Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1051-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-03
Bylos Nr.
2A-1051-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Fima“
Ieškovas
UAB „Baltic orbis“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1051-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 40.2; 42.10.; 44.2.4.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Arūnui Justeikiui, atsakovo atstovui adv. Vydmantui Grigoravičui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic orbis“ ieškinį atsakovui UAB „Fima“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Baltic orbis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Fima“ 30 000 Lt skolos, 5219,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti rezervinio maitinimo įrangą, o atsakovas įsipareigojo priimti ją ir apmokėti sutartyje nurodytą kainą. 2008-02-22 atsakovas pervedė 391 453,20 Lt avansą ir 2008-09-03 pervedė 100 484,40 Lt. Likusi skolos suma sudaro 30 000 Lt. Galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas pasirašė 2008-07-15, todėl apmokėjimas pagal sutartį turėjo būti atliktas 2008-07-25. Sutartyje yra numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti ir už vėlavimą pateikti įrangą. Nurodė, kad netesybų, atsiradusių dėl netinkamo ieškovo sutarties įvykdymo dydis yra 22 965,25 Lt, o dėl vėlavimo atsiskaityti pagal sutartį iš atsakovo ieškovas reikalauja sumokėti 28 184,49 Lt. Įskaičius šiuos reikalavimus, prašomų priteisti iš atsakovo delspinigių dydis yra 5219,24 Lt. Nurodė, jog nesutinka su atsakovo reikalaujamu 30 000 Lt nuostolių dydžiu, kadangi jis jo nepagrindė.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas visus įsipareigojimus pilnai įvykdė 2008-07-15. Su ieškovu atsakovas visiškai atsiskaitė 2008-09-03. Ieškovas pripažino, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė ne laiku, buvo pareikalauta atlyginti nuostolius. Nurodė, kad jis nesutinka su 0,2 proc. dydžio delspinigiais už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, tai yra pernelyg didelės netesybos, prašė sumažinti iki 0,02 proc. Atsakovas nurodė, jog didžiąją dalį prievolės buvo įvykdęs, todėl netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo neįvykdytos prievolės dalies. Triplike atsakovas nurodė, jog Lietuvos bankui pareikalavus mokėti netesybas dėl to, kad laiku nebuvo atlikti darbai, kurių vykdymui buvo pasamdytas ieškovas, yra pagrindas daryti išvadą, kad už šią žalą atsako ieškovas. Pažymėjo, jog įskaitymas nebuvo ginčijamas teisme. Nurodė, kad netesybos gali būti mažinamos teismo, jei jos nepagrįstai ir neprotingai didelės, arba prievolė yra iš dalies įvykdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 30 000 Lt skolos, 5219,24 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo 2009-01-05 nuo 35219,24 Lt sumos bei 1057 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Šalys 2008-02-20 sudarė sutartį dėl rezervinio maitinimo įrangos pirkimo (b.l. 8-11). Pagal sutartį buvo numatyta, kad įrangos kaina yra 521937,60 Lt (sutarties 3.1. p.); 391453,20 Lt avansą atsakovas pervedė 2008-02-22 (b.l. 40). 2008-05-21 buvo surašytas dalinis medžiagų ir įrengimų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 12), tačiau įranga buvo pateikta ne pilnos komplektacijos (b.l. 13, 40). Trūkstamos dalys buvo pateiktos 2008 m. birželio 20 d. ir surašytas priėmimo-perdavimo aktas, pasirašytas 2008-07-15 (b.l. 15). Atsakovas rašte (b.l. 17) ieškovui dėl įskaitymo nurodė, kad patyrė 44181,18 Lt sumos nuostolius ne vien dėl ieškovo kaltės, todėl reikalauja atlyginti 30 000 Lt sumą. Jokių paaiškinimų, kodėl būtent tokia nuostolių sumą reikalaujama atlyginti, atsakovas nenurodė. Atsakovas triplike nurodė, kad patirti nuostoliai buvo nustatyti, vadovaujantis Lietuvos banko nurodymu, jog delspinigiai atsakovui buvo apskaičiuoti dėl bendrastatybinių