Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams V. K. ir G. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai – skolų rašteliai (paskolų sutartys) neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, yra pagrindas pripažinti jais negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalis) ir taikyti restituciją, tai yra priteisti visą atsakovų gautą sumą solidariai iš atsakovo V. K. bei atsakovės G. K., laidavimo sutartimi laidavusią už V. K..

6. Atsakovai V. K. ir G. K. sutinka, jog sandoriai (vekseliai) yra niekiniai, kadangi jie jų nepasirašė ir nieko iš V. B. negavo bei neprivalo grąžinti tai, ko kas nebuvo perduota. Taip pat atsakovai nesutinka, kad tą sumą turėtų grąžinti G. K., kurią ieškovas laiko laiduotoja: pripažinus niekiniu vekselį, negalioja ir laidavimo prievolė, tai yra G. K. neturi jokių įsipareigojimų prieš ieškovą, o ieškovas neturi jokių reikalavimo teisių G. K. (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nurodė, jog ieškovas V. B. atsakovei G. K. neperdavė jokių lėšų, todėl ir negali būti tenkinamas jo reikalavimas lėšas priteisti solidariai. Antra vertus, atsakovai atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš reikalaudamas prievolės iš atsakovės G. K. kreipėsi į atsakovą V. K. dėl 13400 Eur sumokėjimo, nes laiduotojo pareiga solidariai atlyginti prievolę atsiranda tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

Motyvuojamoji dalis

11. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12.1 . Atsakovas V. K. 2020 m. kovo 30 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį iki 2020 m. balandžio 30 d. įsipareigojo ieškovui V. B. sumokėti 3400 Eur. Vekselyje įrašytas laidavimas, pagal kurį atsakovė G. K. laiduoja už atsakovo V. K. įsipareigojimų nevykdymą.

12.2 . Atsakovas V. K. 2020 m. birželio 14 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. įsipareigojo ieškovui V. B. sumokėti 10000 Eur. Vekselyje įrašytas laidavimas, pagal kurį atsakovė G. K. laiduoja už atsakovo V. K. įsipareigojimų nevykdymą.

12.3 . Ieškovas V. B. 2020 m. birželio 14 d. atsakovui V. K. perdavė 10 000 Eur.

13. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. atsakovo V. K. išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių teismas remiasi ieškovo V. B. parodymais, jo pateiktais vekseliais, patvirtinančiais jų surašymo laiką, duomenis apie laiduotoją, taip pat remiasi liudytojo R. G. parodymais teismo posėdyje. Liudytojas R. G., kaip ir ieškovas V. B., patvirtino, jog dalyvavo surašant vekselių turinį, pats savo ranka įrašė ieškovo V. B. duomenis, pinigų sumas, taip pat įrašė pasekmes negrąžinus skolos, laiduotojo atsakomybę skolininkui nevykdant pareigos grąžinti vekselyje nurodytą sumą.

14. Nustatydamas aplinkybę, jog 2021 m. kovo 30 d. vekselis išrašytas 3400 Eur sumai, teismas remiasi vekselio viršuje skaičiais ir žodžiais nurodyta suma (grafoje suma skaitmenimis ir valiutos kodas), taip pat lapo viduryje skaičiumi nurodyta suma (grafoje suma skaitmenimis ir valiutos kodas), apie šią sumą liudijo ir ieškovas V. B., šią sumą patvirtino ir liudijęs R. G..

15. Teismas kaip neįrodytas atmeta atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog vekselių nepasirašinėjo, sandoriuose nedalyvavo, ieškovo V. B. nepažįsta, nes šių aplinkybių atsakovai viso proceso metu neįrodinėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas, 2021 m. birželio 10 d. nutartimi perduodamas civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje, tenkino atsakovų V. K. ir G. K. atstovo advokato P. Vinklerio prašymą civilinėje byloje skirti dokumento rašysenos ekspertizę, įpareigojo atsakovus iki teismo nustatyto termino sumokėti avansą (CPK 90 straipsnio reikalavimas), atvykti į teismo posėdį bei pateikti lyginamuosius pavyzdžius, išreikalavo iš valstybės institucijų (Užimtumo tarnybos, VSDFV Panevėžio skyriaus) dokumentus su laisvaisiais atsakovų pavyzdžiais). Tačiau atsakovai V. K. ir G. K. iki nurodyto teismo termino pabaigos avanso neįmokėjo, į teismo rūmus dėl lyginamųjų rašysenos pavyzdžių neatvyko, todėl teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė atlikti prašoma ekspertizę. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius, kad jis pasirašė ginčijamus vekselius, nepateikė, į 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdį, nors šaukimai abiem, tiek jam, tiek atsakovei G. K., atvykti į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai, neatvyko ir neįrodinėjo savo teiginių. Todėl pripažįstama, jog atsakovai teiginių, jog ne jie rašėsi 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. vekseliuose, neįrodė. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš byloje iš Užimtumo tarnybos bei VSDFV Panevėžio skyriaus dokumentų, juose esantys rankraštiniai atsakovų V. K. ir G. K. įrašai vizualiai yra panašūs į vekseliuose esančius įrašus, kuriuos, pasak liudytojo R. G., padarė atsakovai, todėl vienintelis įrodymas, paneigiantis ieškovo V. B. ir liudytojo R. G. parodymus, galėjo būti dokumentų rašysenos ekspertizės aktas. Tačiau jo atsakovai nepateikė ir visiškai nebendradarbiavo, kad jis būtų pateiktas.

