- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- eI-46-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00841-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- Raseinių vartotojų kooperatyvo „Dubysa“
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių vartotojų kooperatyvo „Dubysa“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2017 m. birželio 2 d. pareiškėjas Raseinių vartotojų kooperatyvas „Dubysa“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (medžiaga Nr. 0117000118033) Nr. 40-IL-6943 (toliau – ir Nutarimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, jog Nutarimas buvo surašytas pagal 2017 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato patikrinimo LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 0117000118033 Nr. 40-IL-6836-(1.19E) (toliau tekste - Protokolas), kuriame nurodyta, jog 2017 m. kovo 6 d. 14.30 val. Pareiškėjos parduotuvės, esančios Raseinių r., Girkalnio mstl., Šėtupio g. 16, patalpose buvo rasta 11 vienetų 8,3 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“, 2 l talpos plastikiniuose buteliuose, kurie buvo paimti, surašytas patikrinimo aktas Nr. 40-IL-3029-(1.19E), surašyta užduotis LR muitinės laboratorijai atlikti alkoholinio gėrimo tyrimą, 2017 m. kovo 14 d. gautas tyrimo protokolas, reg. Nr. 17MLT 0355 (dėl alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ 8,3 proc. stiprumo), kad alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo koncentracija viršija 7,5 proc. Pareiškėjas pažymi, jog kartu su gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3 proc. stiprumo, supakuotu 2 l talpos plastikiniuose induose, jam buvo pateikta minėto gėrimo gamintojo UAB „Kauen craft“ atitikties deklaracija, kurioje aiškiai nurodoma, kad Alkoholio produktas „Velnio kraujas“ (gazuotas alkoholinis gėrimas) pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kategorijai „kitas alkoholinis gėrimas“. Taigi prieš pradėdamas prekiauti alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3 proc. stiprumo, supakuotu 2 I talpos plastikiniuose induose, Pareiškėjas įsitikino, jog minėtas alkoholinis gėrimas yra priskirtinas kitų alkoholinių gėrimų grupei ir, kad pareiškėjas savo veiksmais nepažeis LR alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, priimant Nutarimą buvo netinkamai vertintos bei taikytos Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo sąlygos, nesivadovauta Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487, nuostatomis, todėl buvo priimtas neteisėtas Nutarimas ir pažeistos Pareiškėjo teisės bei teisėti interesai. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329 alkoholiniai gėrimai suskirstyti į šias grupes: 1. Alus (kodas pagal KN 2203); 2. Vynas (kodas pagal KN 2204, 2205); 3. Fermentuoti gėrimai (kodas pagal KN 2206); 4. Spiritiniai gėrimai (kodas pagal KN 2208); 5. Alkoholiniai kokteiliai (kodas pagal KN 2206, 2208); 6. Kiti alkoholiniai gėrimai (kodas pagal KN 2203, 2206). Pakartotinai pastebėtina, kad Protokole, kurio pagrindu priimtas Nutarimas, nurodoma, jog pagal Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. gautą tyrimo protokolą Nr. 17 MLT 0355 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc. Į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329. Pažymėtina, jog remiantis LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3. punktu, Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, tuo metu, remiantis 4.2. punktu, Žemės ūkio ministerija yra Įgaliota patvirtinti laboratorijas, turinčias teisę atlikti alkoholio produktų tyrimus ir išduoti ištirtų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog Žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 8 d. rašte Nr. 2D-824(11.56E) „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ nurodė, kad „vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais 2000 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 744, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja alkoholio produktų atitiktį teisės aktų ir deklaruojamų norminių dokumentų reikalavimams ir alkoholio produktų gamybos, realizavimo, laikymo (saugojimo), vežimo, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją reikalavimų laikymąsi, todėl ši institucija, atlikusi laboratorinius tyrimus ir patikrinusi dokumentus, gali nustatyti, ar įmonė teisingai nustatė gėrimo kategoriją“. Kaip matyti iš Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329, alkoholinių gėrimų kodai pagal KN dubliuojasi - tiek alus, tiek kiti alkoholiniai gėrimai gali turėti tą patį kodą pagal KN, t. y. 2203, tačiau tai, kad alkoholinio gėrimo, kuris priskirtinas kito alkoholinio gėrimo grupei, KN yra 2203 nereiškia, jog jis turi būti laikomas alumi, kurio KN taip pat yra 2203. Akivaizdu, kad aptariamas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ nepriskirtinas nei alaus, nei fermentuotų gėrimų, nei alkoholinių kokteilių grupėms, todėl šiam alkoholiniam gėrimui negali būti taikomas LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimas, tai yra LR alkoholio kontrolės įstatymas nenumato draudimo alkoholinius gėrimus, kurie priskiriami kitų alkoholinių gėrimų grupei, pilstyti į 2 litrų talpos pakuotes. Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (toliau tekste - ir Reglamentas), 32.1 punktas nustato, kad gaminant reglamento 7.1 punkte apibrėžtą alų, salyklo turi būti ne mažiau kaip 70 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio. Leidžiama naudoti ne daugiau kaip 30 proc. nesalyklinių žaliavų, iš jų - ne daugiau kaip trečdalį (10 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio) Reglamento 24.2 punkte nurodytų nesalyklinių cukrinių žaliavų. Akivaizdu, jog gamintojas pateikdamas Pareiškėjui aptartas šiame skunde atitikties deklaracijas patvirtino bei garantavo, kad alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ receptūra bei gamybos technologija neatitinka minėtame Reglamente aptartų alaus gamybai keliamų reikalavimų. Be to Pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, kas taip pat leido pagrįstai manyti, jog pateikiamas alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329, nes alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais - banderolėmis taisyklės). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms yra akivaizdu, kad Pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jos atžvilgiu negali būti pritaikytos sankcijos numatytos LR alkoholio kontrolės įstatyme. Kaip matyti iš 2017 m. kovo 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-10) FR0687-247, atlikusi tyrimą VMI nenustatė jokių pažeidimų susijusių su kito alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ gamyba bei ženklinimu. Kaip matyti iš 2017 m. balandžio 12 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo dėl gaminamo produkto ženklinimo Nr. B6-(1.9.)-1018, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, kad alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“, be kita ko, atitinka maisto produktų ženklinimo reikalavimus. LR žemės ūkio ministerija 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2D-235 (11.56) atsakė, kad „alkoholinis gėrimas, pagamintas iš salyklo, nesalyklinių grūdinių žaliavų, nesalyklinių cukrinių žaliavų, apynių produktų ir suraugintas naudojant alaus mieles, tačiau kai jo gamyboje buvo panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis tai yra > 10 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio, turi būti priskiriamas prie kitų alkoholinių gėrimų kategorijos“. LR žemės ūkio ministerija savo poziciją dėl alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ priskyrimo kitų alkoholinių gėrimų grupei, pakartotinai patvirtino 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-2937-(11.56), adresuotu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau – ir NTAKD), kuriame nurodoma, kad „alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir kurie neatitinka alaus, fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių grupėse nurodytų gėrimų kategorijoms nustatytų reikalavimų, yra priskiriami prie kitų alkoholinių gėrimų, remiantis Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329“. Alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“, 8,3 proc. tūrio, 2 l PET taroje, negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei, nes gėrimo receptūra neatitinka Reglamente nustatytiems alaus gamybos reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad pareiškėjas Raseinių vartotojų kooperatyvas „Dubysa“, prekiaudamas gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3 proc. stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose, nepažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, nes kaip jau minėta, alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ 8,3 proc. tūrio, 2 l PET taroje, negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei, todėl minėtas draudimas aptariamu atveju negali būti taikomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga yra vienas iš neatsiejamų teisinės valstybės principo elementų. Valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, nes neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau- ir ESTT) praktiką, LVAT pažymėjo, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktu konkrečių garantijų. ESTT taip pat yra nurodęs, kad garantijomis, galinčiomis suteikti tokių vilčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija (2011 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-221/09, AJD Tuną Ltd v Direttur tal-Agrikoltura u s-Sajd, p. 71-72 ir juose nurodyta teismų praktika). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato aiškinimas, jog gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskirtinas alaus alkoholinių gėrimų grupei, prieštarauja aukščiau įvardintam teisinės valstybės principui. Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato išvados įtvirtina teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja su teisinės valstybės principu. Dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimas LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (medžiaga Nr. 0117000118033) yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių aps. VPK) atsiliepime nurodoma, kad su Raseinių vartotojų kooperatyvo „Dubysa“ (toliau tekste – ir Kooperatyvas) skundu nesutinka, nes mano, kad skundas yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir materialinės teisės normomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kauen craft“ alkoholio produktų kokybės tyrimų laboratorijos pateikta atitikties deklaracija Nr. 17/16 yra dviprasmiška, nieko nepatvirtinanti, nes joje yra pateiktos dvi išvados apie alkoholio produktą: „pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas „kitas alkoholinis gėrimas“ kategorijai. Pagal Muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas „alui“ ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje. Lieka neaišku, kuriai alkoholinių gėrimų grupei priklauso gėrimas „Velnio kraujas“. Taip pat pareiškėjas pateikia į bylą susirašinėjimo su įvairiomis valstybinėmis institucijomis raštus, kuriais remiasi kaip įrodymais, kad alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskiriamas grupei „kiti alkoholiniai gėrimai“, tačiau šie dokumentai negali būti priimti ir vertinami kaip faktiniai duomenys, pagrindžiantys Kooperatyvo reikalavimus, nes juose pateikiama informacija apie gėrimą „Velnio kraujas“, kuris yra 8,5 proc. stiprumo, o nagrinėjamu atveju gėrimas yra „Velnio kraujas“, 8,3 proc. stiprumo. Be to, gėrimo gamintojos susirašinėjimo su Žemės ūkio ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba raštuose pateikta informacija yra konsultacinio pobūdžio, juose pateiktas konkrečios sudėties produkto teorinis vertinimas (pagal nurodytą receptūrą), kokiai gėrimo grupei jis turėtų būti priskirtas, neatliekant jokio fizikinio ar cheminio tyrimo. Muitinės laboratorijos darbuotojai, remdamiesi specialiosiomis žiniomis, tiria prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius pagal tam tikrus tyrimo metodus, nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog alkoholio produktų tyrimus dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams atlieka įgaliotos laboratorijos. Ši institucija fiziškai ištiria prekes ir jas suklasifikuoja pagal muitinės nomenklatūras, tad netikėti specialiųjų žinių ir įgūdžių turinčių specialistų pateiktomis išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi, viena iš faktinių duomenų patvirtinančių priemonių yra specialisto išvada. Jei Muitinės laboratorija negalėtų teikti išvadų šiuo klausimu, ji, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų 12 punktu, apie tai nedelsiant turėtų informuoti užsakovą, ko, šiuo atveju, nebuvo. Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokole Nr. 17MLT0355 yra konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai, todėl pareiškėjo argumentas, kad prekių kodai pagal kombinuotą nomenklatūrą dubliuojasi ir gėrimas su kodu 2203 nebūtinai gali būti alus, yra niekuo nepagrįstas, deklaratyvus teiginys. Kooperatyvo į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (21.68-10)FR0687-247 nieko neįrodo ir nepatvirtina, nes jame nurodytos tik tirtos aplinkybės, nepateikiant jokių išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Raseinių vartotojų kooperatyvas „Dubysa“ skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (medžiaga Nr. 0117000118033) Nr. 40-IL-6943 paskirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad 2017 m. kovo 6 d. kooperatinei bendrovei Raseinių VK „Dubysa“, įmonės kodas 172257054, priklausančioje parduotuvėje, esančioje Raseinių r., Girkalnio mstl., Šėtupio g. 16, buvo prekiaujama alumi „Velnio kraujas“, 8,3 proc. stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 proc. Tuo kooperatinė bendrovė, Raseinių vartotojų kooperatyvas „Dubysa“, atstovaujama įmonės direktorės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą draudimą, t. y. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Nustatyta lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. V. pripažino, kad jos įmonėje buvo padarytas pažeidimas. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi ir 11 dalimi, 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutariama pareiškėjui kooperatinei bendrovei Raseinių vartotojų kolektyvas „Dubysa“, įmonės kodas 172257054, atstovaujamai įmonės direktorės L. V., skirti 450 eurų baudą.
Atsakovas priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir LR muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT 0355, kuriame konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai.
Pareiškėjas ginčijamo Nutarimo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad Muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal kombinuotą nomenklatūrą (KN), su nustatomu prekės kodu pagal KN susiję akcizo mokesčiai, tačiau į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329. Taip pat buvo pateikta gėrimo „Velnio kraujas“ gamintojo UAB „Kauen craft“ atitikties deklaracija, kurioje nurodoma, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ – gazuotas alkoholinis gėrimas pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas. Be to, pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, tai taip pat leido manyti, jog alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtinti Muitinės laboratorijos nuostatai (toliau – ir Muitinės laboratorijos nuostatai). Muitinės laboratorijos nuostatų 9.1. punkte nurodyta, kad laboratorijos uždaviniai – atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros). Laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: „<...> 10.1. tiria prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus; <...> 10.6. renka, kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją, susijusią su prekių klasifikavimu; <...> 10.7. analizuoja prekių klasifikavimo klaidas, teikia informaciją centriniam rizikos valdymo padaliniui, teikia siūlymus Muitinės departamentui ir centriniam rizikos valdymo padaliniui dėl šių klaidų prevencijos <...>“.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 27 d.) 1 punktas nustato, kad muitinės laboratorijoje atliekami prekių tyrimai, siekiant: 1.1. suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros); 1.2. priskirti Nacionalinį papildomą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodą iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 „Dėl Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo patvirtinimo“; 1.3. identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti (išvežti) prekes; 1.4. nustatyti tam tikrus prekės parametrus. Šių nuostatų 3.2.2. punktas nustato, kad tyrimai įforminami surašant tyrimo protokolą, kai kitoms valstybinėms institucijoms būtina atlikti prekių tyrimus ir nustatyti muitinės nomenklatūros kodą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – ir ŽŪM Nuostatai). ŽŪM Nuostatų 9.42 punkte nurodyta, jog Žemės ūkio ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas – nustato alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3. punktą, Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas.
LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 26d. nutarimo Nr. 473 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą 2.2.2 punktu (vėlesnėse šio nutarimo redakcijose 4.3 punktas) įgaliojimai nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas buvo suteikti Žemės ūkio ministerijai. Vykdant šį LR Vyriausybės pavedimą, alkoholinius gėrimus pagal grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas suklasifikavo LR žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 3D-431 (ginčui aktuali įsakymo redakcija nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.).
Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog iš paminėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog būtent Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. O muitinės laboratorijos viena iš funkcijų yra tirti prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-352-525/2019 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytoje teisės normoje draudimas prekiauti atitinkamai gėrimais taikomas, kai gėrimas priskiriamas atitinkamai gėrimų grupei, o ne kombinuotosios nomenklatūros kuriai nors iš pozicijų. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatai nesuteikia teisės muitinės laboratorijai priskirti alkoholinius gėrimus kuriai nors iš gėrimų grupių, kaip tai yra suprantama Alkoholio kontrolės įstatyme. Muitinės laboratorijos kompetencija, nustatant prekių klasifikaciją yra apribota galimybe suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje kritiškai vertinama pozicija Muitinės laboratorijos tyrimo pagrindu alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskirti alaus grupei (alkoholinio gėrimo grupei Alkoholio kontrolės įstatymo prasme), nes Muitinės laboratorijai nėra suteikta kompetencija nustatyti kokiai grupei priskirtinas alkoholinės gėrimas. Kaip jau buvo minėta, atsakovas šioje byloje ginčijamą Nutarimą grindžia būtent Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokole Nr. 17MLT 0355 užfiksuotais alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ tyrimo rezultatais, t. y. kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-535-525/2019 nurodoma, kad dėl alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros 2203 pozicijai ginčo nėra, šis klasifikacinis apibūdinimas atitinka tiek Muitinės laboratorijos kompetenciją, tiek konkretaus tyrimo rezultatus, tiek Žemės ūkio ministro klasifikacijoje pateiktą gėrimo priskyrimą konkrečiai kombinuotosios nomenklatūros pozicijai, tiek atitinka UAB „Kauen craft“ 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 pateiktus duomenis. Šioje byloje taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kritiškai vertino Muitinės laboratorijos tyrimo pagrindu alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskyrimą alaus grupei (alkoholinio gėrimo grupei Alkoholio kontrolės įstatymo prasme). Šioje nutartyje taip pat buvo akcentuojama, kad Muitinės laboratorijai nėra suteikta kompetencija nustatyti kokiai grupei priskirtinas alkoholinės gėrimas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje įstatymo leistinomis priemonėmis nėra paneigta UAB „Kauen craft“ 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 pateikta informacija, jog gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų grupei ir jog šios grupės alkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas prekybos ribojimas nėra taikomas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog 2016 m. sausio 21 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-235-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. liepos 7 d. nutarime nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 nurodė, kad „2016 m. birželio 27 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, kuriame nurodoma, kad alus „Velnio kraujas“ alk. 8,5 proc. tūrio, 2 litro talpos plastikiniuose buteliuose, neatitinka Alaus reglamento reikalavimų, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Reglamentas. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad ankstesnė išvada, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-1852, kad gėrimas priskirtinas alaus kategorijai, buvo klaidinga, kadangi vadovavosi Muitinės laboratorijos išvada, tačiau nesigilino į gėrimo receptūrą“.
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, o Muitinės laboratorijai nėra suteikta kompetencija nustatyti kokiai grupei priskirtinas alkoholinės gėrimas, atsakovas vadovaudamasis tik Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 14 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT 0355 priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 40-IL-6943 LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (medžiaga Nr. 0117000118033), kuris yra naikintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išlaidas už žyminio mokesčio (22,50 Eur) sumokėjimą. Pareiškėjas su atstovu advokatu N. K. 2017 m. gegužės 25 d. sudarė atstovavimo sutartį, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavirtinančių patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatė, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Raseinių vartotojų kooperatyvo „Dubysa“ skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 40-IL-6943 LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (medžiaga Nr. 0117000118033).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.