Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-437-775/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
e2A-437-775/2023
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02883-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas
S. M., J. L.
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-437-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02883-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir J. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-383-558/2022 pagal ieškovų S. M., J. L. ieškinį atsakovei M. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje A. I. S. ir G. K., atsakovės pusėje – R. G., dėl kelio servituto nustatymo ir vienkartinės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. M. ir J. L. (toliau – ieškovai (-as, -ė)) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nustatyti atsakovei M. S. (toliau – atsakovė) priklausančiame 0,0840 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį 49 kv. m. ploto kelio servitutą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasoda“ parengtą 2021 m. rugpjūčio 27 d. Kelio servituto nustatymo planą M 1:500, suteikiantį teisę prieiti ir privažiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus prie ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1460 ha ploto žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas); 2) priteisti atsakovei iš ieškovų 700 Eur (po 350 Eur iš kiekvieno) vienkartinę kompensaciją nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bei tretiesiems asmenims A. I. S., G. K. (toliau – tretieji asmenys ieškovų pusėje) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Ankstesni minėto turto savininkai, ieškovų bei trečiųjų asmenų ieškovų pusėje giminaičiai, buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką, pagal kurią viena dalimi žemės sklypo naudojosi ieškovų močiutė, privažiavimas į jos žemės sklypą buvo per dabartinį atsakovės sklypą. Kita sklypo dalimi naudojosi trečiojo asmens ieškovų pusėje tėvas, kuris į savo žemės sklypą patekdavo nuo P. C. (dabartinės (duomenys neskelbtini)) gatvės. Toks šio žemės sklypo naudojimosi ir patekimo į jį projektas buvo patvirtintas ir 1976 m. įregistruotas tuometiniame Alytaus Respublikiniame techninės apskaitos ir inventorizacijos biure. Tokia tvarka patvirtinta ir 2000 m., kuomet buvo darytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, su kuriuo sutiko ir (duomenys neskelbtini) savininkas. Todėl nuo to laiko iki 2020 metų ieškovai šiuo įvažiavimu naudojosi kaip vieninteliu patekimu į jiems priklausančią ir pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką priskirtą žemės sklypo dalį bei joje esančius ūkinius pastatus, nes kito išvažiavimo, kaip per atsakovei priklausantį žemės sklypą, nėra. Iki 2019 m. lapkričio 7 d. šis įvažiavimas buvo valstybinė žemė, tačiau atsakovė šį įvažiavimą kartu su jos naudojamu žemės sklypu išsipirko iš valstybės ir ant įvažiavimo pastatė metalinį stulpą, taip neleisdama ieškovams naudotis įvažiavimu. Atsakovė su ieškovų prašomu servituto nustatymu savo sklype nesutinka, tačiau rimtų nesutikimo priežasčių nenurodo. Ieškovai prašo nustatyti plačiausios apimties kelio servitutą, t. y. kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėms, eiti pėstiesiems ir varyti gyvulius, kadangi tai yra vienintelis patekimas į ieškovų ūkinius pastatus, kuriuose laikomos transporto priemonės, kietas kuras (malkos, anglis) ir kiti ūkiniai daiktai. Žemės sklypo vietoje, kur ieškovai teismo prašo nustatyti kelio servitutą jau yra įvažiavimo kelias į atsakovės sklypą, todėl atsakovės sklypui iš esmės nebus padaryta jokia žala, nes šis įvažiavimas yra būtinas tiek ieškovams, tiek atsakovei. Tokiu būdu ieškovai galės patekti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį, pasinaudodami atsakovės keliuku, o atsakovė už tai gaus piniginę kompensaciją. Minėto atsakovei priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 24 000 Eur. Kelio servitutas, kurio plotas 0,0049 ha sudaro 5,8% šio sklypo dalies (viso sklypo plotas 0,0840 ha), kas pinigine išraiška sudaro 1 392 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kelio servituto nustatymo vietoje esančiu keliu naudojasi ir atsakovė, ieškovai sutinka jai sumokėti 700 Eur vienkartinę kompensaciją, apskaičiuotą pagal servitutui reikalingo žemės sklypo plotą ir vidutinę žemės sklypo vertę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovų pateiktame 3 157 m² bendro ploto ginčo žemės sklypo naudojimo padalinimo projekte nėra pasirašęs joks ankstesnis dabartinio atsakovės sklypo naudotojas. Priešingai, nei teigia ieškovai, projektas nėra patvirtintas. Projekte pažymėta, kad trys statiniai ir mansarda yra savavališka statyba. Jame nėra sklypo naudotojų susitarimo dėl sklypo naudojimo. Ieškovų močiutės 1976 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas servituto nustatymui neturi teisinės galios, nes tai vienašalis pareiškimas ir jame nėra minimo ankstesnio savininko įsipareigojimo ir pasirašymo. Aptartuose dokumentuose esantys duomenys negali būti ieškinio pagrindu. Atsakovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo 2019 m. lapkričio 7 d. Joks servitutas minėtame sklype nėra nustatytas. Atsakovei įsigijus šį sklypą, po metų, t. y. 2020 m gruodžio 4 d., nustatant ieškovų 0,1460 ha sklypo kadastrinius duomenis, nebuvo sprendžiamas servituto klausimas. Ieškovai prašo antro, į tą patį sklypą įvažiavimo servituto per atsakovės sklypą, tačiau ieškovai turi įvažiavimą į 0,1460 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl sklypo ir jame esančių statinių savininkai prie sklype esančių savo statinių turi važiuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, neapribojant atsakovės nuosavybės teisės. Atsakovė taip pat nesutinka su nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo suma, kuri, jos vertinimu, yra per maža bei nepagrįsta. Prašomas nustatyti servitutas dalija sklypą, panaikina privatumą, sklype nesaugu dėl važinėjančio transporto, nepatogu naudotis sklypu ir sklypą daro bevertį.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje A. I. S. nurodė, jog ieškovams bei tretiesiems asmenims, jai ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1460 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Jau nuo senų laikų ankstesni šio sklypo savininkai buvo nusistatę naudojimosi šiuo žemės sklypu ir statiniais tvarką. Įvažiavimas į ieškovams priklausančią sklypo dalį visuomet buvo per dabartinę atsakovės žemę. Nuo to laiko iki 2020 m. tiek buvusi savininkė, tiek dabartiniai jos turto paveldėtojai – ieškovai, šiuo įvažiavimu naudojosi kaip vieninteliu patekimu į jiems priklausančią ir pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką jiems priskirtą žemės sklypo dalį bei joje esančius statinius, ūkinį pastatą – garažą. Atsakovei 2019 m. lapkričio 7 d. išsipirkus iš valstybės žemę, ji užtvėrė įvažiavimą, taip neleisdama ieškovams naudotis įvažiavimu. Prašė ieškinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti atsakovei iš ieškovų 700 Eur vienkartinę kompensaciją nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje G. K. sutiko su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype ir vienkartinės kompensacijos priteisimo. Patvirtino, kad jokiu kitu įvažiavimu tiek ieškovai, tiek buvusi savininkė niekada nesinaudojo, kadangi įvažiavimas per atsakovės žemės sklypą yra vienintelis patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį ir ūkinį pastatą – garažą. Jo manymu, būtina atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype neterminuotą, atlygintinį 49 kv. m. ploto kelio servitutą pagal UAB „Pasoda“ parengtą 2021 m. rugpjūčio 27 d. kelio nustatymo planą.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. G. nurodė, kad jis yra atsakovės kaimynas ir ieškovų prašomas nustatyti servitutas eina 0,47 m. atstumu nuo jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Būsimas kelias yra arti jo namo, jam sukelia nepatogumus ir automobilių išmetamų dujų taršą, todėl su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 261,47 Eur, o iš ieškovės atsakovės naudai – 1 261,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų valstybei po 28,22 Eur pašto išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo būtinumo. Ieškovai prašo nustatyti servitutą per atsakovei priklausantį sklypą. Atsakovė teigia, kad ieškovai į savo pastatus gali patekti per jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip neapribojant atsakovės nuosavybės teisių.

Šalies argumentai

9. Ieškovai nurodė, kad prašomo nustatyti kelio servituto vietoje jau yra faktinis kelias, kurį šalys naudojo pagal paskirtį jau daugybę metų, šiam patekimo į ieškovų žemės sklype esančius pastatus būdui neprieštaravo ir pati atsakovė. Tarp šalių ginčas dėl keliuko prasidėjo 2019 m. lapkričio 7 d., kai atsakovė įsigijo iš valstybės 0.0840 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame buvo suformuotas naujas daiktas (ginčo keliukas). Įsigijusi šį žemės sklypą, atsakovė, kad ieškovai negalėtų naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi (ginčo keliuku), į jį įkalė metalinį strypą. Ieškovai prašo nustatyti atlygintinį neterminuotą kelio servitutą, kad jie galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1460 ha, ir jame esančius garažą bei ūkinį pastatą, per atsakovei priklausantį žemės sklypą.

10. Nors ieškovai nurodė, kad į savo pastatus jie gali patekti tik per atsakovei priklausantį žemės sklypą, tačiau teismas nesutinka, kad ieškovų siūlomas sprendimas yra vienintelis įmanomas būdas išspręsti įvažiavimo klausimą. Iš pateikto į bylą UAB „Pasoda“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. parengto Kelio servituto nustatymo plano M 1:500 teismas nustatė, kad ieškovai turi atskirą įvažiavimą į jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) iki jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, pažymėto plane Nr. 17, t. y. iki ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidurio. Iš ieškovų pateikto į bylą antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. spalio 13 d. protokolo, kuriame pridėtos fotonuotraukos Nr. 15–18, bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovai į savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį patenka per 15 ir 16 nuotraukose užfiksuotą įvažiavimą, kuriuo įvažiuojama pro pagrindinę (duomenys neskelbtini). Pravažiavimo kelias yra pilnai įrengtas ir sutvarkytas. 18 nuotraukos kairėje pusėje yra užfiksuota namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pro kurio dešinėje pusėje esantį pravažiavimą į jį patenka ieškovai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad be teisinio pagrindo negalima sureikšminti faktinio kelio naudojimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas padarė išvadą, kad iki tol, kol atsakovė nebuvo išsipirkusi jai priklausančio žemės sklypo ir nesuformavusi ginčo keliuko, kurį įsigijo iš valstybės, šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad visą tą laiką ieškovai galėjo naudotis tuo keliu ir atsakovė tam kliūčių nedarė, nes, kaip pati teigė, iki tol žemė buvo valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovai, įrodinėdami aplinkybę, jog dar 1976 metais buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu ir statiniais tvarka, į bylą pateikė žemės sklypo naudojimo padalinimo projektą (toliau – Projektas), kurio kairiojo kampo viršuje 1976 m. gegužės 28 d. tuomečio Alytaus respublikinio techninės apskaitos ir inventorizacijos biuro, padaryta žyma apie žemės sklype esančius tris statinius, kurie pažymėti indeksais, yra savavliška statyba. Iš šio Projekto teismas nustatė, kad ankstesnieji pastatų savininkai P. K. (trečiojo asmens A. I. S. tėvas, šiuo metu atsakovei priklausantis namas) ir ieškovų močiutė O. M. (šiuo metu ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantis namas) ketino nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu ir statiniais tvarką, pagal kurią viena dalimi sklypo turėjo naudotis O. M. ir privažiavimas į jos sklypą buvo per dabartinį atsakovei priklausantį sklypą, o kita sklypo dalimi turėjo naudotis P. K., kuris į savo sklypą patekdavo nuo P. C. (dabartinės (duomenys neskelbtini)) gatvės. Tačiau minėtame Projekte nėra pasirašęs nei P. K., nei O. M.. Priešingai nei teigia ieškovai – Projektas nėra patvirtintas ir įregistruotas tuometiniame Alytaus respublikiniame techninės apskaitos ir inventorizacijos biure.

13. Ieškovai taip pat pateikė 1976 m. rugpjūčio 10 d. O. M. pareiškimą, kurio kopija patvirtinta notariškai, rašytą tuometiniam Alytaus vykdomojo komiteto pirmininkui, jog „pravažiavimu, esančiu pro namą (duomenys neskelbtini) naudosimės su kaimynu D. bendrai“, tačiau šį pareiškimą pasirašė tik O. M., o pačio D. pritarimo šiai naudojimosi tvarkai, nėra.

14. Teismas visiškai sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad buvo nustatyti naudojimosi daiktu tvarka ar servitutas, minėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, nes, kaip minėta, nei naudojimosi daiktu tvarka nei servitutas nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau šie įrodymai bendrame kontekste su kitais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais) patvirtina, jog ginčo keliuku buvo naudojamasi daugelį metų ir būtent tokia tvarka buvo faktiškai nusistovėjusi.

