Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-01 · Administracinė byla Nr. I-1672-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
I-1672-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04657-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1672-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04657-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas I. K. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 30 458,52 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23 buvo laikomas Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8. Šioje kameroje trūkdavo oro, buvo laikomas su dar vienu asmeniu, kameroje buvo per mažai ploto. Pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo purvini, juose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtuko. Laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-12-30 buvo laikomas septynvietėje patalpoje Nr. 305, kurios plotas buvo per mažas, joje dėl perpildymo trūko oro. Bendrojo naudojimo tualetas buvo nešvarus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, dušuose nebuvo pertvarų, nebuvo užtikrinamas privatumas. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų teigia patyręs dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsakovo atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–18). Nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2013-03-22, iš pataisos namų išvyko 2016-12-09. Pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus nutarimais buvo paskirtos nuobaudos ir pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 8K, kurios plotas 11,33 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. 2015-04-15 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į 8-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 305, kurios plotas 23,02 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos ir vienam asmeniui tenkantis plotas taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 11¹.l ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais, jų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, tačiau patys nuteistieji juos dažnai sugadina. Tualetai ir dušai įrengti tinkamai, jų būklė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Bendrojo naudojimo patalpas tvarko nuteistieji, dirbantys ūkiniame aptarnavime, o gyvenamąsias patalpas pagal nustatytą grafiką tvarko patys nuteistieji. Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2016-12-09.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23 buvo laikomas Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8. Šioje kameroje trūkdavo oro, buvo laikomas su dar vienu asmeniu, kameroje buvo per mažai ploto. Minimalius gyvenamojo ploto normatyvus nuo 2010 m. balandžio 30 d. pataisos namuose nustato Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas, kuriame numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pagal šių taisyklių 11¹.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms nustatomas minimalus 3,6 kv. m. reikalavimas, tenkantis vienam asmeniui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11) pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23 buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8K, kurios plotas 11,33 kv. m., joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN patalpose apgyvendinama ne daugiau asmenų, nei jose yra miegamųjų vietų. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Vertinant, kad šioje patalpoje gyveno du asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė apie 5,66 kv. m., ir tai atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8K tekusio per mažo gyvenamojo ploto nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo buvimo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8K laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23 kameroje trūko oro. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), galiojusios iki 2015-11-01, 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad oro judėjimo greitis gyvenamosiose patalpose šiltuoju metų laiku tūri būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s. Minėtos higienos normos 2 punktas nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-22 patikrinimo aktą (b. l. 44-46), iš kurio matyti, kad atlikus patikrinimą Vilniaus PN kameroje Nr. 8 HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Minėtame akte taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į HN 76:2010 2 punktą, oro judėjimo greičio reglamentuojamų verčių užtikrinimui reikėtų atlikti Vilniaus PN pastato rekonstrukciją, todėl reikalavimų dėl oro judėjimo greičio reglamentuojamų verčių užtikrinimo Vilniaus visuomenės sveikatos centras negali taikyti. Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl netinkamo kameros vėdinimo nesikreipė. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl oro trūkumo kameroje Nr. 8K laiko neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23, kuomet buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8K, pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 8K atliko jam Vilniaus PN direktoriaus nutarimu paskirtas nuobaudas. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos atlikimo metu jam buvo nustatytas vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore grafikas. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per parą, nenurodė, kuriomis dienomis jo teisė pasivaikščioti gryname ore galimai buvo pažeista. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Todėl teismas tokius pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23, kuomet jis buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8K, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo purvini, juose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtuko. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo taisyklės), 18-21 punktai, kuriuose nėra numatyta reikalavimo pataisos namų pasivaikščiojimo kiemuose įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad vis dėl to Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemuose pareigūnų iškvietimo mygtukai įrengti, pateikė pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą patvirtinančias nuotraukas (b. l. 25-26); nurodė, kad patys nuteistieji dažnai gadina įrengtus pareigūnų iškvietimo mygtukus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

HN 76:2010 18.4 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-22 patikrinimo aktą (b. l. 44-46), iš kurio matyti, kad patikrinimo metu pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 buvo šiukšlių ir tai neatitiko HN 76:2010 18.4 punkto, o pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 2, 3, 4, 5 buvo tvarkingi ir atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kurie iš pasivaikščiojimo kiemelių buvo netvarkingi, buvimo Vilniaus PN metu su tokio pobūdžio skundais į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Minėtas patikrinimo aktas surašytas atlikus patikrinimą tuo metu, kuomet pareiškėjas jau beveik 6 mėnesius nebuvo laikomas kamerų tipo patalpoje. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-04-23 pasivaikščiojimo kiemeliai buvo purvini, laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-12-09 buvo laikomas septynvietėje patalpoje Nr. 305, kurios plotas buvo per mažas, joje dėl perpildymo trūko oro. Teismas iš Vilniaus PN pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu iki 2016-12-09 gyveno Vilniaus PN aštuntojo būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 305 (b. l. 11), kurios plotas 23,02 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl, atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių, pareiškėjui minėtose patalpose teko 3,29 kv. m. ploto ir jam tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkto reikalavimus. Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė, atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo. Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl per mažo ploto, neturi pagrindo netikėti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jais remdamasis konstatuoja, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas minimalus 3,1 kv. m. bendrabučio tipo patalpose asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, turėjo teisę dienotvarkėje nustatytu laiku išeiti iš šių patalpų į lauką, naudotis teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis ir pan. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažo jam suteikto ploto laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-12-09 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 305 Vilniaus PN atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jam dėl perpildymo minėtoje patalpoje trūko oro taip pat atmestini kaip neįrodyti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų vėdinimą, įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Langų įrengimą patvirtina į bylą pateikti Vilniaus PN pastato planai (b. l 19-21). Pareiškėjas dėl netinkamo patalpos vėdinimo su skundais ar prašymais į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius laiko abstrakčiais ir neįrodytais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-12-09, kuomet jis buvo laikomas patalpoje Nr. 305, bendrojo naudojimo tualetas buvo nešvarus, nuo jo sklido nemalonus kvapas. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kurios 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN bendrojo naudojimo patalpas – dušus, tualetų patalpas, koridorius ir pan. plauna ir tvarko Vilniaus PN tvarkinys (nuteistasis), kuris dirba ūkiniame aptarnavime, o gyvenamąsias patalpas pagal nustatytą grafiką tvarko patys toje patalpoje gyvenantys asmenys. Pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl šių aplinkybių į Vilniaus PN administraciją nesikreipė, kitų įrodymų dėl galimo pažeidimo šiuo aspektu į bylą nepateikė. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl bendrojo naudojimo tualeto nešvaros, nuo jo sklindančio nemalonaus kvapo laiko abstrakčiais ir neįrodytais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-12-09, kuomet jis buvo laikomas patalpoje Nr. 305, Vilniaus PN dušuose nebuvo pertvarų, todėl jais naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. HN 76:2010 39 punktas nustatė reikalavimus prausimosi patalpoms: dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. HN 134:2015 28 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Minėti teisės aktai ir Įrengimo taisyklės nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Vilniaus PN dušų įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas, juose įrengtos pertvaros, suteikiančios galimybę nuošaliai pasinaudoti dušu. Iš pateiktų į bylą Vilniaus PN dušo patalpų nuotraukų (b. l. 27-28) matyti, kad dušo kabinos atskirtos viena nuo kitos aukštomis pertvaromis. Nors dušo kabinos be durelių, tačiau, teismo vertinimu, toks dušo kabinų įrengimas suteikia pakankamą privatumą prausiantis. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo laikymo Vilniaus PN ginčo laikotarpiu metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo I. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras