Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Gylytei, atsakovui Tadui Simonavičiui, jo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui Tadui Simonavičiui dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Neringa Gylytė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog 2018 m. liepos mėn., t. y. vasario viduryje, buvo sudarytos dvi sutartys dėl miežių ir rapsų pristatymo, kai jau buvo paskelbta atsakovo nurodoma ekstremali situacija. Sudarant tokią sutartį derlius buvo aiškus ir sausra nieko negalėjo pakeisti. Sausros fakto neginčija, bet ji niekaip nepaveikė atsakovo derliaus. Tarp šalių buvo pasirašytas vekselis, bet juo buvo užtikrinti kiti atsakovo įsipareigojimai. Vekselis kaip matyti pasirašytas spalio mėn., o baudos paskirto gruodžio mėn. Byloje pateikta statistikos departamento pažyma pagrindžia, jog derlius buvo surenkamas. Atsakovas neinformavo ieškovo apie jo nurodytas nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą. Sausra ir lietus yra ūkininko prisiimamos rizikos dėl derliaus. Pagal sutartį atsakovas turėjo ieškovui parduoti rapsus ir miežius, ir nebūtinai turėjo pats užauginti.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. S. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ginčo metais užaugo labai mažas derlius, todėl neapsimokėjo jį rinkti. Mano, jog pasirašytas vekselis dengia visą skolą su baudomis. Nežino kiek ginčo laikotarpiu buvo pasodinta rapsų ir miežių. Sausrų Lietuvoje iki tol nebuvo. Apie įvykusią sausrą sužinojo apie liepos vidurį iš televizoriaus, nes tuo metu mokėsi. Pats ūkio neprižiūrėjo, o viską tvarkė jo tėvas. Nebuvo galimybės laistyti, nes tai brangu. Ieškovo atstovas S. rekomendavo naudoti chemines priemones derliaus gelbėjimui, bet jos nepadėjo. Pats nežino kada reikia sodinti rapsus ir miežius. Miežių derlių tais metais liko lauke, ir rapsų buvo surinkta tik viena priekaba, kurios nepriėmė ieškovas.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. paaiškino, jog atsakovas yra jo sūnus. Ūkius prižiūrėjo jis. 2018 m. balandžio mėn. pradžioje pasodino 70 ha miežių, o balandžio pabaigoje – 35 ha rapsų. 2018 m. balandžio pabaigoje išgydo miežiai, o rapsai – gegužės pradžioje. 2018 m. gegužės mėn. tręšė laukus. 2018 m. birželio pabaigoje pradėjo matytis sausros pasekmės. Liepos pradžioje buvo atvykęs ieškovo atstovas, kuris apžiūrėjęs laukus, pasiūlė juos patręšti. Sutartyje numatė minimalų derlių nuo vieno hektaro – 1 tona, nes normalioms sąlygoms būna 3 tonos miežių ir 2 tonos rapsų. 2018 m. liepos pradžioje tręšė laukus, bet laukai pradėjo gelsti. Dėl susiklosčiusio situacijos skambino ieškovo atstovui S., bet jis nekėlė ragelio. Laukė lietaus. Liepos viduryje iš esmės jau buvo tuščia žemė. Rapsų iš viso tais metais prikūlė 6 tonas, bet ieškovas jų nepriėmė. Apie susiklosčiusią situaciją informavo liepos pabaigoje S.. Derlius neišaugo dėl sausros. Sutarties sudarymo metu derlius turėjo būti 1 tona iš 1 ha. Nebuvo galimybės laistyti laukų.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. paaiškino, jog yra ieškovo darbuotoju agronomu – konsultantu – pardavėju. 2018 metais gegužės mėn. atsakovas prašė parduoti sėklas, o vėliau augalų apsaugos priemones. Birželio mėn. buvo užsakytos trąšos. Pasiūlė sudaryti grūdų pirkimo sutartį. Sutarties sudarymo metu jau buvo sausokas laikotarpis, todėl derliaus kiekis buvo numatytas minimalus iš hektaro. Liepos 18 d. atsakovas užsakė dar trąšų. Liepos pabaigoje sužinojo apie prastą derlių. Viename lauke buvo prarastas derlius. Atsakovas neatvežė jokio derliaus. Bandė vežti mažą kiekį rapsų, bet jie nebuvo priimti dėl didelio šiukšlių kiekio. Dėl atsakovo skolos pasiūlė pasirašyti vekselį ir jame buvo nurodyta skola už prekes, o ne dėl nepristatyto derliaus. Tais metais visi ūkininkai užaugino derlių nors prastesnį, o vienintelis atsakovas nepristatė derliaus. Rugpjūčio viduryje prašė pristatyti derlių, bet atsakovas nurodė, jog jo nėra. Sudarant sutartį nebuvo reikalavimo, jog atsakovas pristatytų tik jo paties užaugintą derlių. Jam pranešta apie miežių nebuvimą rugpjūčio pabaigoje, o apie rapsų – rugsėjo pabaigoje.