15. Teismas nurodė, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas, parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovus nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Nagrinėjamu atveju, privažiavimas per ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą į ieškovams priklausančią namų valdos dalį yra, todėl ieškovai, teismo vertinimu, turi ieškoti galimybės patekti į savo pastatus per jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, o ne riboti atsakovės (tarnaujančiojo daikto), kaip savininkės, nuosavybės teises vien todėl, kad ieškovai nori naudotis svetimu daiktu, nes jiems taip yra naudingiau ar patogiau.

16. Ieškovų pateiktame 2019 m. kovo 22 d. atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo plane matyti, kad gretimybėje yra sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu. Iš pateikto 2000 m. balandžio mėnesio žemės sklypo plano ir atsakovės į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šis gretimybėje esantis žemės sklypas, kurio plotas 0,0543 ha, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovai neišnaudojo visų objektyvių galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kito savininko, šiuo atveju, atsakovės teisių ir interesų.

17. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją vietoje bei remdamasis aptartų rašytinių dokumentų visuma, sprendžia, kad ieškovams kelio servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas. Kadangi ieškovai gali patekti į savo pastatus per jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą, į kurį patenka per savo turimą ir naudojamą įvažiavimą, o taip pat neatmetama ir kita ieškovų galimybė patekti į jiems priklausančius pastatus per ieškovui nuosavybės teise priklausantį, greta esantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu.

18. Atsakovė taip pat pateikė UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ ieškovams galimo privažiavimo prie pastatų per jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pasiūlymo 1 schemą bei 2 schemą. Pagal 1 schemą siūlomas privažiavimas, kurio plotas 53 m² /3 m X 17,71 m/, pagal 2 schemą privažiavimo plotas 80 m² /3m.00 m X 28,85 m/. Teismo vertinimu, 1 schema yra racionalesnė, ekonomiškesnė bei galima įgyvendinti. Tuo tarpu, įvertinus 2 schemą bei iš antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. spalio 13 d. protokolo fotonuotraukų Nr. 12, 13, 14 matyti, kad atstumas tarp pastatų, pro kuriuos siūloma įsirengti kelią, yra per mažas (nuo riboženklio, kur pažymėtas atsakovei priklausantis namas iki artimiausios sienos yra 4,21 m.), tą patvirtino ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas matininkas R. B., todėl nebus įmanoma gauti statybos leidimo pagal galiojančius teisės aktus inžineriniam statiniui – kelio tiesimui.

19. Pagal 1 schemą siūlomoje ieškovams įsirengti galimo privažiavimo prie pastatų kelią vietoje yra pastatyti laikinieji pastatai (metalinis garažas, pavėsinė, šiltnamis), žemė apsodinta vaismedžiais, krūmais, yra pastatyta tvora, kuri skiria ieškovams ir tretiesiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklausantį namą nuo ieškovams priklausančių pastatų (garažo, ūkinio pastato). Teismo vertinimu, ieškovai pagal šį projektą, kaip vieną iš galimų variantų, galėtų įsirengti kelią per jiems priklausantį sklypą pagal atsakovės pasiūlytą 1 schemą už 1 421,97 Eur arba už 2 997,16 Eur.

20. Byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė, siekiant nustatyti atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kai jame nėra nustatytas servitutas bei kiek sumažės daikto vertė, nustačius servitutą. Ekspertizės akte nurodyta, kad minėto žemės sklypo vertė, nenustačius servituto yra 34 000 Eur, o nustačius – 31 790 Eur. Taigi žemės sklypo nuvertėjimo suma – 2 210 Eur. Ieškovai teismo posėdžio metu su tokiu vertės dydžiu sutiko. Atsakovės atstovas turėjo pastabų dėl ekspertizės akte turto rinkos vertės suvestinės skaičiavimo lentelėje Nr. 3 padarytų aritmetinių klaidų, kadangi vertinimo objektas pažymėtas lentelėje Nr. 1 – 5993 x 0,97 gaunasi 5 813,21, o ne 5 799,19, kaip nurodyta ekspertizės akte, lentelėje Nr. 2 – 4 800 x 0,96 gaunasi 4 608, o ne 4 600,14, tačiau iš esmės sutiko su galutine ekspertizės akte nurodyta suma. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta minėto žemės sklypo nuvertėjimo suma, nustačius jam servitutą, nes galutiniam verčių rezultatui nurodytos aukščiau aritmetinės klaidos esmės nesudaro, o jeigu ir sudaro, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, tai tik 100 Eur – 200 Eur skirtumą, dėl kurių atsakovė prieštaravimų nereiškė.

21. Įvertinęs atsakovės pasiūlytą pravažiavimą pagal 1 schemą bei pateiktas lokalines sąmatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovai turėtų galimybę (sutiko atsakovei mokėti 2 210 Eur kompensaciją) įsirengti pravažiavimo kelią, nes jo įsirengimo kaina žvyro dangos pagrindu yra 1 421,97 Eur ir ši suma yra mažesnė negu ieškovų atsakovei siūloma kompensacija. Pagal kitą lokalinę sąmatą, kur dangos pagrindas yra trinkelės, kainų skirtumas yra 787,16 Eur, tačiau, teismo vertinimu, ši suma nėra labai didelė, įvertinus tai, kad ieškovams šią sumą tektų pasidalinti per pusę. Ieškovai savo pozicijai pagrįsti pateikė profesionalios įmonės UAB „Alkesta“, kurios veikla yra susijusi su kelių tiesimu, raštą, kuriame nurodoma, kad nėra galimybių įrengti kelią pagal schemas Nr. 1 ir Nr. 2, nes naudojant sunkiasvorę techniką, įmonė negalėtų užtikrinti, kad pastatų pamatai, sienos ar stogo konstrukcijos nesutrūkinėtų ir/ar nepatirtų konstrukcinių sėdimų. Minėta informacija nepaneigia fakto, kad ieškovai įsirengė pravažiavimo kelią ir neturi jokios teisinės reikšmės galutinei išvadai, jog ieškovai, turėdami patekimą į savo sklypo vidurį, negali įsirengti įvažiavimo į jiems priklausančius pastatus, tai nėra pagrindas riboti atsakovės nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą bei nenustačius kelio servituto būtinumo, teismas nusprendė ieškinį atmesti.

22. Atmetęs ieškinį teismas nusprendė iš ieškovų atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidos. Nustatė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidas, patvirtintos apmokėjimo dokumentais, sudaro 2 522,93 Eur sumą, tai yra 22,93 Eur už Nekilnojamojo turto registro paslaugas, 300 Eur už privažiavimo kelių sąmatų skaičiavimo išlaidos, 900 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą ir 1 300 Eur už advokato teisinę pagalbą (6 posėdžiai procesinių dokumentų – atsiliepimo ir prašymų parengimo išlaidos), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino visiškai ir nurodytas išlaidas priteisė iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis. Nustatęs, kad teismo turėtos išlaidos sudaro 56,44 Eur, šias išlaidas valstybei lygiomis dalimis po 28,22 Eur taip pat priteisė iš ieškovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovai mano, jog jų prašomas nustatyti servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir jie yra išnaudoję visas galimybes, kad galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus. Teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintino kelio servituto nustatymą, nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

1.2. Ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ parengtą schemą Nr. 1, kaip vieną iš galimų variantų, jie galėtų įsirengti kelią per jiems priklausantį sklypą, nes pagal šią schemą įrengti įvažiavimą prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, kurie yra visai kitoje žemės sklypo pusėje, nėra nei techninių, nei teisinių galimybių.

1.3. Ieškovams nuosavybės teise priklauso garažas bei ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Šie du pastatai turi skirtingus unikalius numerius ir du skirtingus savininkus, tačiau realiai jie yra sublokuoti ir šiame sklype stovi kaip vienas pastatas. Šis pastatas yra visiškai priešingoje šio žemės sklypo pusėje negu esamas įvažiavimas į šį sklypą iš (duomenys neskelbtini). Šiuose ūkiniuose pastatuose ieškovai laiko kietą kurą (malkas), kitus ūkinius daiktus, o ieškovas dar ir savo automobilį. Ieškovų gyvenamasis namas yra kūrenamas malkomis, todėl malkų atvežimui į šiuos ūkinius pastatus naudojama sunkiasvorė technika, kuri tiek pagal atsakovės, tiek pagal teismo siūlomą schemą Nr. 1 negalės pro gyvenamąjį namą nei užsukti link tų ūkinių pastatų, nei vėliau apsisukti. Pagal atsakovės siūloma schemą Nr. 1 įvažiavimas už ieškovų gyvenamojo namo turi suktis 90 laipsnių kampu, kas techniškai nėra įmanoma dėl nedidelio atstumo tarp namo sienos ir sklypo ribos. Šias aplinkybes teismui yra nurodęs liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas matininkas R. B., tačiau teismas savo sprendime nurodė, kad tokių galimybių, pasak minėto liudytojo, įrengti nėra tik pagal atsakovės pasiūlytą schemą Nr. 2.

1.4. Patvirtinus ieškovų prašomą servitutą, tai būtų pats trumpiausias ir finansine prasme pigiausias kelias patekti į jiems priklausančius statinius, tuo tarpu kitu atveju (pagal teismo ir atsakovės siūlomus variantus), kelias turėtų eiti per ieškovės ir trečiojo asmens A. I. S. faktiškai naudojamus sklypus, tokiu būdu apribojimai tektų didesniam asmenų skaičiui. Pagal minėtas schemas reikėtų papildomai įrengti kelią per ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškovų pusėje daržą, pievą, griauti statinius, iškirsti medžius ir krūmus, naikinti gėlynus, nes tokio kelio nėra ir jo niekada nebuvo. Įrengus tokį kelią, sunkiasvoriai automobiliai, atvežantys malkas, dėl per mažo atstumo neturėtų galimybės patekti, dėl to nebus įmanoma gauti statybos leidimo pagal galiojančius teisės aktus inžineriniam statiniui – kelio tiesimui, ir tai ženkliai sumažintų ieškovų ir trečiųjų asmenų valdomo žemės sklypo dalis bei galimybę juos tvarkytis.

1.5. Ieškovų nuomone, teismas neteisingai vertino į bylą pateiktos profesionalios įmonės UAB „Alkesta“, kurios veikla yra susijusi su keliu tiesimu, raštą ir šį rašytinį įrodymą atmetė remdamasis tik tuo, kad jis neturi jokios teisinės reikšmės galutinės išvados darymui, nes ieškovai jau turi vieną įvažiavimą į jų žemės sklypą. Ieškovų įsitikinimu, profesionali įmonė, kuri tiesiogiai užsiimta tik kelių įrengimu ir tiesimu, geriau nei kitų specialybių darbuotojai (teisininkai, geodezininkai, sąmatininkai ir pan.) supranta ir žino technines įvažiavimų įrengimo galimybes. Nors teismas rėmėsi atsakovės pateiktomis UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ sudarytomis galimo privažiavimo prie pastatų pasiūlymo schemomis Nr. 1 ir Nr. 2, jas atlikusi įmonė, ieškovų žiniomis, veiklos seniai nevykdo, jos veiklos sritis yra visiškai kita ir ji nieko neturi bendro nei su kelių ar įvažiavimų projektavimu, nei su jų tiesimu. Todėl šios nekompetentingos įmonės pateiktais pasiūlymais ir schemomis teismas negalėjo vadovautis, jos, ieškovų vertinimu, yra niekinės.

1.6. Teorinis patekimas prie ieškovų turimų ūkinių pastatų, kurį teismas mini savo sprendime, yra per ieškovui nuosavybės teise priklausantį kitą namų valdos sklypą, kuris ribojasi su ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), taip pat ir su atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Tačiau toks patekimas į ieškovams priklausančius ūkinius pastatus yra absurdiškas ir realiai neįgyvendinamas, kadangi atstumas nuo atsakovės žemės sklypo ribos iki ieškovui priklausančio garažo sienos yra tik 1,5 metro. Esant tokiam atstumui, jokių transporto priemonių patekimas į ieškovui priklausantį garažą ir ieškovei priklausantį ūkinį pastatą yra iš viso neįmanomas. Patekimas į ieškovų valdomus ūkinius pastatus per šį žemės sklypą yra neįmanomas ir dėl to, kad ieškovui priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) yra užstatyta statiniais, pro kuriuos transporto priemonėmis neįmanoma patekti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, o riba tarp šių žemės sklypų yra išmūryta atramine siena. Todėl racionaliausias šios problemos sprendimas yra ieškovų siūlytas kelio servituto nustatymo variantas su realiai jau esamu keliuku atsakovės žemės sklype, kuris nuo 1934 metų visada buvo pagrindinis įvažiavimas tiek į atsakovei priklausančius ūkinius pastatus, tiek į ieškovams bei tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai – garažas ir ūkinis pastatas, prieš daug metų buvo pastatyti toje vietoje būtent todėl, kad ginčo keliukas buvo vienintelis įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Kuomet buvo statomi šie dabar ieškovams priklausantys ūkiniai pastatai, kito įvažiavimo į šį žemės sklypą nebuvo, todėl visą laiką iki 2020 m. šiuo keliuku buvo naudotasi tiek ieškovų, tiek atsakovės.

