- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2-129-860/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant V. Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A. M., atsakovo atstovei adv. J. Ž., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D.Charitonovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti atsakovą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos dukros A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš atsakovo A. S. jos dukros A. N. naudai 600 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki ji sulauks pilnametystės, sumokant šią sumą į jos (ieškovės) vardu atidaryta sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 1 - 2).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2004 m. rugsėjo mėnesį. 2007 m. jie išvyko gyventi į Švediją, kur nuo atsakovo A. S. pastojo. Būdama nėščia ji grįžo į Lietuvą, kur ketino būti trumpai. Tačiau jai būnant Lietuvoje, jie susipyko ir dėl nepalankių aplinkybių ji į Švediją nebegrįžo. Atsakovas liko Švedijoje ir jų ryšys iš esmės nutrūko. Ieškovė nurodė, kad ji 2008 m. gegužės 20 d. Lietuvoje pagimdė atsakovo dukrą A. N., tačiau jo tėvystė nebuvo nustatyta. Atsakovas visą laiką žinojo, kad ji laukiasi, dukra buvo planuota ir laukiama. Po dukters gimimo ji ir atsakovas susitiko Vilniuje, jis pamatė dukrą ir jie nusprendė taikytis ir gyventi toliau kartu. Bet tai truko tik tris savaites, jis vėl išvyko gyventi į Švediją, jai sąlygų vykti kartu nebuvo. Dar kurį laiką jie palaikė draugiškus ryšius telefonu, tačiau 2008 m. rugpjūčio mėnesį šis ryšys nutrūko. Ieškovė teigia, kad atsakovas niekada savo tėvystės neneigė, tačiau jis ryšių nepalaikė, prie dukters išlaikymo neprisidėjo, neprisideda ir dabar. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismui nustačius atsakovo tėvystę, iš jo priteistinas išlaikymas dukrai A. N.. Atsižvelgiant į tai, kad ji viena nuo pat dukros gimimo ja rūpinasi ir išlaiko ją, todėl pageidauja, jog išlaikymas iš atsakovo dukrai būtų priteisiamas nuo pat jos gimimo, t.y. nuo 2008-05-20. Nurodė, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Vaiko išlaikymo poreikiai yra apie 800 Lt per mėnesį, ji prie išlaikymo gali prisidėti tik 200 Lt, todėl prašo iš atsakovo priteisti 600 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 34 - 35).
Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (I tomas, b.l. 26 - 27) nurodė, kad, jeigu vaiko tėvu bus pripažintas atsakovas, tai skyrius palaikys ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuris turi būti proporcingas tėvo turtiniai padėčiai. Teigia, kad išlaikymo dydis neturi būti mažesnis kaip 400 Lt per mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį pilnai palaikė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė, atsižvelgdama į ekspertų pateiktą išvadą dėl tėvystės nustastymo, su ieškinio dalimi dėl tėvystės pripažinimo (nustatymo) sutiko, tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovo atstovė nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama ne daugia kaip po 300 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Taip pat atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas iki pat teismo ekspertizės akto pateikimo objektyviai nežinojo, jog jis yra A. N. tėvas, todėl išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Be to, atsakovo atstovė nesutiko, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės padarymą, nes ieškovė pati sutiko sumokėti už ekspertizę, todėl ir išlaidos už ją neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į tėvų turtinę padėtį, į jų sveikatos būklę ir kt. svarbias aplinkybes, nurodė, kad išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteisiamas po 400 Lt kas mėnesį. Institucijos atstovas pilnai palaikė ieškovės ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė be kita ko teismo prašo pripažinti atsakovą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos dukros A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu.
CK 3.161 str. 2 d. nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 389 str.
Kaip matyti iš Gimimo liudijimo AA Nr. 567621, A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gimimas yra įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2008-06-10, įrašo Nr. 3672 (I toma, b.l. 3). Minėto gimimo liudijimo grafoje „Tėvas“ nėra jokių duomenų apie A. N. tėvą.
Ieškovė teigia, kad jos dukros A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad atsakovas yra mažametės A. N. tėvas. Tai, kad atsakovas A. S. yra A. N. tėvas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktas teismui ekspertizės aktas Nr. ES13/11(01), kuriame nurodyta, kad: A. S. yra vaiko A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,999999 % tikimybe (II tomas, b.l. 64 - 70). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (I toma, b.l. 65 – 68, 70 - 76).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, t.y. pripažintina, kad atsakovas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) – atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikas (LR CPK 392 str., CK 3.146, 3.148 str. 1 d.). Kadangi šalys nekėlė klausimo dėl vaiko pavardės po tėvystės nustatymo, todėl A. N. paliktina jos turėta pavardė „N.“.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. S. jos dukros A. N. naudai 600 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki ji sulauks pilnametystės, sumokant šią sumą į jos (ieškovės) vardu atidaryta sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Atsakovas sutinka mokėti vaikui išlaikymą tik po 300 Lt kas mėnesį ir nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu.
Pagal LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 d.). CK 3.194 str. 1 d. nustato, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Ieškovė (jos atstovas) nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 800 Lt. Atsakovas (jo atstovė) šios sumos iš esmės neginčija, su ja sutinka ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas. Teismas atsižvelgdamas į tai, į vaiko amžių, jam specialių poreikių nenustatyta, daro išvadą, kad vaiko poreikiams, t.y. maistui, drabužiams, visapusiškam vystimuisi ir ugdymui, vaistams ir pan., išleidžiama per mėnesį 800 Lt suma yra reali.