Byla buvo pradėta nagrinėjama teismo posėdžiuose. 2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje byloje buvo pabaigta visų liudytojų apklausa ir atsakovo atstovui pateikus prašymą atidėti posėdį leidžiant pasiruošti baigiamosioms kalboms, teismas tenkino tokį prašymą ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2021 m. sausio 28 d. 13:30 val. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 su vėlesniais pakeitimais (toliau – LRV nutarimas) visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbus karantiną ir atsakovui bei jo atstovui neturint galimybių bylą nagrinėjimo vaizdo konferencijos būdu, paskirti teismo posėdžiai buvo atidedami. Ieškovui pateikus prašymą dėl bylos baigimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl tokios bylos nagrinėjimo formos, todėl 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus, rašytinius paaiškinimus ir baigiamąsias kalbas. Atsakovas teismui nepateikė prieštaravimų, todėl byla buvo baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys 2018 m. gegužės 11 d. pasirašė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPN 180511/11SSO (toliau – Sutartis Nr. 1) pagal kurią šalys susitarė dėl ieškovo platinamų prekių pardavimo atsakovui. 2018 m. liepos 3 d. šalys sudarė dvi pirkimo – pardavimo sutartis Nr. GPP180703SS014 (toliau – Sutartis Nr. 2) ir Nr. GPP180703SS015 (toliau – Sutartis Nr. 3). Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti 2018 metų derliaus 75 tonas miežių už 154,00 Eur be PVM už 1 toną kainą, nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Pagal Sutartį Nr. 3 ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti 2018 metų derliaus 25 tonas rapsų už 344 Eur be PVM už 1 toną kainą nuo 2018 m. liepos 16 iki 2018 m. spalio 31 d.

Iš šių Sutarčių tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnis 1 dalis). Susipažinus su šių Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 sąlygomis matyti, jog atsakovas Sutartis sudarė būdamas ūkininku, kuris įsipareigoja parduoti žemės ūkio produkciją, todėl susiklostę teisiniai santykiai nelaikyti vartojimo teisiniais santykiais ir jų reglamentavimui neturi būti taikomos teisės normos susijusius su vartotojo teisių apsauga.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių bei jų atstovų paaiškinimai pagrindžia, jog atsakovas neįvykdė Sutarties Nr. 2 ir Sutarties Nr. 3 įsipareigojimų ir per Sutartyse nustatytą terminą nepardavė atsakovui miežių ir rapsų.

2018 m. spalio 23 d. šalys pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 24 856,56 Eur iki 2018 m. spalio 26 d.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to ar atsakovui kilo sutartinė civilinės atsakomybė ir prievolė sumokėti ieškovu Sutartyse Nr. 2, Nr. 3 nurodytas netesybas, ar atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nugalimos jėgos ir dėl to ar šalys susitarė dėl netesybų pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 įskaitymo pasirašant vekselį.

Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų mokėti ieškovui netesybas.

Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 5.2 punktuose šalys susitarė, jog atsakovas, sutarties sąlygomis nepristatęs 1.1 punkte nurodyto produkcijos kiekio, moka ieškovui 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengia ieškovui jo patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusiu nuostolius išpildant ieškovo įsipareigojimus prieš trečiąsias šalis.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas neįvykdė Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 numatytų įsipareigojimų, nes iki 2018 m. spalio 31 d. nepristatė ieškovui 75 tonų miežių ir 25 tonų rapsų. Tokiu atveju, remiantis Sutarties Nr. 2 ir Nr. 3 5.2 punktais atsakovui kilo pareiga nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sumokėti ieškovui 4 030,00 Eur baudą (75 t. x 154 Eur x 0,2 + 25 t. x 344 Eur x 0,2). Šalims Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 susitarus dėl baudų, ieškovas prašydamas priteisti tik baudas neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių, todėl šioje dalyje atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai laikomi nepagrįstais.