16. Nustatydamas faktinę aplinkybę, jog 2020 m. birželio 14 d. ieškovas V. B. perdavė atsakovui V. K. 10 000 Eur, teismas remiasi liudytojo R. G. parodymais, jog perdavus pinigus V. K. pasirašė gavęs pinigus, byloje pateiktu 2020 m. birželio 14 d. vekseliu, kuriame prie teiginio „Pinigus gavau“ yra asmens parašas, vizualiai panašus į parašą, esantį prie asmens, vekselyje įvardinto skolininku V. K.. Nors atsakovai ir neigia pasirašinėję, analogiškai, kaip ir 15 punkte, jie nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas kaip neįrodytus atmeta atsakovų teiginius, jog jis 2020 m. birželio 14 d., tai yra tuo metu, kada buvo pasirašomas vekselis, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, šio teiginio, kaip ir kitų, atsakovas neįrodė (kartu su atsiliepimu pateikė mobilaus telefono ekrano nuotrauką, kurioje matoma rezervacija keltui Venstpils-Nynashamn 2021 m. sausio 26 d., tačiau tai nepaneigia ieškovo V. B. nurodytos aplinkybės, jog atsakovas V. K. 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. buvo Lietuvos Respublikoje).

17. Tačiau teismas kaip neįrodytą faktinę aplinkybę pripažįsta ieškovo V. B. nurodomą aplinkybę, jog jis 2020 m. kovo 30 d. atsakovui V. K. perdavė 3 400 Eur, kadangi 2020 m. kovo 30 d. vekselyje prie parašo „Pinigus gavau“ nėra paties atsakovo parašo. Nors ieškovo atstovas advokatas D. Tamošiūnas ir teigia, jog parašas apie gaunamus pinigus yra viršuje, prie rankraštinio įrašo „skolininkas V. K.“, šie teiginiai yra nepagrįsti, nes parašas patvirtina, jog asmuo pasirašė už teiginius virš jo parašo, o ne po juo. Ypač tuo atveju, kai nėra parašo po teiginio „Pinigus gavau“. Teismo posėdyje liudytojas R. G. ir parodė, jog pinigus, tai yra 3400 Eur ieškovas V. B. perdavė atsakovui V. K., tačiau įvertinus tai, jog kitų tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, perduodant tokią sumą grynaisiais pinigais, sandoris privalėjo būti patvirtintas notarine forma, remtis liudytojo parodymais nėra pagrindo (CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostata). Pažymima ir tai, jog teismo neįtikino ieškovo V. B. teiginiai, kad atsakovui negrąžinus 3400 Eur iki nustatyto termino, jis jam perdavė dar 10 000 Eur. Šiuo atveju sutinkama su atsakovų atsiliepimo teiginiais, kad tokiam ieškovo sprendimui trūksta sveikos logikos ir pagrindimo: neįtikėtina, kad ieškovas V. B. iš esmės nepažįstamam asmeniui (V. K. buvo R. G. pažįstamas) būtų perdavęs tokio dydžio sumą, jeigu šis iki to laiko nebūtų grąžinęs tris kart mažesnės sumos. Labiau tikėtina, kad pirmą kartą, tai yra 2020 m. kovo 30 d., pagal vekselį apskritai nebuvo perduota jokia suma ir tas dokumentas neturėjo sukelti jokių pasekmių, o pagrindinis dokumentas, dėl kurio ir atsirado vėlesnis ginčas, buvo 2020 m. birželio 14 d. atsakovo V. K. išrašytas vekselis. Deja, labiau nustatyti pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes, perdavimo priežastis, atsisakius atsakovams V. K. ir G. K. aktyviai dalyvauti procese bei ginti savo teises, teismui nepavyko.

18. Remiantis CK 1.105 straipsnio 1 dalimi, vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Paprastasis vekselis, pagal IPVĮ 2 straipsnio 4 dalį, yra vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Iš pateiktų ieškovo V. B. 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. paprastųjų vekselių nustatyta, jog atsakovas V. K. išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atitinkamai 3400 Eur ir 10000 Eur sumai. Tačiau pagal to paties ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nustatyta, jog atsakovas V. K., tai yra vekselio davėjas, yra fizinis asmuo, jo išrašyti paprastieji vekseliai turėjo būti patvirtinti notarine tvarka, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl šie ieškovo išrašyti paprastieji vekseliai, remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir nustačius, jog ieškovas V. B. 2020 m. birželio 14 d. atsakovui V. K. pagal tą dieną atsakovo V. K. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė 10 000 Eur, šis nėra ieškovui grąžinęs nei 1 Eur, teismas taiko restituciją ir iš atsakovo V. K. ieškovui V. B. priteisia visą gautą 10 000 Eur sumą. Kadangi byloje nenustatyta, jog V. K. iš ieškovo buvo gavęs pinigų ir pagal 2020 m. kovo 30 d. vekselį, restitucija pagal šį vekselį, net ir pripažinus jį negaliojančiu, nėra taikoma.

