Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. G. ir S. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendraatsakoviams procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio numatyta tvarka. Bendraatsakoviai atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo L. G., vairavusio atsakovui S. Š. priklausantį automobilį MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2009-11-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos L. S. priklausanti transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. V. priklausanti transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, 6, 7-8). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ C250, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą (b.l. 7-8). AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas Paslaugų sutarties teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą ir atlygino L. S. bei E. V. transporto priemone MERCEDES BENZ C250, padarytą žalą, išmokėdamas 1364,41 Lt ir 1711,00 Lt dydžio draudimo išmokas (b.l. 14-16, 18, 22-24, 26, 27). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtas iš viso 3075,41 Lt draudimo išmokas (b.l. 28, 29).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Ieškovo reikalavimas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pažymėtina, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonę neapdraudusį asmenį jos savininką. Ieškovas eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėjo draudimo išmoką bei pareiškė pretenzijas bendraatsakoviams (b. l. 30, 32). Nenustatyta, kad atsakovai nuostolius regreso tvarka ieškovui būtų atlyginę, todėl sutinkamai su minėta įstatymo norma solidariai iš bendraatsakovių priteistina 3075,41 Lt dydžio draudimo išmokos.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš bendraatsakovių priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3075,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-05-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Iš bendraatsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos patirtos 92,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio, b.l. 3), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 46,00 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno po 5,40 Lt), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279 straipsniais ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš bendraatsakovių L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 3075,41 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt penkis Lt 41 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3075,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Lt (keturiasdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291 naudai.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Lt (keturiasdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291 naudai.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.