Dėl atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvų.

Susipažinus su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis nesutikimo su ieškiniu aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu nurodytais paaiškinimais darytina išvadą, jog jie yra prieštaringi ir vienas kitą paneigiantys, nes atsakovas byloje įrodinėja, jog ieškovo prašoma priteisti bauda šalių susitarimu buvo apmokėta 2018 m. spalio 23 d. vekseliu, kas reiškia, jog atsakovas pripažįsta, jog jam buvo kilusi prievolė sumokėti ieškovui baudą už netinkamą Sutarties Nr. 2 ir Nr. 3 įvykdymą, ir tuo pačiu įrodinėja, jog jam nekilo prievolė sumokėti baudą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo. Teismui parengiamojo posėdžio metu pasiūlius atsakovui pašalinti šiuos prieštaravimus ir nuspręsti dėl tinkamo teisių gynybos būdo pasirinkimo, atsakovas būdamas atstovaujamas advokato, šiuos prieštaravimus nepašalino, todėl tokių prieštaravimų buvimas kai atsakovas viename kontekste pats įrodinėja aplinkybes ir jomis remiasi, o kitame kontekste neigia šias aplinkybes, leidžia teismui spręsti, jog atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nepagrįsti. Nepaisant to, teismas šiuos nesutikimo motyvus įvertina atskirai išsamiai juos išnagrinėdamas.

Dėl baudos apmokėjimo vekseliu.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovui prievolė pagal Sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 sumokėti baudą kilo tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Ieškovas pareikalavo ją apmokėti 2018 m. gruodžio 11 d. išrašydamas netesybų sąskaitą, o vekselis tarp šalių buvo pasirašytas 2018 m. spalio 23 d., t. y. dar iki šios prievolės atsiradimo.

Susipažinus su byloje esančių Sutarčių sąlygomis matyti, jog iš jų tarp šalių susiklostė priešpriešiniai sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurių metu ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti savo turimas prekes, o atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti žemės ūkio produkciją. Iš tokių santykių šalims galėjo atsirasti piniginės prievoles apmokėti viena kitai už parduotas prekes ir žemės ūkio produkciją. Tokios piniginės prievolės galėjo pasibaigti įvairiais būdais (jas įvykdžius, panaudojus įskaitymą ir pan.), bet piniginės prievolės pasibaigimas turi būti įrodytas.

Šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2018-05-15 PVM sąskaitos – faktūros 2913,08 Eur ir 2473,24 Eur sumai, 2018-05-18 PVM sąskaitos – faktūros 1432,64 Eur, 1236,62 Eur ir 827,64 Eur sumai, 2018-06-12 PVM sąskaita – faktūra 320,65 Eur sumai, 2018-07-02 PVM sąskaita – faktūra 6 098,40 Eur sumai, 2018-07-04 PVM sąskaita – faktūra 1969,03 Eur sumai, 2018-07-09 PVM sąskaita – faktūra 484,00 Eur sumai, 2018-07-19 PVM sąskaitos – faktūros 4 174,50 Eur, 797,15 Eur ir 2 129,60 Eur sumai) pagrindžia, jog atsakovas pagal Sutartį Nr. 1 pirko ieškovo prekes, kurių bendra kaina yra 24 856,55 Eur. Palyginus šią sumą su vekselyje nurodyta suma matyti, jog ji yra tapati.

Byloje, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, jog jis manė, jog pasirašytu vekseliu apmokamos ir baudos, nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog vekselyje nurodytai sumai sutampant su atsakovo skolos dydžiu pagal Sutartį Nr. 1, atsakovo prievolei sumokėti baudą atsiradus tik po vekselio pasirašymo, atsakovui byloje tuo pačiu įrodinėjant, jog jam nekilo prievolė sumokėti baudą, nėra pagrindo daryti išvadai, jog šalys pasirašydavo vekselį susitarė, jog į jame nurodytą sumą yra įskaitoma baudos suma ir tokiu būdu pasibaigė ieškovo prievolė sumokėti baudą, kuri iš esmės dar nebuvo prasidėjusi.

