryta atramine siena. Todėl racionaliausias šios problemos sprendimas yra ieškovų siūlytas kelio servituto nustatymo variantas su realiai jau esamu keliuku atsakovės žemės sklype, kuris nuo 1934 metų visada buvo pagrindinis įvažiavimas tiek į atsakovei priklausančius ūkinius pastatus, tiek į ieškovams bei tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai – garažas ir ūkinis pastatas, prieš daug metų buvo pastatyti toje vietoje būtent todėl, kad ginčo keliukas buvo vienintelis įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Kuomet buvo statomi šie dabar ieškovams priklausantys ūkiniai pastatai, kito įvažiavimo į šį žemės sklypą nebuvo, todėl visą laiką iki 2020 m. šiuo keliuku buvo naudotasi tiek ieškovų, tiek atsakovės.

1.7. Ieškovai mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovų reikalavimą, teikdamas, kad ieškovai turi ieškoti galimybių patekti per jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį į savo pastatus, o ne riboti atsakovės (tarnaujančiojo daikto) savininkės nuosavybės teisių. Teismas nesvarstė ir neanalizavo ieškovų argumentų, kad patvirtinus jų siūlomą servitutą, tai būtu pats trumpiausias kelias ieškovams patekti į savo statinius, tuo tarpu kitu atveju, kelias turėtų eiti per kitus tame name pastoviai gyvenančių žmonių faktiškai naudojamus ir seniai suformuotus sklypus, o tokio kelio įrengimas pareikalautų didelių finansinių sąnaudų, būtų išdarkytas sklypo estetinis vaizdas, pažeistas pastoviai gyvenančių žmonių privatumas ir pan., nes natūroje tokio kelio nėra, o yra tik žymiai vėliau padarytas trumpas įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo naudojasi tik tretieji asmenys.

1.8. Be to, atsakovė matė esamą padėtį ir žinojo, kad jos sklype yra kelias, kuriuo naudojasi ieškovai, nors faktiškai servitutas ir buvo neįteisintas. Nustačius servitutą pagal ieškovų projektą, atsakovės žemės sklypo vertė, ieškovų manymu, faktiškai nesumažėtų. Be to, ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra atlygintinas ir labai nedidelis, todėl atsakovė praranda galimybę naudotis tik labai maža žemes sklypo dalimi 0,0049 ha iš 0,0840 ha. Ieškovai sutinka atsakovei išmokėti sklypo nuvertėjimo kompensaciją, kurią nustatė teismo ekspertas. Atsakovės teisės praktiškai nebus apribotos, o jos suvaržymai yra menkaverčiai, nes ši žemės sklypo dalis buvo ir bus naudojama tik privažiavimui tiek prie atsakovės žemės sklype esančių ūkiniu pastatų, tiek prie ieškovų sklype esančių ūkinių pastatų.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovai neįrodė prašomo nustatyti kelio servituto būtinumo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių dokumentų, kad siūlo bendraturčiams keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką; byloje nėra bendraturčių atsisakymo, prieštaravimų; nepateikti privažiavimo sklypu prie pastatų nuo esamo įvažiavimo brėžinių su atstumais duomenys; nepateikti pertvarkymų išlaidų sąmatiniai skaičiavimai ir kita. Be to, įvažiavimą į sklypą ieškovai turi, todėl prašomas nustatyti kelio servitutas į sklypą ieškovams nėra objektyviai būtinas. Atsakovės vertinimu, privažiavimus prie sklype esančių pastatų ieškovai turi spręsti su sklypo bendraturčiais, kuriems galioja interesų derinimo principas, tačiau tokios galimybės ieškovai neišnaudojo.

2.5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra 0,1460 ha žemės sklypo, o atsakovė yra 0,0840 ha žemės sklypo savininkai. Sklypai – atskiri daiktai, sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, atsakovė neturi jokių civilinių, teisinių santykių su kitais bylos dalyviais. Tai, kad ieškovai tokio santykio ieško ir siekia nustatyti, nereiškia kad jis jau yra. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų nurodyti racionalumo, protingumo ir kiti kriterijai negali būti taikomi, sprendžiant servituto objektyvų būtinumą, teismui nustatant prašomą kelio servitutą ar tokį prašymą atmetant. Jos vertinimu, šie kriterijai gali būti taikomi tik bendraturčių bendros dalinės nuosavybės sklype, jiems pasirenkant vietą, kurioje būtų įrengiamas privažiavimas. Teismas, spręsdamas servituto nustatymą, vadovavosi objektyvaus būtinumo principu, kadangi kelio servitutas nustatomas, jeigu jis yra būtinas užtikrinti tinkamą daikto naudojimą, o nagrinėjamu atveju, ieškovai, kaip minėta, jau turi tinkamą įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Ieškovų nurodomi civiliniai teisiniai santykiai yra, tačiau jie yra tik tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų, nes jie bendraturčiai. Ieškodami privažiavimo galimybių, jie turi derinti tarpusavio interesus, vadovaudamiesi jų pateiktais principais.