19. Dėl atsakovės G. K. solidariosios atsakomybės pagal vekselius. Ieškovas V. B. ieškiniu prašo reikalaujamą sumą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, iš atsakovo V. K. – kaip asmens, kuriam perduota suma buvo, iš atsakovės G. K. – kaip laiduotojos. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Kadangi ĮVPĮ nustato įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius, laidavimui pagal vekselį taikomos šios įstatymo normos. Pagal IVPĮ 32 straipsnio 1 dalį, visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje, jis yra išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotoju parašu (ĮVPĮ 33 straipsnio 1,2 dalys). Šioje civilinėje byloje nustatyta, jog tiek pagal 2020 m. kovo 30 d., tiek pagal 2020 m. birželio 14 d. išrašytus vekselius kaip laiduotoja įrašyta buvo atsakovė G. K., ji, remiantis ĮVPĮ 34 straipsniu, atsako taip pat kaip ir asmuo, už kurį ji laidavo. Tačiau pagal ĮVPĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas negalioja, jei pats vekselis negalioja dėl vekselio formos trūkumų. Pripažinus, jog 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. vekseliai dėl formos trūkumų yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento, laiduotoja vekselyje nurodyta G. K. neatsako už vekselio davėją V. K.. Todėl ieškinys atsakovės G. K. atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas. Nors ieškovo V. B. atstovas advokatas D. Tamošiūnas ir teigė, jog ieškovo V. B. pinigai buvo skirti bendriems šeimos interesams, šie argumentai neturi įtakos taikant restituciją pripažinus vekselį, kurio davėjas yra tik atsakovas V. K., negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nekalbant apie tai, jog ieškovas V. B. teiginių, kad pinigai buvo skirti bendriems šeimos interesams, neįrodė (pats V. B. nurodė, jog pinigai perduoti tik atsakovui V. K., teismo posėdyje liudijęs R. G. teigė, jog pinigus atsakovas V. K. ketino panaudoti verslui plėtoti, atsakovė G. K. buvo tik laiduotoja).

20. Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui V. B. baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovai V. K. ir G. K. ieškovo V. B. piktnaudžiavimą procesu prašo pripažinti aiškiai nepagrįstą ieškinio pareiškimą, nurodė, jog ieškovo V. B. nepažįsta, niekada su juo nepalaikė jokių santykių, nepasirašinėjo jokių ieškovo parengtų dokumentų.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovas V. B. pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, ieškovo V. B. ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl ir reikalavimas vertinti ieškovo elgesį kaip piktnaudžiavimą procesu ir skirti jam baudą nėra pagrindo. Be to, atsiliepime atsakovai V. K. ir G. K. prašė priimti atskirąją nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo V. B. atžvilgiu, atsakovų atstovas advokatas P. Vinkleris baigiamosiose bylose prašė civilinę bylą stabdyti, o medžiagą perduoti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau teismas nagrinėdamas civilinę bylą nenustatė nei juridinio, nei faktinio pagrindo nei priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnyje numatytu atveju, nei civilinę bylą stabdyti bei medžiagą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti. Atkreipiamas atsakovų dėmesys, jog sprendimas civilinėje byloje neužkerta kelio patiems kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimai nusikalstamų ieškovo V. B. veiksmų, tačiau pažymima, jog už žinomai melagingą pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas V. B. pateikė įrodymus dėl 1140 Eur bylinėjimosi išlaidų (340 Eur už žyminį mokestį ir 800 Eur atstovavimo išlaidų), atsakovai V. K. ir G. K. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (74,63 % tenkintas reikalavimas priteisti skolą bei 50 % reikalavimas priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų), ieškovui V. B. iš atsakovo V. K. proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisiama 253,74 Eur žyminio mokesčio (laikant, kad šis reikalavimas tenkintas 74,63 %) ir 498,56 Eur atstovavimo išlaidų (laikant, kad abu reikalavimai tenkinti 62,32 %), viso priteisiama 752,30 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 13,30 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos iš šalių proporcingai tenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovo V. K. valstybės naudai priteisiamos 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš ieškovo – 5,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. birželio 14 d. atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išrašytus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos jis ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 30 d. apmokėti 3400 Eur (tris tūkstančius eurus) bei iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Taikyti restituciją ir iš atsakovo V. K. ieškovo V. B. naudai priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovo V. B. naudai 752,30 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. valstybės naudai 5,01 Eur (penkis eurus 1 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo V. K. – 8,29 Eur (aštuonis eurus 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.