- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- AS-39-120-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- J. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. N. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro neveikimą, nesprendžiant notarės J. N. 2007 m. spalio 9 d. prašymo pratęsti notarės įgaliojimus iki jai sukaks 70 metų, neteisėtu; 2) panaikinti teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 9P-29 „Dėl Kretingos rajono notarės J. N. įgaliojimų pasibaigimo“; 3) įpareigoti teisingumo ministrą spręsti notarės J. N. 2007 m. spalio 9 d. prašymą pratęsti notarės įgaliojimus iki jai sukaks 70 metų. Pareiškėja taip pat prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir sustabdyti teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 9P-29 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėja nurodė, kad, nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, nuo 2007 m. gruodžio 27 d. bus nutraukta Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro veikla. Visi biure saugomi dokumentai ir vedamos bylos turės būti perduotos kitam notarui. Vykstant šiam procesui, notarinės paslaugos kurį laiką bus teikiamos neefektyviai, dėl to nukentės gyventojų interesai. Taip pat nukentėtų notaro biure dirbančių darbuotojų interesai. Pareiškėjos nuomone, jei teismo sprendimas būtų priimtas jos naudai, tokio sprendimo vykdymas pasunkėtų (po darbuotojų atleidimo būtų sunku iš naujo juos parikti ir užtikrinti tokį pat aukštą darbų našumo lygį, koks yra šiuo metu).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma pripažinti neteisėtu teisingumo ministro neveikimą, nesprendžiant notarės J. N. 2007 m. spalio 9 d. prašymo pratęsti notarės įgaliojimus iki jai sukaks 70 metų, o kitą pareiškėjos skundo dalį priėmė ir patenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo – sustabdė teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 9P-29 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas nutartyje nurodė, kad skundžiamu teisingumo ministro įsakymu nutarta nuo 2007 m. gruodžio 27 d. atleisti pareiškėją iš notaro pareigų, pasibaigus pratęstų įgaliojimų laikui. Nesustabdžius šio įsakymo galiojimo, tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, pareiškėjai tektų ieškoti naujų darbuotojų, iš naujo burti kontoros kolektyvą ir iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą. Be to, ji galėtų prarasti didžiąją dalį savo klientų. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų tuo atveju, jei pareiškėjos skundas būtų patenkintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).
III.
Atskiruoju skundu atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atnaujinti teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 9P-29 galiojimą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, AS6-496/2006, Nr. AS-622/2006). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai dėl iškilsiančių sunkumų iš naujo samdant kontoros darbuotojus yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta, kiek darbuotojų dirba pareiškėjos biure, kokį jie turi išsilavinimą, kvalifikaciją ir t.t. Atsakovo nuomone, pareiškėjos interesai, priėmus jai palankų teismo sprendimą, gali būti ginami civilinės atsakomybės instituto pagalba. Be to, notarus ir klientus nesieja sutartiniai santykiai, notaro veiklos tikslas nėra vien pelno siekimas, todėl šis notaro veiklos aspektas nėra esminis. Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad notaro įgaliojimai pasibaigia notarui sulaukus 65 metu. Pagal Notariato įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, notaro įgaliojimai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų. Tačiau pareiškėja kartu su prašymu pratęsti notaro įgaliojimus teisingumo ministrui nepateikė Notarų rūmų teikimo. Todėl teisingumo ministras neturėjo pagrindo spręsti pareiškėjos įgaliojimų pratęsimo klausimą. Be to, teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1R-459 pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla už Notariato įstatymo 2 straipsnio, 13 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies, Notarų garbės (etikos) kodekso 1 ir 13 straipsnių pažeidimus. Notarų garbės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu buvo nuspręsta vadovaujantis Notarų garbės teismo nuostatų 39.2 punktu pasitenkinti notarės drausmės bylos svarstymu. Ši aplinkybė patvirtina, kad notarės kvalifikacija nėra neabejotina. Atsakovo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas sudaro prielaidas pareiškėjai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tęsti ginčą ir tuo pačiu metu eiti notaro pareigas tol, kol jai sukaks 70 metų. Kretingoje be pareiškėjos notaro biuro veikia dar Kretingos rajono 1-asis notarų biuras ir Kretingos rajono 3-asis notarų biuras, todėl atleidus pareiškėją iš notaro pareigų ar sustabdžius jos įgaliojimų vykdymą, notaro paslaugų teikimas minėtoje teritorijoje nenutrūktų. Todėl, atsakovo nuomone, imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Vadovaujantis LR ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas (pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas), o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Todėl tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Tačiau tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).
Pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 9P-29, kuriuo pareiškėja atleidžiama iš notaro pareigų nuo 2007 m. gruodžio 27 d., pasibaigus pratęstų įgaliojimų laikui. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, jos, kaip notarės, įgaliojimai turėjo būti pratęsti iki jai sukaks 70 metų.
Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjos neatlikti notariniai veiksmai ir dokumentai būtų perduoti kitam notarui. Be to, darbo sutarčių, sudarytų su pareiškėjos biure dirbančiais asmenimis, vykdymas iš esmės taptų neįmanomas (šiuo atveju nėra svarbu, kiek asmenų dirba biure ir kokia yra jų kvalifikacija). Todėl, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo atveju, jei teismo sprendimu pareiškėjos skundas būtų patenkintas ir skundžiamas įsakymas būtų panaikintas, pareiškėja turėtų iš esmės iš naujo pradėti savo veiklą ir iš naujo organizuoti biuro darbą. Taip pat pažymėtina, kad notarų skaičius atitinkamoje veiklos teritorijoje yra reguliuojamas (Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Todėl yra tikimybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo į notaro vietą, atsilaisvinusią dėl pareiškėjos atleidimo, įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas notaras. Tai galėtų apsunkinti pareiškėjos grįžimą dirbti notare, jei skundžiamas įsakymas būtų panaikintas.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla už Notariato įstatymo 2 straipsnio, 13 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies bei Notarų garbės (etikos) kodekso 1 ir 13 straipsnių pažeidimus. Notarų garbės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu buvo nuspręsta vadovaujantis Notarų garbės teismo nuostatų 39.2 punktu pasitenkinti notarės drausmės bylos svarstymu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju, laikinai sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, viešiesiems interesams galėtų būti padaryta kokia nors žala.
Dėl atsakovo argumentų, kad teisingumo ministras neturėjo pagrindo pratęsti pareiškėjos įgaliojimų, pažymėtina, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir vertinant pareiškėjos skundo pagrįstumą, o ne sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė skundžiamo įsakymo galiojimą kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 9P-29 galiojimas sustabdytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.