- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N1-37-188/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Civilinis ieškovas
- I. K.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Civilinis atsakovas
- I. A.
- Kategorijos
- 1.2.14.43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., gimęs 1995 m. gruodžio 23 d. Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos 7-os klasės moksleivis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
Ž. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
- 2009 09 24 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.13 MGL (1690 Lt) bauda;
- 2010 03 10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - l/a 1 metams, BK 187 str. 3 d. - 30 parų areštu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – l/a 1 metams, BK 64 str. 1 d. 3 d. tvarka bausmė subendrinta su 2009 09 24 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 13 MGL (1690 Lt) bauda, taikytas BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgia kaip septynioms paroms, teistumas neišnykęs,
- 2010 12 09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d.,3 d bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 03 10 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 13 MGL (1690 Lt) bauda,
kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. ir Ž. Z. 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini), R. A. dėvint kaukę ir tuo sudarant bauginančią aplinką, R. A. sugriebus I. K. už rankos, Ž. Z. grasinant peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš I. K. 50 Lt vertės rankinę bei joje buvusius: 10 Lt vertės piniginę, 300 Lt vertės fotoaparatą „Olympus“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“, iš viso pagrobė 760 Lt vertės I. K. priklausantį turtą.
Kaltinamasis R. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. apie pietus su Ž. Z. (duomenys neskelbtini) parke gėrė alų, po to nuėjo į jo namus. Po kurio laiko, išeidamas iš namų, jis užsidėjo kaukę, panašią į tą, kaip filme „Pats baisiausias filmas“, ją užsidėjo šiaip sau, ne plėšimo tikslu. Ž. Z. iš jo namų virtuvės stalčiaus paėmė nedidelį peilį juoda rankena, kam jį paėmė, jis Ž. Z. neklausė. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, Ž., pamatęs dvi paneles, su jomis kažką šnekėjo. Jis pats, būdamas su kauke, gal ir buvo pribėgęs prie tų merginų. Po to merginos nuėjo. Ž. norėjo jas „kabinti“, sakė, kad paprašys telefono numerio. Merginoms išsiskyrus, jie pradėjo eiti prie vienos iš jų. Ž. pasiūlė ją apiplėšti, o jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprasdamas, ką daro, užbėgo merginai iš priekio, kad ji nepabėgtų. Apiplėšti merginą jie sugalvojo jau bėgdami paskui ją. Nukentėjusiajai už rankos jis nebuvo suėmęs, tik užbėgo jai iš priekio, o Ž. Z., pribėgęs merginai iš už nugaros, čiupo jos rankinę ir ją išplėšė. Matė pas Ž. Z. peilį, kurį jis laikė nuleidęs rankoje. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad būdamas su kauke, jis pirmas prisivijo merginą, griebė ją už vienos rankos, kad ji nepabėgtų, o tuo metu Ž. Z., rankoje laikydamas peilį ir jį atstatęs į merginą, liepė jai atiduoti rankinę bei rankinę ištraukė iš merginos rankos (b.l.84-85), nurodė, kad teisingi jo teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nežino ir negali paaiškinti. Parodė, kad po to jie nubėgo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose nieko nebuvo, tik po kurio laiko parėjo jo mama su patėviu. Namuose jie apžiūrėjo rankinėje buvusius daiktus. Joje buvo du telefonai, vienas – Nokia, kito pavadinimo neatsimena, fotoaparatas, piniginė su įvairiomis kortelėmis. Daiktus jie paslėpė kambaryje po lova, o telefoną Nokia paslėpė Ž. Z., jis jį vėliau rado už sekcijos. Jie abu buvo girti, kai atvyko policija, gulėjo lovoje. Jis paskambino pažįstamam R., kad pastarasis paimtų daiktus, nurodė, kur jie yra. Rankinę jie, atrodo, išmetė, kur dingo peilis, nežino. Kaukę jis broliui liepė išmesti.