1.7. Ieškovai mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovų reikalavimą, teikdamas, kad ieškovai turi ieškoti galimybių patekti per jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį į savo pastatus, o ne riboti atsakovės (tarnaujančiojo daikto) savininkės nuosavybės teisių. Teismas nesvarstė ir neanalizavo ieškovų argumentų, kad patvirtinus jų siūlomą servitutą, tai būtu pats trumpiausias kelias ieškovams patekti į savo statinius, tuo tarpu kitu atveju, kelias turėtų eiti per kitus tame name pastoviai gyvenančių žmonių faktiškai naudojamus ir seniai suformuotus sklypus, o tokio kelio įrengimas pareikalautų didelių finansinių sąnaudų, būtų išdarkytas sklypo estetinis vaizdas, pažeistas pastoviai gyvenančių žmonių privatumas ir pan., nes natūroje tokio kelio nėra, o yra tik žymiai vėliau padarytas trumpas įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo naudojasi tik tretieji asmenys.

1.8. Be to, atsakovė matė esamą padėtį ir žinojo, kad jos sklype yra kelias, kuriuo naudojasi ieškovai, nors faktiškai servitutas ir buvo neįteisintas. Nustačius servitutą pagal ieškovų projektą, atsakovės žemės sklypo vertė, ieškovų manymu, faktiškai nesumažėtų. Be to, ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra atlygintinas ir labai nedidelis, todėl atsakovė praranda galimybę naudotis tik labai maža žemes sklypo dalimi 0,0049 ha iš 0,0840 ha. Ieškovai sutinka atsakovei išmokėti sklypo nuvertėjimo kompensaciją, kurią nustatė teismo ekspertas. Atsakovės teisės praktiškai nebus apribotos, o jos suvaržymai yra menkaverčiai, nes ši žemės sklypo dalis buvo ir bus naudojama tik privažiavimui tiek prie atsakovės žemės sklype esančių ūkiniu pastatų, tiek prie ieškovų sklype esančių ūkinių pastatų.

Atsiliepimas

24. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė nurodė, kad keliuko buvimo aplinkybę ieškovai grindė ir akcentavo 1976 m. žemės naudojimo padalinimo projekto ir 1976 m. rugpjūčio 10 d. O. M. pareiškimu. Projekte yra nurodoma, kad projektas sudarytas pagal O. M. pasiūlymą, tačiau nei pati O. M., nei kitas naudotojas – P. K. nėra jo pasirašę. Projektas sudarytas, kai O. M. ir P. K. žemės dar nebuvo privatizavę. Atsakovė pažymėjo, kad 1976 m. žemės naudojimo padalinimo projekte įvažiavimas į žemės sklypą vadinamas „Privažiavimu“ (servituto vieta) buvo rytinėje sklypo pusėje, kai sklypo plotas buvo 3 157 m². Kitas dokumentas, kuriuo rėmėsi ieškovai, tai – O. M. 1976 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas. Pareiškime minimi D. yra šiuo adresu gyvenę atsakovės sutuoktinio O. S. senelis V. D., miręs (duomenys neskelbtini), ir močiutė O. D., mirusi (duomenys neskelbtini). Todėl O. M. 1976 m. rugpjūčio 10 d. pareiškime klaidingai nurodo D., kaip bendrą žemės naudotoją, nes abu D. jau buvo mirę. Be to, šis pareiškimas nėra susitarimas, nes nėra kitos šalies, tai tik deklaravimas, tačiau jis nieko nenustatė ir nesukūrė jokių pareigų. Jis nėra įregistruotas ir jokios teisinės galios neturi. Tokiu būdu, teisinio pagrindo nustatyti servitutą ginčo vietoje, nėra.

2.2. O. M. (dalimis su J. K.) 0.1460 ha. žemės sklypą privatizavo – įgijo nuosavybę Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 11-727 ir 2000 m. balandžio mėn. sklypo plano pagrindu. Plane yra rodomas įvažiavimas į sklypą, pažymint jį „C“ raide ir jis yra vakarinėje pusėje prie 7-tos sklypo koordinatės, tai yra kitas, esantis priešingoje pusėje, nei projekte nurodomoje „Privažiavimas“ vietoje. Nekilnojamojo turto registre jokio servituto nėra įregistruota. Tokiu būdu, privatizavus ieškovų 0,1460 ha žemės sklypą, aplinkybės visiškai pasikeitė – į sklypą atsirado kitas įvažiavimas ir per atsakovės sklypą įvažiavimo teisių pradinė ieškovų sklypo savininkė neįgijo. Registre nėra įregistruotas ieškovų sklypo viešpataujantis servitutas. Ieškovai ieškinyje teigė, kad 2000 m. plane pasirašęs O. S., kaip savininkas, sutiko, kad ieškovai važiuotų keliuku „Privažiavimas“, tačiau tuo tik klaidino teismą, nes O. S. nebuvo sklypo savininkas, jis buvo valstybinės žemės naudotojas.

2.3. Atsakovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo vėlai, tik 2019 m. lapkričio 7 d. dienos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Servitutas administraciniu aktu nenustatytas. Atsakovės nuosavybės sklype tarnaujantis ieškovų sklypui kelio servitutas registre nėra įregistruotas. Atsakovė nurodė, kad ieškovų naudojimosi keliuku, iki atsakovė įsigijo sklypą, sureikšminti nėra pagrindo, nes atsakovė jokiuose susitarimuose nedalyvavo ir jokio teisinio dokumento dėl keliuko naudojimo nėra pasirašiusi, nei kai žemė buvo valstybinė, nei žemei tapus jos nuosavybe. Atsakovė 2000 m. įgydama sklypą nuosavybėn, įvažiavimą sklype įgijo kitoje, vakarinėje sklypo pusėje. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovei atsirastų prievolė leisti naudotis keliu–servitutu.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovai neįrodė prašomo nustatyti kelio servituto būtinumo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių dokumentų, kad siūlo bendraturčiams keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką; byloje nėra bendraturčių atsisakymo, prieštaravimų; nepateikti privažiavimo sklypu prie pastatų nuo esamo įvažiavimo brėžinių su atstumais duomenys; nepateikti pertvarkymų išlaidų sąmatiniai skaičiavimai ir kita. Be to, įvažiavimą į sklypą ieškovai turi, todėl prašomas nustatyti kelio servitutas į sklypą ieškovams nėra objektyviai būtinas. Atsakovės vertinimu, privažiavimus prie sklype esančių pastatų ieškovai turi spręsti su sklypo bendraturčiais, kuriems galioja interesų derinimo principas, tačiau tokios galimybės ieškovai neišnaudojo.