darbų, kuriuos vykdė UAB „Kovenda“, vėlavimo ir dėl APC nepertraukiamo maitinimo šaltinių montavimo ir paleidimo vėlavimo, kuriems atlikti buvo pasamdytas ieškovas UAB „Baltic orbis“. Atsakovas nurodė, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus 35 dienas, t.y. skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. liepos 15 d., o UAB „Kovenda“ darbus atliko 2008 m. liepos 1 d. ir vėlavo 18 d., todėl atsakovas jam Lietuvos banko apskaičiuotas mokėti netesybas paskirstė proporcingai minėtų dienų skaičiui ir iš UAB „Kovenda“ pareikalavo 15021,60 Lt nuostolių, o iš ieškovo – 29177,25 Lt. Ieškovo dalis buvo padidinta įvertinus, jog UAB „Kovenda“ darbų trūkumai buvo menki ir neturėjo esminės įtakos objekto pridavimui, palyginus su ieškovo neatliktu darbu (b.l.93-95). Atsakovas tai, kad dėl ieškovo kaltės patyrė žalą, įrodinėja 2008-06-10 UAB „Kovenda“ raštu (b.l.108), tačiau iš jo turinio nėra galimybės teigti, kad statybos darbai buvo trukdomi būtent dėl ieškovo kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido terminą įvykdyti savo prievolę, nes galutiniai darbai buvo atlikti ne 2008 m. gegužės 21 d., kaip šalys buvo sutarę, o 2008 m. birželio 20 d. Atsakovo argumentus, jog darbai buvo atlikti tik 2008 m. liepos 15 d., teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodė, jog 2008 m. liepos 15 d. buvo tik pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatė, kad darbai buvo užbaigti 2008 m. birželio 20 d.. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas uždelsė įvykdyti prievolę 21 darbo dieną. Už minėtą laikotarpį atsakovas ieškovui reikalavimo atlyginti netesybas nepareiškė. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo vienašalį įskaitymą grindė LR CK 6.251 str. 1 d. Tačiau taikant civilinę atsakomybę, turi būti visos atsakomybės taikymo sąlygos. Teismas pripažino, jog atsakovas neįrodė, jog patyrė žalą būtent dėl ieškovo kaltės ir tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas nustatė, jog šalys sutartyje buvo susitarę dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių (sutarties 6.1, 6.2 p.). Atsakovas terminą sumokėti pagal sutartį buvo praleidęs 27 dienas. Atsakovas turėjo atsiskaityti 2008 m. liepos 25 d., o 100484,40 Lt sumą pervedė tik 2008-09-03. Todėl už sutarties nevykdymą atsakovui apskaičiuoti delspinigiai sudaro 28184,49 Lt. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad praleido prievolę įvykdyti sutartį 22 dienas, todėl reikalauja priteisti ne visą, o tik dalį delspinigių – 5219,24 Lt. Atsakovo argumentą, jog reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, teismas atmetė. Sutarties sąlygų šalys neginčijo. Be to, kaip nurodė pats atsakovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas yra didelė įmonė, jos apyvarta viršija 130 milijonų litų, turimo turto vertė viršija 77 milijonus litų, pelnas siekia 19 milijonų litų, todėl ieškinio suma yra nedidelė. Teismas pažymėjo, kad santykiuose su Lietuvos banku atsakovas taip pat buvo susitaręs dėl 0,2 procento dydžio netesybų ir jų dydžio neginčijo.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog įranga buvo perduota 2008-06-20. Nurodo, kad įranga buvo priimta 2008-07-15. Taip pat ieškovo išrašyta 2008-06-30 sąskaita nepatvirtina, jog sumontuota įranga buvo perduota birželio mėnesį, išrašyta PVM sąskaita-faktūra sukelia mokestines pasekmes ją išrašiusiam asmeniui, tačiau ji negali būti laikoma patvirtinimu, kad prievolė įvykdyta civilinių teisinių santykių prasme. Teismas neteisingai nusprendė, jog ieškovas nėra kaltas dėl atsakovo patirtos žalos. Nurodė, jog ieškovas žinojo, kad įranga reikalinga darbams, atliekamiems Lietuvos banke. Taip pat buvo nurodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiklos ir ieškovo veiksmų, Lietuvos bankas protokole išvardino aplinkybes, kuriomis grindė netesybas – ir viena iš jų buvo ieškovo uždelsti darbai. Nesutinka su teismo argumentu, jog nebuvo pateikti paaiškinimai apskaičiuoti atsiradusiai žalai. Atsakovas triplike nurodė, jog atlygintinų nuostolių dydį apskaičiavo, remdamasis Lietuvos banko protokolu. Teismo argumentas, jog atsakovas nepasinaudojo teise reikalauti netesybų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teisė pasirinkti reikalauti atlyginti nuostolius ar reikalauti sumokėti netesybas – priklauso atsakovui (LR CK 6.245 str. 3 d., 6258 str. 2 d.), atsakovas pasirinko reikalauti atlyginti nuostolius. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nesumažinti netesybų dydžio. Nurodė, jog 75 proc. prievolės jau buvo įvykdyta, o tai savaime sudaro pagrindą sumažinti netesybas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog 0,2 proc. netesybų nuo visos sutarties kainos yra pernelyg didelė. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje įtvirtinta, kad aplinkybė, jog šalys susidarė dėl nepagrįstai didelio palūkanų dydžio, nėra laikytina svarbia, sprendžiant dėl netesybų sumažinimo vienai šaliai. Tai, jog atsakovo finansinė būklė gera, negali būti pagrindas, kuriuo remiantis nemažinamos baudinės netesybos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog sutarties 5.1 punkte nurodoma, jog pardavėjo pareiga buvo pateikti pirkėjui įrangą. Šią pareigą pardavėjas įvykdė 2008-06-20, jog įrangą gavo būtent tą dieną, patvirtino apeliantas savo 2008-08-21 rašte (b.l.18). Pažymi, jog Lietuvos bankas visą objektą perėmė 2008-07-15, tačiau iki šios datos jau buvo patikrinta visų rangovo atliktų darbų kokybė. Pažymi, jog visų rangovų veiksmai lėmė vėlavimą perduoti Lietuvos bankui statybos objektą, todėl neaišku kuo remiantis buvo nustatyta, kad būtent ieškovo ir UAB „Kovenda“ veiksmai lėmė vėlavimą perduoti visą objektą. Pažymi, jog ieškovo ir atsakovo teisės ir sankcijos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra numatytos 2008-02-20 sudarytoje sutartyje, todėl turi būti laikomasi tarp ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatos. Pažymi, jog tariantis dėl delspinigių dydžio, sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo sutarties kainos, o ne nuo sumokėtos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008-02-20 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui rezervinio maitinimo įrangą nuosavybėn, ją paleisti, suderinti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu ir tvarka atsiskaityti (b.l.8-10). Taip pat byloje nustatyta ir šalys tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu, kad žodiniu susitarimu minėtos įrangos pristatymo ir sumontavimo terminas buvo pratęstas iki 2008-05-21, terminas buvo pratęstas ne dėl ieškovo kaltės, o atsakovo iniciatyva. Bendra įrangos kaina 521937,60 Lt, iš kurios 391453,20 Lt avansą atsakovas sumokėjo 2008-02-22 (b.l.40), o 2008-09-03 sumokėjo 100484,40 Lt, likusi nesumokėta įrangos kainos dalis – 30000 Lt. Šių nustatytų aplinkybių šalys neginčija. Pagal minėtos 2008-02-20 sutarties 4.1 p. atsakovas už ieškovo pateiktą įrangą ir sutartyje numatytų darbų atlikimą įsipareigojo visiškai atsiskaityti po įrangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitų-faktūrų gavimo per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo sąskaitų-faktūrų gavimo dienos. Tokia sutarties sąlygos konstrukcija reiškia, kad atsakovui kilo pareiga galutinai atsiskaityti su ieškovu tik po įrangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros iš ieškovo gavimo. Tarp šalių įrangos perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas 2008-07-15 (b.l.15), sąskaita-faktūra nors ir buvo pateikta anksčiau (b.l.16), tačiau atsakovas turėjo visiškai su ieškovu atsiskaityti iki 2008-07-25. Atsakovas ir šiai dienai yra skolingas ieškovui 30 000 Lt, atsakovas šio fakto neginčija, tik nurodo, kad šią sumą įskaitė savo nuostoliams padengti.