2.6. Kadangi ieškovai įvažiavimą į sklypą turi, didesnė jo dalis yra įrengta skaldos danga. Atsakovės schemoje Nr. 1 nurodytoje vietoje pravažiavimui įrengti yra tik 9,83 m pločio vieta. Ieškovų nurodyti šiltnamis ir garažas yra neregistruoti, laikini, be pamatų statiniai, kuriems statyti statybos leidimų nereikia. Parinkus schemoje Nr. 1 suprojektuotą vietą privažiavimui įrengti, 9,83 m vietos užtenka padaryti posūkiui, tereikia tik laikinus statinius patraukti – perkelti. Pravažiavimo projektinis 3,66 m plotis, jis 1,23 m platesnis nei apeliantų suprojektuotas kelio servitutas atsakovės sklype, kurio plotis 2,43 m. Be to, nors atsakovės suprojektuoto keliuko plotas yra 53 m², tačiau jo įrengiamas plotas žymiai mažesnis, nes visas važiavimo sklypu kelias ir aikštelė jau yra su skaldos danga. Prie trečiųjų asmenų kelių pastatų važiuojama aikštele. Rengiant privažiavimą šioje vietoje, kurio ilgis 17,71 m, privažiavimą tereikės rengti nuo aikštelės, todėl šio privažiavimo įrengimas apie 8 m sutrumpės – įrengti tereiks apie 10 m, plotas sumažės, bus apie 36 m². Nereikės netgi 1 421,97 Eur sumos šiam privažiavimui pabaigti. Atsakovės vertinimu, ieškovai prieštarauja patys sau, nes kelio servituto projekte nesuplanavo, kad juo važiuos sunkusis transportas tam reikalingo pločio. Tuo tarpu atsakovės suprojektuotas kelio servitutas visu metru platesnis. Atsakovės pateiktoje schemoje Nr. 2 privažiavimo plotis 3 m. Ieškovai nurodo, kad siauriausioje vietoje nuo riboženklio iki namo yra 4,21 m, tai yra lengvajam automobiliui vietos pravažiuoti pakanka, tačiau pabrėžtina, kad ieškovų servituto plotis – 2,43 m.

2.7. Dėl UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ ir schemų atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjant bylą, ieškovai pretenzijų įmonei ir schemoms neturėjo ir nereiškė. Nėra duomenų, kad UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ likviduota ar likviduojama. Atsakovės pateikti dokumentai turi įrodomąją teisinę galią, nes duomenys tikslūs, nepaneigti, atlikti kompetentingo specialisto. Byloje ieškovai nepateikė matininko R. B. arba servituto planą rengusios UAB „Miroda“ matininkės L. R. pastabų dėl schemose suprojektuotų privažiavimų vietų, nenurodė klaidų, neatitikimų, pravažiavimų pločių ir plotų. R. B., 2020 m. gruodžio 4 d. atlikęs kadastrinius matavimus, buvo kviestas į išvažiuojamąjį teismo posėdį, teikė samprotavimus, kad maža vietos, bet to nepagrindė matavimais vietoje. Ieškovai klausimų jam dėl schemose esančių privažiavimo duomenų nepateikė. Manytina, kad ieškovai atsakovės pateiktose schemose faktinių klaidų ir neatitikimų nerado.