Kaltinamais Ž. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini), susitiko R. A., su juo netoli (duomenys neskelbtini) parkelyje gėrė alų. Apie 18.25 val. abu nuėjo pas R. A. į namus, su pažįstamomis panelėmis gėrė alų, sidrą. Panelėms išėjus, jis su R. A. buvo išėję iš buto, bet vėl grįžo. Išeinant iš buto antrą kartą, R. A. ant veido užsidėjo kaukę, o jis pasiėmė peilį, ant galvos užsidėjo gobtuvą. Eidami (duomenys neskelbtini), pamatė dvi nepažįstamas paneles, iš kurių viena buvo nukentėjusioji. R. A. joms užbėgo iš priekio, bet nieko nedarė. Eidamos link Chemikų gatvės, prie mokyklos merginos stabtelėjo prie suolelio, kalbėjosi. Priėjęs prie jų, jis pasikalbėjo su jomis, kažkur siūlė važiuoti, bet jos nesutiko. Po to merginos, kiek paėjusios, išsiskyrė. Jis norėjo gauti telefono numerį iš kažkurios panelės. Kuris iš jų pasiūlė apiplėšti nukentėjusiąją, nežino, pasiūlė ne jis. R. A. pirmas pribėgo prie nukentėjusiosios, lyg ir pagriebė nukentėjusiąją už rankos, o jis pribėgo iš už nugaros ir pasakęs, „atiduok rankinuką“, atėmė iš jos rankinę ir nubėgo link mokyklos. Bėgant R. A. buvo iš jo rankinę paėmęs. Peilio įvykio metu jis išsitraukęs nebuvo, jo atkišęs į nukentėjusiąją nelaikė. Iš BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminių tyrimo metu duotų Ž. Z. parodymų matyti, jog jis parodė, kad pirmas prie merginos prišokęs R. A. pagriebė jai už rankos, kad nepabėgtų, o merginai pasisukus į jį, jis išsitraukė peilį ir atstatęs į merginą griežtu tonu pasakė jai atiduoti rankinę, ir tuo pačiu metu rankinę ištraukė jai iš rankų bei abu su R. A. nubėgo (b.l.127-128). Ž. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė todėl, kad nors jį apklausinėjo moteris, bet buvo ir vyras, kuris jam darė psichologinį spaudimą, grasino, kad jei neprisipažins, tai jam Šiauliuose „bus pragaras“, liepė prisipažinti, sakė, kad taip bus geriau jam pačiam, dėl poveikio darymo jis niekur nesikreipė. Kodėl jį apkalba R. A., sakydamas, kad jis įvykio metu turėjo peilį, nežino. Jis peilį lauke buvo iš kišenės išsitraukęs, bet tik tam, kad įsidėti jį į kitą kišenę. Parodė, kad po to jie grįžo į R. A. butą, kur dar buvo likę alkoholinių gėrimų, gėrė, apžiūrėjo rankinę. Telefoną Nokia jis įmetė į sekciją ar už jos. Rankinėje dar buvo telefonas „Vodafone“, fotoaparatas, piniginė, kurią buvo atidaręs R. A., matė joje korteles. Kur vėliau padėjo rankinę, nežino. Kur padėjo peilį, nelabai atsimena, atrodo, kad padėjo R. A. namuose. Kadangi buvo apsvaigę nuo alkoholio, nutarė eiti miegoti. Jis atsigulė su džinsais, o maždaug už 20-30 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir juos nuvežė į Kėdainių policijos komisariatą. Nežinojo, kad R. A. yra nepilnametis.