Pagal LR CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, o pagal LR CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, esant dviejų šalių priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, kurių įvykdymo terminas pasibaigęs arba pareikalavimo terminas nenurodytas, bet kuri iš šių šalių gali rašytiniu pareiškimu pranešti kitai šaliai, kad įskaito tuos reikalavimus ir tuomet toje dalyje prievolės laikomos pasibaigusiomis. Tačiau LR CK 6.134 str. 1 d. yra numatyti atvejai, kai įskaitymas yra draudžiamas, vienas iš tokių atvejų numatytas LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p., t.y. kai reikalavimas ginčijamas teisme. Tokius reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Tačiau draudžiama įskaityti tuos reikalavimus, kurie teisme užginčyti iki jų įskaitymo atlikimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesutiko su atsakovo atliktu įskaitymu, pareikšdamas teisme reikalavimą priteisti 30 000 Lt iš atsakovo, iš esmės teisme jis užginčijo atsakovo atliktą įskaitymą. Nors atsakovas byloje įrodinėjo savo nuostolius, patirtus dėl ieškovo kaltės, tačiau atsakovas neįrodė ieškovo kaltės dėl patirtų nuostolių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas realiai atliko sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2008-06-20, tokia išvada darytina iš atsakovo 2008-08-21 rašto turinio (b.l.18), kuriuo šis pripažino, kad ieškovas atliko visus darbus 2008-06-20. 2008-07-15 pasirašytame akte perduodami darbai buvo nurodyti tokie patys, kaip ir minėtame atsakovo rašte, ieškovas aktą surašė ir atsakovui pateikė 2008 m. birželio mėn. (b.l.15), tačiau atsakovas pasirašė jį tik 2008-07-15 dėl neaiškių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino UAB „Kovenda“ 2008-06-10 raštą (b.l.108), nes šio rašto turinys nepatvirtina, kad UAB „Kovenda“ vėlavo atlikti darbus dėl ieškovo kaltės, ieškovas jame nėra minimas. Be to, kaip matyti iš atsakovo ir UAB „Kovenda“ sudarytos subrangos sutarties (b.l.97-106), UAB „Kovenda“ visus darbus turėjo atlikti iki 2008-04-30, t.y. ši bendrovė žymiai daugiau pavėlavo perduoti darbus nei ieškovas. Ieškovas darbus užbaigė 2008-06-20, o atsakovas pagal perdavimo-priėmimo aktą visus darbus perdavė užsakovui Lietuvos bankui 2008-07-15, pavėlavęs 6 kalendorines dienas (b.l.17, 41-42). Be to, kaip nurodoma 2008-07-15 derinimo protokole (b.l.17), atsakovas pavėlavo perduoti darbus dėl ne laiku atliktų bendrastatybinių ir APC nepertraukiamo maitinimo šaltinių montavimo ir paleidimo darbų, tačiau iš šio protokolo turinio neatsispindi, ar APC nepertraukiamo maitinimo šaltinių montavimas apima tik ieškovo patiektą rezervinio maitinimo įrangą ar ne tik šią įrangą. Be to, neaišku kuo remdamiesi atsakovas ir Lietuvos bankas konstatavo vėlavimo priežastis ir tai atliko nedalyvaujant ieškovui, tuo užkirsdami ieškovui galimybę pateikti savo argumentus. Atsakovas, reikalaudamas nuostolių iš ieškovo, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp jo nuostolių ir ieškovo veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovo veiksmų patyrė 30 000 Lt nuostolių, nes neįrodė priežastinio ryšio, o atsakovo pateiktas nuostolių skaičiavimas, susietas su termino praleidimo ilgumu, yra nelogiškas, nes neatspindi vėlavimo pasekmių, priežasčių, atskirų darbų reikšmingumo bendram darbų atlikimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo nuostolių įrodinėjimu, juos įvertino tinkamai ir teisingai. Dėl nurodytų motyvų teismas pagrįstai netaikė įskaitymo instituto byloje. Kadangi įskaitymas negalimas, o atsakovas neapmokėjo ieškovui 30 000 Lt įrangos kainos dalies, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo minėtą 30 000 Lt skolą (LR CK 6.38 str., 6.200 str.).

Pagal tarp šalių sudarytos 2008-02-20 sutarties 6.1 p. ir 6.2 p. šalys įsipareigojo mokėti 0,2 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties kainos, t.y. 521937,60 Lt, atsakovui pažeidus atsiskaitymo su ieškovu terminą arba ieškovui pažeidus įrangos tiekimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalių atstovai teigė, kad delspinigių dydį pasiūlė priešinga sutarties šalis, tačiau įrodymų apie tai nepateikė. Tačiau kaip matyti iš atsakovo sudarytos subrangos sutarties su UAB „Kovenda“, šioje sutartyje taip pat buvo numatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo sutarties kainos (sutarties 11.1 p.) (b.l.104), su užsakovu Lietuvos banku atsakovas taip pat buvo susitaręs dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo sutarties kainos (b.l.17). Todėl darytina logiška išvada, kad atsakovas būdamas generaliniu rangovu, su subrangovais, įskaitant ieškovą, susitarė dėl tokių pačių delspinigių dydžio, kaip ir su užsakovu, t.y. pripažintina, kad jis pasiūlė tokį delspinigių dydį. Pagal LR CK 6.189 str. 1 d. sutarties šalims sudaryta sutartis turi įstatymo galią. Atsakovas, Lietuvos bankui pareikalavus, delspinigių dydžio neginčijo, t.y. atsakovas yra nenuoseklus ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas priskaičiavo 28184,49 Lt delspinigių atsakovui, tačiau prašė priteisti tik 5219,24 Lt. Ieškovas neprašė priteisti delspinigių dėl 30 000 Lt kainos dalies pavėluoto mokėjimo. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ar netesybos aiškiai per didelės, vertinama kiekvienoje byloje kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į šalis, šalių santykių specifiką, tarp šalių sudarytą sutartį ir sutarties kainą, priskaičiuotų delspinigių ir laikų neįvykdytos prievolės sumas ir jų santykį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, atmeta atsakovo argumentą, kad delspinigiai turi būti mažinami, nes jis apmokėjo 75 procentus nuo visos kainos, kaip nereikšmingą, nes atsakovas avansą sumokėjo iš karto po sutarties sudarymo ir tik nuo jo sumokėjimo ieškovui atsirado pareiga pateikti sutartyje nurodytą įrangą (sutarties 2.1.p.). Ieškovui įvykdžius sutartį, atsakovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo visos likusios sutartyje nustatytos kainos dalies. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų negalėjo sutartyje nustatytu terminu pateikti įrangos, nes įrangos montavimo data buvo atsakovo iniciatyva buvo nukelta į 2008-05-21, dėl to ieškovas negalėjo laiku patikrinti iš gamintojo gautos įrangos komplektiškumo. Ieškovas šią įrangą turėjo sandėliuoti, dėl to jis patyrė tam tikrų išlaidų. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Todėl atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad ieškovas prašo priteisti tik nežymią priskaičiuotų delspinigių dalį, prašoma priteisti delspinigių suma sudaro nežymią pavėluotai sumokėtos sumos dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių - sąžiningumo, protingumo ir teisingumo - principams. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 6.73 str. 2 d., todėl teismas pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovo prašymą mažinti ieškovo priskaičiuotus delspinigius. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, kaip nepagrįstą, kadangi teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.73 str. 2 d., atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir delspinigių mažinimo kriterijus ir šios bylos kontekste tinkamai įvertino visas faktines ir delspinigių dydžiui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2009, 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos 7,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fima“ (į.k.121289694) 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Danutė KutrienėRasa Gudžiūnienė