2.8. Dėl UAB „Alkesta“ rašto atsakovė nurodė, kad šiam raštui gauti ieškovai pasitelkė įmonę, tiesiančią visoms (ir sunkiasvorėms) transporto priemonėms važiuoti krašto kelius (kelius, greitkelius). Apie kokios kategorijos kelio įrengimą atstovo paklausime buvo klausiama ir apie kokio kelio įrengimą rašte aiškinama, kad įrengiant kieme keliuką lengvajam automobiliui važiuoti reikalinga sunkiasvorė technika, – nenurodoma nei paklausime, nei rašytiniame atsakyme. Rašte rimtų, įtikinamų keliuko įrengimo duomenų konkrečiomis bylos aplinkybėmis, visiškai nėra. Raštas taip pat neįtikina, kad jį rengusiųjų kvalifikacija ir kompetencija yra aukštesnė nei lokalines sąmatas rengusių specialistų, kadangi raštą rengusieji savo kvalifikacijos neįrodo, raštas neinformatyvus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtas raštas ir jame nurodyti duomenys neturi jokios teisinės reikšmės galutinės išvados darymui, nes ieškovai jau turi vieną įvažiavimą į sklypą, o privažiavimą gali įsirengti be sunkiosios technikos naudojimo.

2.9. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems kompetentinga institucija neduoda leidimo įrengti sklype privažiavimą, be to, tokio pobūdžio statybos leidimo nereikia. Ieškovai byloje taip pat nėra pateikę duomenų apie didesnes privažiavimo įrengimo išlaidas nei paskaičiuotos lokalinėse sąmatuose ar kitų paskaičiavimų apie privažiavimų įrengimo kaštus. Todėl jų argumentas, kad pagal atsakovės schemas įrengdami privažiavimą jie patirs didžiules išlaidas, laikytinas nepagrįstu.

2.10. Ieškovai nurodo, kad įrengiant sklype kelią, būtų išdarkytas estetinis vaizdas, reikėtų griauti pastatus, kelią tiesti per J. L. ir A. I. S. faktiškai naudojamus ir seniai suformuotus sklypus, reikėtų iškirsti medžius, sunaikinti gėlynus, pievą ir daržą, pertvarkius sklypą būtų pažeistas kitų bendraturčių privatumas. Žinoma, faktinį sklypo naudojimą reikės keisti bei atlikti tam tikrus sklypo pertvarkymo darbus, tačiau tokie bendraturčių motyvai dėl nepatogumo, teismo galutiniam sprendimui neturi teisinės reikšmės. Pasirenkant pravažiavimo darymo vietą, reikės keisti faktinį naudojimą. Kadangi faktinio naudojimo vietos nežinomos, manytina, kad ieškovė visose pravažiavimo darymo vietose yra ir faktinė sklypo naudotoja, todėl, galimai, reikės keisti tik A. I. S. faktinį naudojimą. Derindami interesus, bendraturčiai turi sutarti ir parinkti privažiavimo keliuko darymo vietą. Suprantama, kad be papildomų privažiavimų įrengimo sklypas yra komfortiškas – su pavėsine, gėlynais, vejomis ir kitais, kaip dabar yra, patogumais, tačiau šie ieškovų motyvais negali turėti teisinės reikšmės teismo galutiniam sprendimui. Be to, ieškovai neįvertino, kad atsakovė, būdama viena sklypo savininke, turi maksimalų privatumą. Nustačius servitutą, atsakovės privatumas būtų pažeistas arba jo visai neliktų, nes be jos šia sklypo dalimi naudotųsi dar du ar daugiau asmenų.

2.11. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai prašo nustatyti neterminuotą kelio servitutą. Prašomas nustatyti servitutas atsakovės sklype liktų nuolatinai, nes servitutas seka paskui daiktą, nors ir mažėtų viešpataujančio sklypo bendraturčių skaičius, net jei savininkas liktų vienas, servitutas išliktų. Jį nustačius ieškovų sklypas turėtų nuolatinę naudą ir labai retą privalumą miesto sklypui, nes sklypas turėtų antrą įvažiavimą. Po servituto nustatymo atsakovės sklype, ieškovų sklypas iš karto taptų ženkliai didesnės rinkos vertės ir didelės komercinės paklausos sklypu. Nustačius atsakovės sklypui tarnaujantį servitutą, skirtingai nei ieškovų sklypo, atsakovės sklypo vertė ženkliai sumažėtų (daugiau nei 2 210 Eur), o komercinė paklausa galimai būtų lygi nuliui, t. y. sklypas būtų visiškai nepaklausus, kadangi būtų apsunkintas servitutu. Todėl nustačius ginčo servitutą atsakovės sklype, interesų pusiausvyra nebūtų išlaikyta ir jos interesai būtų grubiai pažeisti.