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. su drauge Ž. Ž. eidamos Kanapinsko gatve, pastebėjo, kad jas seka du jaunuoliai. Vienas iš jų - su kauke, buvo užbėgęs joms iš priekio, bet nieko nesakė ir nieko nedarė. Jos išsigandusios paspartino žingsnį. Priėjusios „Aušros“ vidurinę mokyklą, sustojo, nes draugė rūkė. Tie du jaunuoliai priėjo prie jų. Vienas buvo su kauke, kitas – su gobtuvu, tai yra kapišonu. Jaunuolis su gobtuvu pasiūlė joms eiti į „Grėjaus“ viešbutį“, jos atsisakė. Tada jos išsiskyrė: Ž. Ž. nuėjo į Chemikų gatvę, ji - link Liaudies gatvės. Jai einant, atbėgo tie du jaunuoliai, jaunuolis su kauke ant veido užblokavo jai kelią iš priekio, pagriebė už rankos, tas jaunuolis jai nieko nesakė, o tas kitas jaunuolis - su kapišonu ant galvos, atkišo į ją peilį ir griežtu tonu liepė atiduoti rankinę. Pamačiusi peilį ji išsigando. Rankinę paėmė jaunuolis su kapišonu, ir abu jaunuoliai nubėgo. Ji dar sakė, kad atiduotų nors dokumentus, jie pasakė, kad išmes pakeliui. Ji bėgo jiems iš paskos. Tuo metu važiavo automobilis, ji jį sustabdė, važiavo iš matymo pažįstamas jaunuolis, kurio ji paprašė pagalbos. Jie apie įvykį pranešė policijai, tačiau jai buvo pasakyta ateiti į policiją kitą dieną ir parašyti pareiškimą. Jie apėjo aplink mokyklą, nes ji matė, kur nubėgo tie jaunuoliai, po to atvažiavo dar vienas pažįstamas vaikinas, ir jie visi ėjo link Kanapinsko gatvės. Sutikę du berniukus, paklausė, ar niekas pro juos neprabėgo. Berniukai pasakė, kad matė vieną asmenį bėgant iš vienos namo pusės, kitą - iš kitos, nurodė, kur abu jaunuoliai įbėgo. Jie nuėjo į tą namą, duris atidarė, kaip dabar supranta, vieno iš kaltinamųjų patėvis, įėjusi ji pamatė kaltinamuosius gulinčius lovoje, prašė gražiuoju, be policijos, atiduoti jos daiktus, jiems nieko neatsakius, išėjo, antrą kartą paskambino policijai, viską detaliai nupasakojo, policija atvažiavo. Reiškia 50 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai (pagrobtos ir negrąžintos rankinės vertė) ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi pamačius peilį, jai buvo didelis šokas, džiaugėsi, kad iš viso išliko gyva, pirmomis savaitėmis po įvykio negalėjo užmigti, gėrė raminamuosius vaistus, dar ir dabar bijo išeiti į gatvę tamsiu paros metu.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2010 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, vakare grįžę su sugyventine I. A. į namus, rado gulinčius R. A. ir jo draugą. Po kiek laiko kažkam pabeldus į duris, jis jas atidarė. Už durų stovėjo mergina, kuri kažką pradėjo šūkauti, klausinėti. Jis jai pasiūlė užeiti ir pasišnekėti, tačiau ji nėjo, ir jis uždarė duris. Po to duris pradėjo spardyti. Po kurio laiko atvažiavo policija ir R. A., jo mamą ir jo draugą išsivežė. Jis liko namuose su jauniausiu I. A. sūnumi. Po kurio laiko atėjo du nepažįstami jaunuoliai, su kuriais jis nebendravo, buvo kitame kambaryje. Jaunuoliai iš kito kambario pasiėmė celofaninį maišelį, kuriame kažkas buvo įdėta ir išėjo. Kaip jų bute atsirado daiktai, nežino, jis daiktų nematė.
Liudytojas R. U. parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. jam paskambino pažįstamas R., paprašė ateiti į jo namus, sakė, kad negali išeiti iš namų, nes laiptinėje stovi kažkokie vaikinai. Jis su savo kaimynu A. G. nuėjo, bet jokių vaikinų nerado. Jam paskambinus į duris, atidarė R. jaunesnis brolis, pasakė, kad R. išsivežė policija ir padavė jam maišiuką, sakė, kad R. jį pasiims. Jis maišiuką parsinešė namo, kas jame buvo, nežiūrėjo. Atvykus pas jį policijai, matė, kad maišelyje yra telefonas, fotoaparatas, piniginė, joje - banko kortelės.
Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. U. pateikė policijos pareigūnui mobilaus ryšio telefoną „Vodofone 720“ su maitinimo elementu, fotoaparatą „Olympus“, rožinės spalvos piniginę, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, mokinio pažymėjimą, nuolaidų kortelę „Mega“, SEB ir Swedbank, AB bankų kodų korteles, Swedbank, AB mokėjimo kortelę, klubo nario „Monton“ kortelę, vaistinės Camelia“ nuolaidų kortelę, Swedbank, AB kodų kortelę, kortelių „Labas“ ir Tele-2 kortelių rėmus, SEB banko mokėjimo kortelę, R. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 2630, I. A. pateikė du peilius (b.l.29,35,55), daiktai apžiūrėti, duomenys fiksuoti daiktų apžiūros protokoluose (b.l.30-33,40-41,56-57), daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji I. K. atpažino savo daiktus, kaip pagrobtus iš jos plėšimo metu, iš pateiktų trijų peilių atpažino vieną peilį, kuris panašus į tą, kuriuo jai buvo grasinta plėšimo metu (b.l.34-35,36-37,48-49,60-61), daiktai grąžinti I. K. (b.l.38,50), vienas peilis grąžintas I. A. (b.l.55). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. A. parodė vietą, kur su Ž. Z. apiplėšė merginą (b.l.70).
Išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji R. A. ir Ž. Z. padarė nusikaltimą, kuriuo yra kaltinami. Kaltinamasis R. A., kaltę pripažinęs iš dalies, teisiamajame posėdyje pripažino, kad iš namų pasiėmęs kaukę ir ją užsidėjęs ant veido, kartu su Ž. Z., kuris iš jo namų buvo pasiėmęs peilį, eidami Kanapinsko gatve pamatė dvi merginas, jis su kauke ant veido buvo prie jų priėjęs, bet nieko nedarė, vėliau su jomis kažką kalbėjo Ž. Z., merginoms išsiskyrus, Ž. Z. pasiūlius vieną iš merginų apiplėšti, jie nubėgo prie nukentėjusiosios, jis užbėgo jai iš priekio, kad nepabėgtų, o Ž. Z., rankoje laikydamas nuleistą peilį, liepė nukentėjusiajai atiduoti rankinę ir ją iš jos atėmė, po to abu nubėgo, namuose rankinę, kurioje buvo du telefonai, fotoaparatas, piniginė su įvairiomis kortelėmis, paslėpė kambaryje po lova, telefoną Nokia paslėpė Ž. Z., vėliau jis paskambino pažįstamam Ramūnui, kurio paprašė iš jo namų paimti daiktus. Neigia, kad buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankos. Kaltinamasis Ž. Z., kaltę pripažinęs iš dalies, teisiamajame posėdyje parodė, kad išeinant iš R. A. namų, R. A. ant veido užsidėjo kaukę, jis įsidėjo į kišenę peilį, ant galvos užsidėjo gobtuvą, Kanapinsko gatvėje pamačius dvi nepažįstamas paneles, R. A. joms užbėgo iš priekio, bet nieko nedarė, vėliau jis pats su merginomis kalbėjosi, kažkur siūlė važiuoti, bet jos nesutiko, kiek paėjusios, išsiskyrė, nukentėjusiąją apiplėšti pasiūlė ne jis, R. A. su kauke ant veido pirmas pribėgo prie nukentėjusiosios, lyg ir buvo pagriebęs nukentėjusiajai už rankos, o jis pats, pribėgęs iš už nugaros ir pasakęs, „atiduok rankinuką“, atėmė iš jos rankinę, abu su R. A. nubėgo link mokyklos, bėgdamas R. A. buvo iš jo rankinę paėmęs, jie R. A. bute apžiūrėję iš nukentėjusiosios pagrobtą rankinę, joje rado du telefonus, fotoaparatą, piniginę su kortelėmis, daiktus paslėpė, kur padėjo rankinę, nežino, peilį, atrodo, padėjo R. A. namuose. Teisiamajame posėdyje Ž. Z. paneigė, kad įvykio metu jis į nukentėjusiąją buvo atstatęs peilį, tvirtindamas, kad jo nebuvo išsitraukęs iš kišenės, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant tyrėjai, kartu buvęs pareigūnas vyras jam darė psichologinį spaudimą, grasino, kad jei neprisipažins, tai jam Šiauliuose „bus pragaras“, liepė prisipažinti, sakydamas, kad taip bus geriau jam pačiam, dėl poveikio darymo jis niekur nesikreipė. Taip pat nurodė, jog nežino, dėl ko jį apkalba R. A., sakydamas, kad jis įvykio metu turėjo peilį. Teismas abiejų kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, atsižvelgus į tai, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nevienodi, nesutampa tarpusavyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Kaltinamasis R. A. nurodė nežinantis ir negalintis paaiškinti, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankos, bei kad Ž. Z., prieš liepdamas nukentėjusiajai atiduoti rankinę ir ją iš jos ištraukdamas, buvo į ją atstatęs peilį, o teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis nukentėjusiosios už rankos sugriebęs nebuvo, o Ž. Z. nebuvo į ją atstatęs peilio, laikė jį nuleidęs. Kaltinamasis Ž. Z. teisiamajame posėdyje nepripažino, kad nukentėjusiosios užpuolimo metu iš viso buvo išsitraukęs peilį, taip pat kategoriškai nepatvirtino, kad R. A. buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankos, nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. A. užbėgus nukentėjusiajai iš priekio ir ją sugriebus už rankos, jis išsitraukė peilį ir atstatęs jį į nukentėjusiąją, griežtu tonu pareikalavo atiduoti rankinę ir tuo pačiu metu ištraukė ją jai iš rankų. Teismas Ž. Z. teiginį, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus dėl jam daryto psichologinio spaudimo, vertina kaip niekuo nepagrįstą, kadangi jis negalėjo įvardinti neva psichologinį spaudimą dariusio asmens, be to, ikiteisminio tyrimo metu jo apklausoje dalyvavo advokatė, kaltinamasis dėl jam neva daryto poveikio niekur nesikreipė, jokių duomenų, kad toks poveikis kaltinamajam buvo daromas, nėra. Kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. parodymai nesutampa ir tarpusavyje: R. A. parodė, kad apiplėšti nukentėjusiąją jam pasiūlė Ž. Z., pastarasis nurodė, kad tai pasiūlė R. A., nesutampa jų parodymai ir dėl peilio panaudojimo plėšimo metu. Teismas remiasi nukentėjusiosios J. K. parodymais, kurie dėl visų įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje vienodai parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. su drauge Ž. Ž. eidamos Kanapinsko gatve pastebėjo jas sekančius du jaunuoliai, kurių vienas iš jų – su kauke ant veido, buvo užbėgęs joms iš priekio, bet nieko nesakė ir nieko nedarė, joms išsigandus ir paspartinus žingsnį, prie „Aušros“ vidurinės mokyklos tie du jaunuoliai priėjo prie jų, vienas buvo su kauke, kitas - su gobtuvu ant galvos, pastarasis siūlė joms eiti į „Grėjaus“ viešbutį“, jos atsisakė, po to Ž. Ž. nuėjo į Chemikų gatvę, ji - link Liaudies gatvės, jaunuolis su kauke užblokavo jai kelią iš priekio, pagriebė už rankos, o jaunuolis su kapišonu ant galvos atkišo į ją peilį ir griežtu tonu liepė atiduoti rankinę, pamačiusi peilį ji išsigando, rankinę iš jos atėmė jaunuolis su kapišonu, abu jaunuoliai nubėgo, ji bėgo iš paskos, sustabdė automobiliu važiavusį iš matymo pažįstamą vaikiną, paprašė jo pagalbos, paskambino policijai, bet pareigūnai neatvyko, atvažiavus dar vienam pažįstamam vaikinui, visi nuėjo link Kanapinsko gatvės, kur, kaip ji matė, nubėgo tie du jaunuoliai, sutikti berniukai nurodė, kur jie nubėgo, įėjusi į butą, kaltinamuosius rado gulinčius lovoje, prašė gražiuoju atiduoti jos daiktus, jiems nieko neatsakius, antrą kartą paskambino policijai, pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusiosios detalūs ir vienodi parodymai paneigia kaltinamojo R. A. tvirtinimą, kad jis nukentėjusiosios už rankos nebuvo sugriebęs, kaltinamojo Ž. Z. parodymus, jog jis, prieš reikalaudamas atiduoti rankinę ir ją atimdamas iš nukentėjusiosios, į ją peilio nebuvo atkišęs ir jo iš viso nebuvo išsitraukęs, be to, tai, kad plėšimo metu Ž. Z. turėjo peilį ir jį buvo išsitraukęs, patvirtino ir kaltinamasis R. A.. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais ar laikyti juos neobjektyviais, nes nukentėjusioji ir kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami, tai jie patvirtino teisiamajame posėdyje, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji būtų turėjusi motyvą apkalbėti kaltinamuosius ar jiems už ką nors kerštauti. Grasinimas tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą buvo išreikštas Ž. Z. demonstruojant peilį, tai yra jam jį atkišus į nukentėjusiąją, be to, plėšimo metu R. A. buvo su kauke ant veido, Ž. Z. – ant galvos užsidėjęs gobtuvą, nukentėjusioji kaltinamųjų buvo užpulta tamsiu paros metu, kas akivaizdžiai sudarė bauginančią aplinką. R. A. ir Ž. Z. pateiktuose kaltinimuose nurodyta, kad jie plėšimą padarė atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis. Teismas mano, kad ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta, kadangi R. A. dėvėjimas kaukės plėšimo metu, tuo sukuriant bauginančią aplinką apima sąvoką „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, todėl papildomai kaip atėmimas galimybės priešintis netraktuotinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 06 23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 p). Minėtos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo faktinių aplinkybių nekeičia, nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir bausmių skyrimui įtakos neturi.
Byloje išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. A. ir Ž. Z. 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini), R. A. dėvint kaukę ir tuo sudarant bauginančią aplinką, R. A. sugriebus I. K. už rankos, Ž. Z. grasinant peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš I. K. 50 Lt vertės rankinę bei joje buvusius: 10 Lt vertės piniginę, 300 Lt vertės fotoaparatą „Olympus“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“, iš viso pagrobė 760 Lt vertės I. K. priklausantį turtą.
Kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), nukreiptas prieš įstatymo saugomą asmens nuosavybę ir asmens sveikatą, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.
R. A. anksčiau neteistas (b.l.93), administracine tvarka nebaustas (b.l.95), (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokosi, administracijos charakterizuojamas kaip žemos mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, nesilaikantis mokyklos elgesio taisyklių, nemandagus, besityčiojantis iš kitų mokinių, juos žeminantis, agresyvus, uždaro būdo, mažai apie save pasakojantis (b.l.95), Kėdainių miesto seniūnijoje jį charakterizuojančių duomenų nėra (b.l.101), jo šeima įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įskaitą (b.l.105), jis įrašytas į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato įskaitą, policiją dominančių vaikų kartotekoje registruotas nuo 2006 metų, jo motina I. A. 2006 – 2010 metų laikotarpiu 10 kartų nubausta administracine tvarka už motinos valdžios nepanaudojimą bei kitus jos nepilnamečių vaikų padarytus pažeidimus, R. A. 2009 03 06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patalpintas į Kauno apskrities vaikų socializacijos centrą vieneriems metams (b.l.107-108), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.110). R. A. įstatyminė atstovė I. A. nurodė, kad jos sūnus R. vartoja alkoholį, rūko, mokytojai sako, kad nelanko mokyklos, nors ji jį į mokyklą išleidžia, sūnus gailisi dėl to, ką padarė. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė nurodė, kad R. A. šeima įrašyta į socialinės rizikos grupę, motina vaikų auklėjimui įtakos neturi. Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, taip pat į tai, kad padarė sunkų nusikaltimą, jo motina daug kartų bausta administracine tvarka dėl jo ir kitų jos vaikų elgesio. R. A. skirtina BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus - mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad R. A. teisiamas pirmą kartą, mokosi, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, nusikaltimą padarė itin jauno amžiaus – nesukakus 15 metų amžiaus, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas - BK 82 str.1 d. 5 p., 87 str.
Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 11 23 iki 2010 11 24 (b.l.75,86) - BK 66 str.
Ž. Z. teisiamas ketvirtą, kartą, anksčiau teistas taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra viena galiojanti administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą (b.l.145-146), nesimoko, nedirba (b.l.148), darbo biržoje neregistruotas (b.l.147), gyvenamosios vietos – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena su mama, nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, nevengia stikliuko, daugiau jo asmenį charakterizuojančių duomenų seniūnija neturi (b.l.154), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, yra Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, diagnozė: mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (b.l.110). Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvą, tai, kad anksčiau teistas, nusikalto bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką nuosavybei vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, ir yra linkęs nusikalsti, siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri skiriama vadovaujantis 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, mažesnė už sankcijos vidurkį. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010 12 09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė. Minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės Ž. Z. nepradėjęs atlikinėti, kadangi 2010 11 22 buvo sulaikytas, bei paskirta kardomoji priemonė – suėmimas šioje byloje.
Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalime išbūtas laikas – BK 66 str.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. teisiamajame posėdyje pareiškė civilinį dėl 50 Lt turtinės žalos (pagrobtos ir negrąžintos rankinės vertė) ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l.185).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai, kaltinamieji jo dydžio neginčija, todėl iš kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. solidariai priteistina I. K. 50 Lt turtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui R. A. neturint turto ar pajamų, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo a įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės I. A..
Nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas iš dalies. BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas, nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryti nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y., kaltinamiesiems. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, jos teigimu, ji turėjo vartoti raminančius vaistus, iki šiol bijo tamsiu paros metu išeiti į gatvę. Teismas atsižvelgia į priteistiną turtinę žalą, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį: R. A. yra nepilnametis, nedirba, pajamų ir turto neturi, Ž. Z. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, pragyvena iš atsitiktinių darbų, gyvena su motina, turto neturi (b.l.157), abiejų kaltinamųjųų turtinė padėtis nėra gera, todėl yra pagrindas ieškinį mažinti, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus bloga. Teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, mano, kad nukentėjusiajai iš kaltinamųjų solidariai, nes žala padaryta jų abiejų neteisėtais veiksmais, priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečiui R. A. neturint turto ar pajamų, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės I. A.. Likusioje dalyje - dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestinas.
Daiktas, turintis reikšmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos saugomas peilis – sunaikintinas (BPK 94 str.).
Iš kaltinamųjų R. A. ir Ž. Z. valstybei priteistinos proceso (pašto) išlaidos - BPK 103 str., 105 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str. str., teismas
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6\) mėnesiams, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai (12) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 11 23 iki 2010 11 24.
Kardomąją priemonę - namų areštą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010 12 09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2010 12 09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems ) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 13 MGL – 1690,00 Lt baudą.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. sausio 31 d. Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010 11 23 iki 2011 01 31.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Priteisti iš R. A. ir Ž. Z. solidariai I. K. 50,00 (penkiasdešimt) litų turtinės ir 7000,00 (septynis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui R. A. neturint turto ar pajamų, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės I. A.. Likusioje dalyje dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - prie bylos saugomą peilį – sunaikinti.
Priteisti iš R. A. ir Ž. Z. valstybei po 7,90 Lt (po septynis litus 90 ct ) proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, o nuteistajam Ž. Z. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.