Dėl nenugalimos jėgos ir atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad negalėjo vykdyti savo Sutarties Nr. 2 ir Nr. 3 įsipareigojimų parduoti ieškovui žemės ūkio produkciją iki 2018 m. spalio 31 d. dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, t. y. įvykusios sausros.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pažymėtina ir tai, kad force majeure gali būti taikoma kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir sutrukdė įvykdyti prievolę. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę.

Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 5.6 punktuose šalys taip pat susitarė dėl šalių atleidimo nuo atsakomybės ir įsipareigojimų vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure), kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, t. y. Sutartyse šalys detaliau ir plačiau neaptarė šių sąlygų, o pateikė nuorodą į teisės aktus.

Byloje pateiktas 2018 m. birželio 28 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pagrindžia, jog Akmenės savivaldybės teritorijoje nuo 2018 m. birželio 28 d. buvo paskelbta ekstremali situacija. 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.633 pagrindžia, jog dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija. Šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog įvertinus tai, jog anksčiau paminėti sprendimai buvo priimti įvertinus jau susiklosčiusią situaciją dėl sausros, sausros aplinkybės jau buvo ir turėjo būti žinomos atsakovui Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 sudarymo metu, t. y. atsakovas Sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 2018 m. liepos 3 d. sudarė jau žinomas apie Lietuvoje atsiradusią sausrą. Liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, jog sudarant Sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 jose numatyti žemės ūkio produkcijos kiekiai buvo nurodyti minimalūs, įvertinus susiklosčiusią situaciją. Visa tai leidžia teismui spręsti, jog sudarant Sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 šalims buvo žinoma sausros aplinkybė ir atsakovas būdamas ūkininku, laisva valia sudarydamas Sutartis prisiėmė riziką dėl jos pasekmių žemės ūkio produkcijai ir Sutarčių galimam neįvykdymui.

Vien tik atsakovo įrodinėjamas sausros buvimo faktas pats savaime neįrodo, jog dėl šios aplinkybės jis turi būti atleistas sutartinių prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės. Sausra galėjo turėti įtakos derliui, bet įtaką galėjo turėti ir kitos aplinkybės. Byloje pateikti statistiniai duomenis pagrindžia, jog 2018 metais Akmenės rajone vidutinis žemės ūkio augalų miežių ir rapsų derlingumas lyginant su kitais metais buvo sumažėjęs, bet jis nebuvo nulinio dydžio. 2018 metais vidutinis rapsų derlingumas buvo 1,76 tonos iš hektaro, o miežių – 2,54 tonos iš hektaro.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka) yra nustatyta nenugalimos jėgos aplinkybių liudijančių pažymų išdavimo tvarka pagal kurios 2 punktą tokias pažymas išduoda atitinkamo regiono Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Teismui pasiūlius atsakovui pateikti tokius įrodymus, atsakovas teismui nepateikė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spęsti, jog atsakovas būdamas ūkininku, sudarydamas Sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 turėjo pakankamai patirties įvertinti jau egzistuojančios sausros pasekmes ir prisiėmė riziką. Byloje nepateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog dėl sausros atsakovo žemės ūkio produkcija neišaugo. Sausra iš esmės yra būdinga Lietuvos regionui, ir tai nėra aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų dėjęs pastangas ar kitaip bandęs sumažinti sausros padarinius. Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovas neįsipareigojo asmeniškai savo ūkyje išauginti miežius ir rapsus, o tik juos pristatyti atsakovui, todėl netekęs derliaus galėjo žemės ūkio produkciją įgyti iš kitų asmenų ir pristatyti ieškovui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Anksčiau teismo nustatyta, jog atsakovui dėl netinkamo Sutarties Nr. 2 ir Nr. 3 vykdymo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. kilo prievolė sumokėti 4 030,00 Eur baudą, todėl neįrodžius, jog šis bauda buvo apmokėta vekseliu ir neįrodžius atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos – nenugalimos jėgos, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 3 225,00 Eur baudos priteisimo laikomas pagrįstu ir teismas jį tenkina.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 8 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 73,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 2084,97 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Byloje susidarė 12,50 Eur pašto išlaidos.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovo ieškovui visas jos patirtas 2 157,97 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 12,50 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 225,00 Eur baudą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 157,97 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Baltic Agro“, juridinio asmens kodas 111547089, naudai.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.