2.5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra 0,1460 ha žemės sklypo, o atsakovė yra 0,0840 ha žemės sklypo savininkai. Sklypai – atskiri daiktai, sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, atsakovė neturi jokių civilinių, teisinių santykių su kitais bylos dalyviais. Tai, kad ieškovai tokio santykio ieško ir siekia nustatyti, nereiškia kad jis jau yra. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų nurodyti racionalumo, protingumo ir kiti kriterijai negali būti taikomi, sprendžiant servituto objektyvų būtinumą, teismui nustatant prašomą kelio servitutą ar tokį prašymą atmetant. Jos vertinimu, šie kriterijai gali būti taikomi tik bendraturčių bendros dalinės nuosavybės sklype, jiems pasirenkant vietą, kurioje būtų įrengiamas privažiavimas. Teismas, spręsdamas servituto nustatymą, vadovavosi objektyvaus būtinumo principu, kadangi kelio servitutas nustatomas, jeigu jis yra būtinas užtikrinti tinkamą daikto naudojimą, o nagrinėjamu atveju, ieškovai, kaip minėta, jau turi tinkamą įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Ieškovų nurodomi civiliniai teisiniai santykiai yra, tačiau jie yra tik tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų, nes jie bendraturčiai. Ieškodami privažiavimo galimybių, jie turi derinti tarpusavio interesus, vadovaudamiesi jų pateiktais principais.

2.6. Kadangi ieškovai įvažiavimą į sklypą turi, didesnė jo dalis yra įrengta skaldos danga. Atsakovės schemoje Nr. 1 nurodytoje vietoje pravažiavimui įrengti yra tik 9,83 m pločio vieta. Ieškovų nurodyti šiltnamis ir garažas yra neregistruoti, laikini, be pamatų statiniai, kuriems statyti statybos leidimų nereikia. Parinkus schemoje Nr. 1 suprojektuotą vietą privažiavimui įrengti, 9,83 m vietos užtenka padaryti posūkiui, tereikia tik laikinus statinius patraukti – perkelti. Pravažiavimo projektinis 3,66 m plotis, jis 1,23 m platesnis nei apeliantų suprojektuotas kelio servitutas atsakovės sklype, kurio plotis 2,43 m. Be to, nors atsakovės suprojektuoto keliuko plotas yra 53 m², tačiau jo įrengiamas plotas žymiai mažesnis, nes visas važiavimo sklypu kelias ir aikštelė jau yra su skaldos danga. Prie trečiųjų asmenų kelių pastatų važiuojama aikštele. Rengiant privažiavimą šioje vietoje, kurio ilgis 17,71 m, privažiavimą tereikės rengti nuo aikštelės, todėl šio privažiavimo įrengimas apie 8 m sutrumpės – įrengti tereiks apie 10 m, plotas sumažės, bus apie 36 m². Nereikės netgi 1 421,97 Eur sumos šiam privažiavimui pabaigti. Atsakovės vertinimu, ieškovai prieštarauja patys sau, nes kelio servituto projekte nesuplanavo, kad juo važiuos sunkusis transportas tam reikalingo pločio. Tuo tarpu atsakovės suprojektuotas kelio servitutas visu metru platesnis. Atsakovės pateiktoje schemoje Nr. 2 privažiavimo plotis 3 m. Ieškovai nurodo, kad siauriausioje vietoje nuo riboženklio iki namo yra 4,21 m, tai yra lengvajam automobiliui vietos pravažiuoti pakanka, tačiau pabrėžtina, kad ieškovų servituto plotis – 2,43 m.

2.7. Dėl UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ ir schemų atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjant bylą, ieškovai pretenzijų įmonei ir schemoms neturėjo ir nereiškė. Nėra duomenų, kad UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“ likviduota ar likviduojama. Atsakovės pateikti dokumentai turi įrodomąją teisinę galią, nes duomenys tikslūs, nepaneigti, atlikti kompetentingo specialisto. Byloje ieškovai nepateikė matininko R. B. arba servituto planą rengusios UAB „Miroda“ matininkės L. R. pastabų dėl schemose suprojektuotų privažiavimų vietų, nenurodė klaidų, neatitikimų, pravažiavimų pločių ir plotų. R. B., 2020 m. gruodžio 4 d. atlikęs kadastrinius matavimus, buvo kviestas į išvažiuojamąjį teismo posėdį, teikė samprotavimus, kad maža vietos, bet to nepagrindė matavimais vietoje. Ieškovai klausimų jam dėl schemose esančių privažiavimo duomenų nepateikė. Manytina, kad ieškovai atsakovės pateiktose schemose faktinių klaidų ir neatitikimų nerado.

2.8. Dėl UAB „Alkesta“ rašto atsakovė nurodė, kad šiam raštui gauti ieškovai pasitelkė įmonę, tiesiančią visoms (ir sunkiasvorėms) transporto priemonėms važiuoti krašto kelius (kelius, greitkelius). Apie kokios kategorijos kelio įrengimą atstovo paklausime buvo klausiama ir apie kokio kelio įrengimą rašte aiškinama, kad įrengiant kieme keliuką lengvajam automobiliui važiuoti reikalinga sunkiasvorė technika, – nenurodoma nei paklausime, nei rašytiniame atsakyme. Rašte rimtų, įtikinamų keliuko įrengimo duomenų konkrečiomis bylos aplinkybėmis, visiškai nėra. Raštas taip pat neįtikina, kad jį rengusiųjų kvalifikacija ir kompetencija yra aukštesnė nei lokalines sąmatas rengusių specialistų, kadangi raštą rengusieji savo kvalifikacijos neįrodo, raštas neinformatyvus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtas raštas ir jame nurodyti duomenys neturi jokios teisinės reikšmės galutinės išvados darymui, nes ieškovai jau turi vieną įvažiavimą į sklypą, o privažiavimą gali įsirengti be sunkiosios technikos naudojimo.

2.9. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems kompetentinga institucija neduoda leidimo įrengti sklype privažiavimą, be to, tokio pobūdžio statybos leidimo nereikia. Ieškovai byloje taip pat nėra pateikę duomenų apie didesnes privažiavimo įrengimo išlaidas nei paskaičiuotos lokalinėse sąmatuose ar kitų paskaičiavimų apie privažiavimų įrengimo kaštus. Todėl jų argumentas, kad pagal atsakovės schemas įrengdami privažiavimą jie patirs didžiules išlaidas, laikytinas nepagrįstu.