Ieškovės turtinė padėtis nėra labai gera, ji niekur nedirba, gauna (gavo) tik motinystės ir socialinę pašalpas, ji neturi jokio turto (I tomas, b.l. 5 – 8, 11). Be Adrijos ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką L. J. (I toma, b.l. 4). Atsakovo atstovė per teismo posėdį teigė, kad ieškovė šiuo metu yra išvykusi į Švediją, todėl tikėtina, jog ji ten dirba ir gauna pajamų, tačiau atstovė nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovas Lietuvoje taip pat neturi jokio turto, nedirba (I tomas, b.l. 13, 107, II tomas, b.l. 29). Atsakovas šiuo metu gyvena Švedijoje (I tomas, b.l. 105 - 106), jis yra sudaręs santuoką (I toma, b.l. 56), kartu su sutuoktine nuomojasi būstą (I tomas, b.l. 57 - 58). Švedijoje atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių ir kito turto (I tomas, b.l. 59 – 60, 103 - 104), jo vardu yra registruota tik individuali įmonė (I tomas, b.l. 77, II tomas, b.l. 18), tačiau jos veikla nėra aktyvi (I tomas, b.l. 100 – 102a). Atsakovas serga lėtiniu hepatitu B ir D, jam nuolat tenka lankytis pas gydytojus (I tomas, b.l. 61 – 64, 83 – 91, 98 – 99, 111 – 114, II tomas, b.l. 5 - 6), taip pat jo galimybės dirbti dėl ligos yra sumažėjusios (II tomas, b.l. 43 - 48). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą yra panašaus lygio, turint omenyje ir tai, kad atsakovas sunkiai serga, jo darbingumas yra sumažėjęs, jam reikia nuolat gydytis, pirkti vaistus.
Įvertinus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, mokant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-04-19, iki jos pilnametystės. Taip pat iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo, t.y. 2008-05-20, iki 2010-04-19. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo vaikui išlaikymo iš vis neteikė nuo jo gimimo, to iš esmės neginčija ir pats atsakovas. Atsakovo atstovės teiginys, kad atsakovas iki pat teismo ekspertizės akto pateikimo objektyviai nežinojo, jog jis yra A. N. tėvas, todėl išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteisiamas iš atsakovo, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad atsakovas nežinojo, jog jis yra A. N. tėvas, nekeičia įstatyme nustatyto išlaikymo priteisimo momento. CK 3.200 str. aiškiai pasakyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, taigi, atsakovui teisė teikti savo vaikui išlaikymą atsirado ne nuo tada, kada jis sužinojo apie savo vaiką (atlikus DNR ekspertizę), bet nuo jo gimimo momento. Įstatymas daro tik vieną išimtį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t.y. jis negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovė į teismą kreipėsi 2010-04-19, t.y. nepraėjus 3 metams nuo vaiko gimimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas būtent nuo vaiko gimimo dienos. Nuo vaiko gimimo iki pat šiol vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis iš esmės buvo panaši, todėl priteisiant vaikui išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo - skaičiuotina po 400 Lt kas mėnesį, nuo 2008-05-20 iki 2010-04-19. Taigi, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas lygus 9 195,26 Lt sumai. Išlaikymo lėšas ieškovė tvarko uzufrukto teise.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, ieškinys (reikšmingesnė jo dalis) neabejotinai buvo priimtas ieškovės naudai. Todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims dalintinos santykiu atitinkamai 90 / 10 proc.
Ieškovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-11-09 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2621-09 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I tomas, b.l. 12). Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2011-04-12 pažymos (II tomas, b.l. 72) matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje iš viso yra 2 353,86 Lt. Nuo šios sumos 90 proc. sudaro 2 118,47 Lt. Atsakovas patyrė iš viso 2 575,98 Lt bylinėjimosi išlaidų (I tomas, b.l. 92 – 93, II tomas, b.l. 10, 73 - 77). Nuo šios sumos 10 proc. sudaro 257,60 Lt. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra 1 860,87 Lt (2 118,47 – 257,60 = 1 860,87 Lt) (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 99 str.). Tai, kad ieškovė per teismo posėdį žadėjo pati apmokėti ekspertizės išlaidas, nekeičia esmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Už ekspertizę sumokėjo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turėjo būti apmokamas 144 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), tačiau ieškovė nuo šio mokesčio buvo atleista ir jo nemokėjo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 96 str. iš atsakovo priteistina 90 proc. žyminio mokesčio, t.y. 129,60 Lt (144 * 90 proc.), į valstybės biudžetą. Iš atsakovo taip pat priteistina 90 proc. teismo turėtų pašto išlaidų, t.y. 5,45 Lt, valstybei. Iš viso iš atsakovo priteistina 135,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 96 str., 99 str., 259 str., 268 str., 270 str., 392 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikas. A. N. paliktina jos turėta pavardė „N.“.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-04-19, iki jos pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo A. N. gimimo ((duomenys neskelbtini).) iki 2010-04-19, t.y. 9 195,26 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus 26 ct).
Išlaikymas turi būti mokamas į ieškovės I. N. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Išlaikymo lėšas ieškovė tvarko uzufrukto teise. Išlaikymo lėšos turi būti naudojamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 860,87 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt litų 87 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 135,05 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai padaryti įrašą vaikų gimimo įrašuose apie tėvą ir išduoti naujus gimimo liudijimus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.