- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-12-08
- Bylos Nr.
- N-502-1836-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutarties M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
M. Š. 2006 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto VPK VP Patrulių rinktinės 2-osios kuopos vado nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį nubaustas 200 litų bauda už tai, kad 2006 m. birželio 5 d. apie 11.30 val. Šiauliuose, Dubijos g. ties 24a pastatu vairavo automobilį, kurio stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistinas, neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir nubaustas nepagrįstai. Jis nurodė, kad pirko tokį automobilį ir toks stiklo laidumas Vokietijoje yra leidžiamas. Pusę metų važinėjo su automobiliu Lietuvoje, niekam nekliuvo, tik tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tapo išskirtiniu. Nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki šiol automobilio stiklų nekeitė, jie liko, kaip buvę.
Suinteresuotos institucijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytojai S. Z. ir E. P. nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Š. , jo vairuojamo automobilio priekinių durelių stiklai buvo padengti plėvele, mažinančia langų skaidrumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateiktas apžiūrai automobilis jau be plėvelės, mažinančios langų skaidrumą.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ekspertas V. P. nurodė, kad apžiūrėjus pateiktą automobilį Audi A-8 v/n (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio priekiniai šoniniai stiklai nėra padengti plėvele, jie tonuoti gamykliniu būdu. Ar automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo padengti plėvele administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, jis negali pasakyti, tačiau plėvelė nesunkiai nuimama ir nėra jokių išskirtinių požymių, pagal kuriuo būtų galima spręsti, kad ji buvo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartimi skundo netenkino, nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pažeidimas įrodytas Šiaulių miesto VPK VP Patrulių rinktinės vyresniojo policininko vyresniojo patrulio S. Z. tarnybiniu pranešimu, liudytojų S. Z. ir E. P. parodymais. Teismas nurodė, kad pažeidimo faktas įrodomas tuo, kad, sustabdžius automobilį, policijos darbuotojai aiškiai matė, jog automobilio priekiniai šoniniai stiklai padengti plėvelė. Kaip nurodė apklausti liudytojais S. Z. ir E. P. , 2006 m. birželio 29 d. pristatyto apžiūrai automobilio priekiniai šoniniai stiklai ne tokie, kokie buvo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. nuo pateikto apžiūrai automobilio priekinių šoninių langų nuimta plėvelė, mažinanti langų skaidrumą. Tai, kad apžiūrai pateikto automobilio priekiniai šoniniai langai jau yra be plėvelės, mažinančios langų skaidrumą, teismo teigimu, nėra pagrindas panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą, nes liudytojai teisės pažeidimą matė aiškiai, betarpiškai buvo pažeidimo vietoje. Policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, bešališki, siekė nutraukti akivaizdų administracinį teisės pažeidimą.
III.
M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad vairavo automobilį po jo įsigijimo, šio automobilio stiklų nekeitė, nebuvo uždėjęs jokios plėvelės, automobilio stiklai tonuoti gamykliniu būdu, tai patvirtino ekspertas. Teismas rėmėsi subjektyviais policijos pareigūnų parodymais. Policijos pareigūnai neturi specialių žinių tam, kad galėtų įvertinti šviesos laidumą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, nurodo, kad, nagrinėjant bylą, visos aplinkybės buvo visapusiškai įvertintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus, tarp jų – už transporto priemonių su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2006 m. birželio 5 d. apie 11.30 val. Šiauliuose, Dubijos g. ties 24a pastatu vairavo automobilį, kurio stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistinas, neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas Vyriausybei arba jos įgaliotoms institucijoms suteikia įgaliojimus, užtikrinant saugų eismą, tvirtinti pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms. Susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-241 patvirtinti Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms. Juose, be kita ko, nustatyta, kad turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai ir kad draudžiama tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu.
Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime nenurodyta, kokio konkretaus techninio reikalavimo neatitiko apelianto vairuojamo automobilio stiklai, nenurodyta, koks stiklų šviesos pralaidumas leistinas ir kuo pasireiškia apelianto vairuojamo automobilio stiklų neatitikimas leistinam šviesos pralaidumui. Taigi, apeliantui pareikštas kaltinimas nėra konkretus, tuo apsunkinta jo teisė į gynybą.
Tik iš teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. Z. ir E. P. parodymų galima suprasti, kad tai, jog apelianto vairuojamas automobilis buvo su stiklais, kurie turėjo mažesnį, nei leistina, šviesos pralaidumą, buvo nustatyta pagal tą aplinkybę, kad automobilio priekinių durelių stiklai buvo padengti plėvele. Iš šių parodymų galima suprasti, kad būtent tuo buvo pažeisti susisiekimo ministro patvirtinti techniniai reikalavimai, draudžiantys papildomai tamsinti priekinių durų stiklus.
Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatant teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, būtina nustatyti, ar surinkti duomenys pakankami konstatuoti, kad apelianto vairuojamo automobilio priekiniai durų stiklai buvo papildomai tamsinti.
Bendrine lietuvių kalbos prasme tamsinti reiškia daryti tamsų, užstoti šviesą. Tad papildomas automobilio stiklų tamsinimas gali būti suprantamas kaip papildomas gamintojo pramoniniu būdu automobilyje įdėtų stiklų šviesos pralaidumo mažinimas.
Be policijos pareigūnų parodymų, kad apelianto vairuojamo automobilio priekinių durų stiklai sustabdymo metu buvo užklijuoti plėvele, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių galimai papildomą automobilio stiklų tamsinimą, nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ ekspertas V. P. , apžiūrėjęs apelianto vairuotą automobilį, nustatė, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai nėra padengti plėvele, o jie tonuoti gamykliniu būdu, ir nėra jokių išskirtinių požymių, kad plėvelė ant jų buvo užklijuota. Iš policijos pareigūnų parodymų nėra matyti, kokiu būdu jie nustatė, kad automobilio stiklai padengti plėvele. Be to, tik policijos pareigūnų subjektyviai suvoktomis aplinkybėmis grindžiama išvada, kad stiklai buvo papildomai tamsinti, t. y. kad užklijuota plėvelė mažino šviesos pralaidumą, lyginant su gamintojo įdėtų stiklų pralaidumu. Esant duomenims, kad apelianto vairuojamo automobilio stiklai yra tonuoti gamykliniu būdu, policijos pareigūnams neparodžius, kaip konkrečiai jie nustatė, kad stiklai padengti plėvele, kuri mažina šviesos pralaidumą, neatmestina policijos pareigūnų suklydimo tikimybė. Nesant jokių kitų surinktų įrodymų dėl papildomo stiklų tamsinimo, kolegija vertina, kad byloje surinkti duomenys nepakankami pagrįsti ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad kaltinimas nekonkretus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, teismo nutartis ir institucijos nutarimas naikintini, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. Š. apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti.
M. Š. skundą patenkinti, Šiaulių miesto VPK VP Patrulių rinktinės 2-osios kuopos vado 2006 m. birželio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą M. Š. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Nutarimas neskundžiamas.