2.10. Ieškovai nurodo, kad įrengiant sklype kelią, būtų išdarkytas estetinis vaizdas, reikėtų griauti pastatus, kelią tiesti per J. L. ir A. I. S. faktiškai naudojamus ir seniai suformuotus sklypus, reikėtų iškirsti medžius, sunaikinti gėlynus, pievą ir daržą, pertvarkius sklypą būtų pažeistas kitų bendraturčių privatumas. Žinoma, faktinį sklypo naudojimą reikės keisti bei atlikti tam tikrus sklypo pertvarkymo darbus, tačiau tokie bendraturčių motyvai dėl nepatogumo, teismo galutiniam sprendimui neturi teisinės reikšmės. Pasirenkant pravažiavimo darymo vietą, reikės keisti faktinį naudojimą. Kadangi faktinio naudojimo vietos nežinomos, manytina, kad ieškovė visose pravažiavimo darymo vietose yra ir faktinė sklypo naudotoja, todėl, galimai, reikės keisti tik A. I. S. faktinį naudojimą. Derindami interesus, bendraturčiai turi sutarti ir parinkti privažiavimo keliuko darymo vietą. Suprantama, kad be papildomų privažiavimų įrengimo sklypas yra komfortiškas – su pavėsine, gėlynais, vejomis ir kitais, kaip dabar yra, patogumais, tačiau šie ieškovų motyvais negali turėti teisinės reikšmės teismo galutiniam sprendimui. Be to, ieškovai neįvertino, kad atsakovė, būdama viena sklypo savininke, turi maksimalų privatumą. Nustačius servitutą, atsakovės privatumas būtų pažeistas arba jo visai neliktų, nes be jos šia sklypo dalimi naudotųsi dar du ar daugiau asmenų.

2.11. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai prašo nustatyti neterminuotą kelio servitutą. Prašomas nustatyti servitutas atsakovės sklype liktų nuolatinai, nes servitutas seka paskui daiktą, nors ir mažėtų viešpataujančio sklypo bendraturčių skaičius, net jei savininkas liktų vienas, servitutas išliktų. Jį nustačius ieškovų sklypas turėtų nuolatinę naudą ir labai retą privalumą miesto sklypui, nes sklypas turėtų antrą įvažiavimą. Po servituto nustatymo atsakovės sklype, ieškovų sklypas iš karto taptų ženkliai didesnės rinkos vertės ir didelės komercinės paklausos sklypu. Nustačius atsakovės sklypui tarnaujantį servitutą, skirtingai nei ieškovų sklypo, atsakovės sklypo vertė ženkliai sumažėtų (daugiau nei 2 210 Eur), o komercinė paklausa galimai būtų lygi nuliui, t. y. sklypas būtų visiškai nepaklausus, kadangi būtų apsunkintas servitutu. Todėl nustačius ginčo servitutą atsakovės sklype, interesų pusiausvyra nebūtų išlaikyta ir jos interesai būtų grubiai pažeisti.

Atsiliepimas

2.12. Atsakovė taip pat mano, kad 2,43 m pločio servitutą ieškovai projektavo, siekdami sumažinti siūlomą kompensaciją. Teismo ekspertizė įvertino ir nustatė, kad sklype esant 49 m² ploto servitutui, sklypo rinkos vertė sumažėja 2 210 Eur. Ieškovai siūlė 3 kartus mažesnę kompensacija, vėliau sutiko su nustatyta suma. Tačiau, jei servitutas būtų projektuotas ir sunkiajam transportui, tarkime 4 m pločio, tai jo plotas būtų 80 m², todėl sklypo rinkos vertės sumažėjimas proporcingai padidėtų ir tokiu būdu sumažėtų dar 3 608 Eur suma (2 210 : 49 x 80). Atsakovė mano, kad ieškovai sąmoningai mažino servituto plotą, kad nepatirtų didesnių išlaidų

25. Tretieji asmenys A. I. S. ir G. K. atsiliepimais sutiko su ieškovų pateiktu apeliaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo panaikinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį prašo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl kelio

servituto nustatymo ir vienkartinės kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika).

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai turi galimybę prie ūkinių pastatų patekti per savo žemės sklypą, todėl ieškinį atmetė. Apeliantai su šia išvada nesutinka. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų daiktų naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (nagrinėjamu atveju – apeliantams). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė servituto nustatymo būtinumo, o teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą. Minėta, jog aplinkybė, kad apeliantai nuo senų laikų, kai tiek jų, tiek atsakovės žemės sklypai buvo valstybės nuosavybė, į savo žemės sklypą važinėjo per atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nesudaro pagrindo tokiai situacijai tęstis ir ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 10 d. atliko vietos apžiūrą, kurios metu buvo apžiūrėta ginčo žemės sklypo vieta, apeliantams priklausančių statinių išdėstymas bei įsitikinta, jog ieškovai nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) jau turi įrengtą ir sutvarkytą įvažiavimą į savo valdą iki jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, t. y. iki ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidurio. Atsakovės pateikta įvažiavimo įrengimo schema Nr. 1 patvirtina, jog ieškovai turi galimybę pratęsti jau esamą įvažiavimą ir įrengti privažiavimą iki jiems priklausančių ūkinių pastatų. Apeliantai nurodo, kad pagal schemą Nr. 1 sunkiasvorė technika negalės atvežti kieto kuro, užsukti prie ūkinių pastatų ir apsisukti. Vis tik teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes sunkiasvorė technika atbuline eiga gali įvažiuoti į kiemą iki namo kampo, o po to priekiu išvažiuoti. Tokiu atveju transporto priemonei apsisukti nereikėtų, o nuo namo kampo kurą galima būtų sunešti ar suvežti į ūkinį pastatą ir kitais būdais. Pažymėtina, kad ieškovų namų valdos išplanavimas yra toks, kokį sukūrė patys bendraturčiai, todėl norėdami atsivežti kuro, turi įvertinti savo valdos ypatumus ir patys ieškoti būdų, kaip patogiau kurą iškrauti. Nors liudytojas R. B. tvirtino, kad įvažiavimą įrengti pagal schemą Nr. 1 nėra techninių galimybių, tačiau argumentuotai to nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesivadovavo.

