- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-64-338/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Rimantas Savickas (pran.)
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Virginijus Skaraitis Civilinė byla Nr. 2A-64-338/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008m.balandžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ir atsakovės M. M. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-783/2007 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančio buto bei atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės 2004-08-06, nutraukti dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3000 Lt neturtinės žalos, iškeldinti atsakovę iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 2004-08-06, nesutarimai santuokoje prasidėjo 2006 m. vasaros pradžioje, nes atsakovė viena pradėjo važinėti į šokius, grįždavo išgėrusi. Į ieškovo bandymus išsiaiškinti, atsakovė atsakydavo, kad jai reikia laisvės. Tokiu savo elgesiu atsakovė ieškovui padarė didelę neturtinę žalą, kurią jis vertina 3000 Lt.
Atsakovė priešieškiniu prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant jos kaltei, prašė santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo 2004-08-06, nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „Miliūnienė”, dukters I. M., g. 2002-01-27, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo po 300 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui iki jos pilnametystės bei 1500 Lt įsiskolinimą, susidariusį nuo 2006-12-15, priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe butą, esantį A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti ieškovui 12500 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto natūra dalį, prašė atleisti atsakovę iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo bendras gyvenimas prasidėjo nuo 2000 metų, 2002-01-27 jiems gimė dukra Iveta, santuoka su ieškovu buvo įregistruota 2004-08-06. Nesutarimai su ieškovu prasidėjo 2005-2006 metais, nuo 2006m. kovo mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo. Santykiai visai pašlijo po 2006m. Šv. Kalėdų, kai sužinojo apie ieškovo artimus santykius su bendradarbe. Ieškovo neištikimybės faktą įrodo telefono sąskaitos išklotinės, iš kurių matyti, kad ieškovas bendravo SMS žinutėmis su abonentu, kurio tel. Nr. 868046233. Atsakovė mano, kad nurodytas abonentas priklauso nurodytai bendradarbei. Atsakovė nurodo, jog trumposios žinutės, taip pat ta aplinkybė, jog ieškovas nemiegodavo namuose, patvirtina neištikimybės faktą, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, jai turėtų būti priteista 5000 Lt dydžio neturtinė žala, nes dėl sutuoktinio neištikimybės patyrė išgyvenimus, emocinį skausmą, pažeminimą, depresiją. Atsakovė nurodė, jog butą, esantį V.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, įsigijo už kartu su ieškovu gyvenant neįregistravus santuokos sutaupytas lėšas bei ieškovo vardu paimtą banko kreditą, kurį atsakovė ir ieškovas iš bendrasantuokinių lėšų iki šiol grąžina bankui. Kadangi buto pirkimo metu atsakovė nedirbo, augino vaiką, todėl per mažos buvo kartu gaunamos pajamos gauti kreditą banke buto pirkimui abiejų – ieškovo ir atsakovės vardu. Dėl šios priežasties paskola buvo paimta ir butas įregistruotas ieškovo vardu. Todėl atsakovė prašo remiantis CK 3.90 straipsniu pripažinti šį butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsižvelgiant į tai, kad su atsakove kartu gyventi lieka nepilnametė duktė, atsakovei priteisti natūra butą, esantį A.Purėno g. 14 – 12, Kupiškyje, o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto natūra dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp M. M. ir L. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. M. M. paliko santuokinę pavardę „Miliūnienė“, L. M. – „Miliūnas“. Nustatė nepilnamečio vaiko I. M., g. 2002-01-27, gyvenamąją vietą su motina M. M.. Priteisė iš L. M. materialinį išlaikymą I. M. išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2007-05-18 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš L. M. materialinio išlaikymo I. M. 1500 Lt įsiskolinimą nuo 2007-12-15 iki 2007-05-18. Paskyrė M. M. nepilnamečio vaiko I. M. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja. Nustatė uzufruktą ieškovo L. M. butui su rūsiu, esančiam A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, suteikiant atsakovei M. M. ir I. M. teisę naudotis šiuo butu iki I. M. pilnametystės. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovui L. M. priteistė 550 Lt vertės šaldytuvą, 500 Lt vertės automatinę skalbyklę, 550 Lt vertės miegamojo lovą ir drabužių spintą, viso ieškovui priteisė turto už 1600 Lt ; M. M. priteisė 200 Lt vertės svetainės sekciją, 100 Lt vertės svetainės stalą, 100 Lt vertės sofą - lovą, 200 Lt vertės dujinę viryklę, 1500 Lt vertės automobilį AUDI-80, viso atsakovei priteisė turto už 2100 Lt. Ieškovo L. M. ieškinio dalį dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsakovės M. M. iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančio buto, esančio A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, ir atsakovės M. M. priešieškinio dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo, L. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tuo pačiu, 12500 Lt dydžio kompensacijos priteisimo ieškovui, teismas atmetė. Priteisė iš L. M. 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų M. M. ir 171 Lt žyminio mokesčio bei 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Priteisė iš M. M. 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų L. M. ir 763 Lt žyminio mokesčio bei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes iš byloje esančių aplinkybių nustatė, kad abu sutuoktiniai nesilaikė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatytų jiems pareigų, t.y. nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai, šeimoje kildavo tarpusavio nesutarimų, kurių nesprendė nei viena, nei kita šalis. Kitų ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų santuokos nutraukimo pagrindų, t.y. dėl sutuoktinių neištikimybės vienas kitam, ieškovas ir atsakovė neįrodė. Kadangi teismas nusprendė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo ir atsakovės reikalavimus priteisti neturtinę žalą iš kitos šalies atmetė. Teismas, priteisdamas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis300 Lt išmokomis, įvertino ieškovo turtinę padėtį, t.y. turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas: 791,98 vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, 491,44 Lt per mėnesį gaunamą netekto darbingumo pensiją bei socialinio draudimo našlaičių pensiją, turimus kreditoriniu įsikolinimus bankui, kurie per mėnesį neviršija 100 Lt, atsižvelgė į vaiko poreikius, į motinos turtinę padėtį, t.y. 503,49 Lt vidutiniškai gaunamą mėnesinį darbo užmokestį ir 52 Lt į mėnesį gaunamą išmoką iš socialinės paramos skyriaus. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų, kad nuo 2006-12-15 teikė materialinį išlaikymą vaikui, teismas priteisė 1500 Lt įsiskolinimą nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl ieškovui priklausančio turto pripažinimo bnedrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nustatė, kad butas, esantis A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, buvo įgytas 2002-08-27 ieškovo L. M. vardu, t.y. šį nekilnojamąjį turtą, ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo su atsakove, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad nekilnojamasis turtas būtų pagerintas lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio lėšomis ir darbu. Teismas priteisė ieškovui automatinę skalbyklę, miegamojo lovą, drabužių spintą , šadytuvą, iš viso daiktų už 1600 Lt, atsakovei priteisė svetainės sekciją, svetainės stalą, sofą lovą, dujinę viryklę, automobilį, iš viso daiktų už 2100 Lt, t.y. daugiau daiktų už 250 Lt. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog vaikas lieka gyventi su atsakove, kompensacijos iš atsakovės ieškovui nepriteisė, nes priteisiant tokios vertės daiktus nukrypstamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.116 str., 3.123 str.). Teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Kadangi teismas atmetė reikalavimą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe iki santuokos įgytą turtą, o atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, todėl siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko, pasiliekančio gyventi su atsakove, teisių, remdamasis CK 3.71 straipsniu, teismas nustatė uzufruktą ieškovui priklausančiam butui, esančiam A. Purėno g. 14-12, Kupiškyje, iki nepilnametės dukters pilnametystės ir paliko bute gyventi atsakovę, o ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei; dėl 300 Lt dydžio išlaikymo mokamo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteisimo nuo 2007-05-18; dėl 1500 Lt dydžio įsiskolinimo priteisimo nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18; dėl uzufrukto nustatymo visam ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam dviejų kambarių butui, esančiam A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, ir perduoti šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad dėl santuokos nutraukimo yra ir jo kaltė. Teigia, kad tokia išvada padaryta be jokių įrodymų. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog jis nesirūpino buitimi, nepadėjo atsakovei rūpintis šeima. Nurodo, kad mokėjo visus mokesčius už butą, pirko dukrai maistą, leido su dukra laisvalaikį, buvo su dukra nesant atsakovei namuose, tą daro ir dabar. Ieškovas nesutinka su teismo priteista 300 Lt dydžio išlaikymo suma mokama mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad išlaidos dukros išlaikymui yra 600 Lt. Ieškovo nuomone dukros poreikiams tenkinti reikalinga 300-350 Lt suma per mėnesį, todėl teisinga priteistina išlaikymo suma būtų 200 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, kad 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18 priteistas be jokio pagrindo. Nurodo, kad visada prisidėjo iki šiol prisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad teismas be pagrindo nustatė uzufruktą visam ieškovui priklausančiam butui. Ieškovo manymu, vaiko poreikius visiškai atitiktų uzufrukto nustatymas vienam buto kambariui.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir turto padalijimo; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą vaiko išlaikymo dydį, nes nesiaiškino vaiko poreikių, pilnai neišsiaiškino tėvų turtinės padėties. Atsakovė teigia, kad uzufrukto nustatymas ieškovo butui yra priešingas vaiko interesams, nes ieškovas ir atsakovė nesutaria, todėl gyvenimas viename bute blogai veiktų vaiką psichologiškai. Atsakovė mano, kad vaiko teisė į gyvenamąją patalpą būtų geriau užtikrinta išnuomotoje patalpoje, todėl turėtų būti priteistas didesnis vaiko išlaikymo dydis. Atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Toks turto padalijimas pažeidžia prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą. Atsakovei priteistas turtas yra menkavertis, nusidėvėjęs, neskirtas vaiko poreikiams tenkinti, todėl turi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovei priteista automatinė skalbyklė ir šaldytuvas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp ieškovo ir atsakovės nebėra meilės, tarpusavio supratimo, sutuoktiniai nebegali kartu gyventi, ieškovas nebegerbia atsakovės. Atsakovė nesutinka su ieškovo motyvais dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mano, kad ieškovo turtinė padėtis, t.y. gaunamos pajamos 1500 Lt per mėnesį, turimas didelės vertės nekilnojamasis turtas, leidžia teikti išlaikymą vaikui net po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė nurodo, kad uzufrukto nustatymas ieškovo butui prieštarauja vaiko interesams šioje konkrečioje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1p.)
CK 3.26 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir , atsižvelgiant į kiekvieno galimybes , prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai nesilaikė šių pareigų, jiems trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, jie neketino spręsti kilusių problemų abipusių nuolaidų būdu, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl jos neištikimybės, o jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (šiuo atveju santuokinę neištikimybę). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovė ieškovui buvo neištikima, o ieškovė buvo neištikima atsakovui. Kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės ir atsakovo santuokinės neištikimybės buvimo ar nebuvimo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Kolegija sutinka, kad ieškovo pateikta anketa iš internetinio puslapio pažinčių svetainės (1t., b.l 93), ieškovo teiginiai dėl galimo atsakovės bendravimo su kitu vyru (b.l. 188 ), neįrodo atsakovės neištikimybės ieškovui fakto. Teismas šioje byloje nustatė, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas ir pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.). Ieškovas nesutinka su teismo priteista 300 Lt suma dukros išlaikymui. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog išlaidos dukros išlaikymui yra 600 Lt per mėnesį. Ieškovo nuomone, dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 300-350 Lt suma, todėl iš jo dukros išlaikymui turėtų būti priteista 200 Lt suma. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Nurodo, kad priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2 dalimi, privalėjo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Tačiau teismas nesiaiškino vaiko poreikių, nevisapusiškai įvertino tėvų turtinę ir todėl priteisė per mažą vaiko išlaikymo dydį. Atsakovė mano, kad atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės pajamas bei vaiko poreikius, iš ieškovo vaiko išlaikymui turėtų būti priteista 500 Lt suma. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau priešieškinyje nenurodė ir byloje neįrodinėjo faktinių aplinkybių, patvirtinančių konkrečius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį: turimą nekilnojamąjį turtą, visų rūšių gaunamas pajamas per mėnesį, kurios vidutiniškai sudaro 1282 Lt (1t. b.l. 13-15), ieškovo mokamą 100 Lt per mėnesį kreditorinį įsiskolinimą bankui (b.l. 148-152), priteisė atsakovės prašomą išlaikymo dydį. Teismas priteisdamas 300 Lt dydžio išlaikymą vaikui iš ieškovo, įvertino ir atsakovės turtinę padėtį: gaunamas 555 Lt vidutines pajamas per mėnesį, kurias sudaro darbo užmokestis ir išmoka iš socialinės rūpybos skyriaus (1 t., b.l. 70-71), nes tėvų vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui, nepateikė vaiko poreikių paskaičiavimų, o tik nurodė konkrečią sumą, į tai, kad Vyriausybės 2007m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 nuo 2007m. liepos 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 700 Lt neatskaičius mokesčių, į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, į vaiko amžių, Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir proporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 808 Lt suma. Paskaičiavime nurodyta, kad vaiko poreikiui būstui tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga 200 Lt suma. Atsakovė nurodo, kad ši suma reikalinga būsto nuomai ir jo išlaikymui, su kuo Kolegija sutikti negali, nes pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamosios vietos klausimą išsprendė nustatydamas uzufruktą ieškovo butui, kuriuo suteikta teisė nepilnamečiui vaikui ir atsakovei naudotis tuo butu iki vaiko pilnametystės. Taigi, šios atsakovės paskaičiavime nurodytos išlaidos nepagrįstos. Ieškovas nesutinka su teismo jam priteistu 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimu susidariusiu nuo 2006-12-15 iki 2007-05-18, nes prie dukros išlaikymo visada prisidėjo ir prisideda. Tačiau ieškovas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl Kolegija sprendžia, kad įsiskolinimas priteistas pagrįstai, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Ieškovas nesutinka dėl uzufrukto nustatymo visam jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, mano, kad vaiko poreikius visiškai atitiktų uzufrukto nustatymas vienam buto kambariui. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad uzufrukto nustatymas ieškovo butui yra priešingas vaiko interesams, nes atsakovė su ieškovu nesutaria, o tai blogai veiktų vaiką psichologiškai. Atsakovės manymu, vaiko teisė į gyvenamąją patalpą būtų geriau užtikrinta išnuomotoje patalpoje. Kai gyvenamoji patalpa (namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, užtikrinant vaiko teisę į būstą, teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas (CK 3.71 str.). Kadangi byloje buvo patenkintas atsakovės reikalavimas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau atmestas reikalavimas pripažinti bendrąja nuosavybe iki santuokos ieškovo nuosavybės teise įgytą butą, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko, pasiliekančio gyventi su atsakove, teisių, teismas nustatė uzufruktą į ieškovui priklausantį butą, esantį A.Purėno g. 14-12, Kupiškyje, dukrai ir atsakovei iki kol nepilnametė dukra sulauks pilnametystės. CPK 376 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisė ir interesai, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu nepareiškė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, tačiau Kolegija sprendžia, kad uzufrukto nustatymas į ieškovo butą vaikui ir kitam sutuoktiniui, šioje konkrečioje byloje geriausiai atitinka vaiko interesus. Kolegija pažymi, kad uzufrukto nustatymas į ieškovui priklausantį butą, vaikui ir atsakovei, neatima iš ieškovo teisės šiuo butu nevaržomai naudotis. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, nes toks turto padalijimas pažeidžia prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje (1t., b.l.3-5), o atsakovė priešieškinyje (1t., b.l. 52-56) prašė padalinti santuokoje įgytą turtą pagal kiekvieno jų nustatytą tvarką. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos ginčo tarp šalių iš esmės nebuvo, šalys 2007-11-22 posėdžio metu tik tikslino dalintino turto vertes (2t. b.l. 10), todėl keisti turto padalijimo tvarką, Kolegija nemato pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 178, 179, 185, 259-260, 263 str.), kurį nėra pagrindo naikinti apeliacinių skundų motyvais ir argumentais.
Iš apeliantų priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str., 98 str.). Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, tai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš L. M. ir M. M. po 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.