31. Atsakovės siūlomą schemą Nr. 1 rengė UAB „Geodezija, miškotvarka, žemėtvarka“. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad tai yra nekompetentinga ir galimai nebeveikianti įmonė. Internetinio puslapio „Rekvizitai“ duomenimis, ši įmonė yra veikianti, jos veiklos sritys yra geodezija, kartografija ir žemėtvarka, todėl atsižvelgiant į nurodytas veiklos sritis, įmonė užsiima žemėnaudų ir kitų žemės naudojimo objektų išplanavimu bei projektų ženklinimu vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios bendrovės parengta schema, kuri patvirtina, kad ieškovai turi galimybę savo žemės sklype įsirengti privažiavimą prie ūkinių pastatų. Tuo tarpu ieškovai byloje rėmėsi UAB „Alkesta“ raštu, tačiau pažymėtina, kad ši bendrovė užsiima ne objektų išplanavimu, o kelių tiesimu, tiltų, pastatų statyba ir priežiūra. Minėta bendrovė savo rašte atsakė į ieškovų atstovo užduotą klausimą ir nurodė, kad negalėtų įrengti sunkiasvorio transporto apkrovas atlaikantį kelią, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra kilęs ginčas tik dėl privažiavimo prie pastatų, o ne dėl sunkiasvorę techniką atlaikančio kelio įrengimo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, servituto projektu ieškovai suplanavo kelią tik lengvajam transportui, tačiau atsikirsdami dėl privažiavimo įrengimo savo valdoje, jie kvestionuoja klausimą dėl galimybės privažiuoti prie pastatų ir sunkiasvoriam transportui. Šis ieškovų pozicijos prieštaravimas patvirtina, kad jie siekia išvengti įvažiavimo savo žemės sklype įrengimo, bet naudotis jiems daug patogesniu ir paprastesniu būdu prie savo pastatų patekti per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu atsikirtimu, kad ieškovai privažiavimą gali įsirengti ir be sunkiosios statybinės technikos, naudodami mini žemės tvarkymo techniką, todėl šie apeliantų argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

32. Vieno tinkamo įvažiavimo įrengimo varianto egzistavimas yra pakankamas daryti išvadą, kad nėra objektyvaus būtinumo ieškovų prašymu nustatyti servitutą, todėl teismas dėl kitų atsakovės siūlytų privažiavimo įrengimo variantų plačiau nepasisako.

33. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės siūlomo įvažiavimo įrengimas neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes pareikalautų labai didelių išlaidų. Kokios sąnaudos (išlaidos) būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai pagal atsakovės pasiūlytą schemą Nr. 1 galėtų įsirengti kelią per jiems priklausantį sklypą už 1 421,97 Eur (pagal atsakovės pateiktą lokalinę schemą dolomito skaldos, el. b. popierinis priedas 1 t., b. l. 138 ) arba už 2 997,16 Eur (lokalinė schema iš betono trinkelių rankiniu būdu, el. b. popierinis priedas 1 t., b. l. 139), ieškovų argumentas dėl labai didelių įvažiavimo įrengimo išlaidų iš esmės yra grindžiamas tik pačių apeliantų teiginiais, tačiau jokių įvažiavimo įrengimo planų, paskaičiavimų, sąnaudų dydžio, iš kurių būtų galima spręsti apie įvažiavimo įrengimo kaštus, apeliantai byloje nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad privažiavimo įrengimas neatitinka normalių, protingų sąnaudų dydžio.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto nustatymas yra susijęs su savininko nuosavybės teisės suvaržymais, todėl vertinant tai, kad vieno asmens teisė į nuosavybę negali būti labiau ginama nei kito asmens teisė į nuosavybę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Apeliantų argumentai, kad jų siūlomo servituto kelias būtų pats trumpiausias, o pagal atsakovės schemą jis turėtų eiti per dviejų pastoviai gyvenančių bendraturčių faktiškai naudojamus sklypus ir būtų apribojamos teisės žymiai didesniam skaičiui žmonių, kad kelią reikėtų įrengti per daržą, pievą, griauti statinius, iškirsti medžius ir krūmus, naikinti gėlynus, taip pat ženkliai sumažėtų valdos bendraturčių valdomo sklypo dalys ir galimybė jas tvarkytis – teisinės reikšmės servituto nustatymui neturi, kadangi servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Kiekvienas savininkas kilusias nuosavybės valdymo problemas sprendžia pats ar su kitais valdos bendraturčiais savo valdomo žemės sklypo ribose, išskyrus tuos kraštutinius atvejus, kai turimo daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantai, norėdami pratęsti esamą įvažiavimą ir įrengti jį iki jiems priklausančių ūkinių pastatų, nesinaudodami atsakovės žemės sklypo dalimi, privalės investuoti asmenines lėšas ir patirs tam tikrų nepatogumų, tokiu atveju gali keistis bendraturčių valdomų žemės sklypo dalių plotai, jų naudojimo tvarka, tam tikrus augalus, medžius ar laikinus, be pamatų statinius gali tekti perkelti ar patraukti, bet tai yra tik bendraturčių susitarimo ir jų tarpusavio interesų derinimo reikalas, todėl vertinant ginčo faktinę situaciją, nėra pagrindo spręsti apie objektyvų servituto poreikį.

35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prašomu nustatytu servitutiniu keliu šalys faktiškai naudojosi daugelį metų ir tik žymiai vėliau ieškovų valdoje buvo padarytas kitas įvažiavimas, kuriuo iki šiol naudojasi tik tretieji asmenys. Ieškovų ūkiniai pastatai būtent toje sklypo vietoje buvo pastatyti tik todėl, kad buvo naudojamasi įvažiavimu per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Minėtas servitutinis kelias jau yra įrengtas, atsakovė pati juo naudojasi. Įgydama iš valstybės žemę, atsakovė žinojo, kad čia yra kelias, kuriuo naudojasi ieškovai. Apeliantų nuomone, servitutas atlygintinis, labai nedidelis, todėl atsakovės suvaržymai laikytini sąlyginai menkaverčiais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovai nepagrįstai sureikšmina faktinį naudojimąsi keliu. Atsakovei įsigyjant sklypą, šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutu taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės žinojimas, kad ieškovai važiuos ar ne į namų valdos sklypą jai priklausančiu keliu (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovus nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovai ar ankstesni ieškovams priklausančio žemės sklypo savininkai, išsipirkdami žemę iš valstybės, būtų reiškę prašymą nustatyti jiems kelio servitutą per kaimyninio žemės sklypo dalį.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantai siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nenustačius servituto, apeliantams neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Konstatuotina jog nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

40. Atsakovė prašo iš ieškovų priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 700 Eur. Kadangi šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio, jos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėAnita SereikienėEdita Šliumpienė