Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjo), teisėjų Donato Jatužio ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (M. R. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (mažamečio L. R. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. R. ir L. R. mobilaus ryšio telefonų bei L. R. planšetinio kompiuterio pagrobimas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo dviems, keturiems ir keturiems mėnesiams bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d., 15 val. 20 min. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 00 min. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:2016 m. liepos 9 d., apie 03 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, (duomenys neskelbtini), vienam iš tų asmenų įspyrus nukentėjusiajam M. R. į peties sritį, kitam asmeniui kumščiu du kartus sudavus į galvos sritį ir keturis kartus į kairę juosmens sritį, dar kitam asmeniui dešinės rankos kumščiu du kartus sudavus į galvos sritį ir dešinės rankos sritis, o D. V. vieną kartą dešine ranka sudavus nukentėjusiajam į krūtinės sritį, taip mušdamas bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. R. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairio skruosto srityje, dešinės pusės peties, žasto, dilbio plaštakos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu;2016 m. liepos 9 d., apie 03 val., veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini), tam asmeniui vieną kartą ranka sudavus mažamečiam nukentėjusiajam L. R. į galvos sritį, o D. V. dešine apauta koja spyrus į kojų sritį, taip mušdamas bendrais veiksmais padarė mažamečiam nukentėjusiajam L. R. kraujosruvas abiejų akių srityse, pakaušyje, dešinės ausies srityje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu;2016 m. liepos 9 d., apie 03 val., (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini)atvirai pagrobė E. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, kainuojantį 60 eurų, L. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG L5II“, kainuojantį 40 eurų, L. R. priklausantį planšetinį kompiuterį „Asus ZenPad 8.LTE“, kainuojantį 204 eurus 29 centus, tuo padarydamas E. R. 60 eurų turtinę žalą, L. R. - 40 eurų turtinę žalą, L. R. - 204,29 eurų turtinę žalą. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo nustatyti, kad jo nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad nusikaltimas padarytas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, spontaniškai visų ten buvusių nukentėjusiųjų atžvilgiu, t.y. idealiąja sutaptimi. Nusikalto labai jauno amžiaus ir dėl nepakankamos socialinės brandos galėtų būti prilygintas nepilnamečiui. Savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Nusikaltimais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuteistasis D. V. savo apeliaciniu skundu iš esmės prašo dviejų dalykų – sušvelninti paskirtas bausmes ir, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti. Tačiau teismo posėdžio metu prašymo atidėti bausmės vykdymą atsisakė, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu, kuriame įsiteisėjo sprendimas realiai vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Savo baigiamojoje kalboje D. V. prašė švelninti paskirtas bausmes. Iš tikrųjų Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-04-09 D. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jam paskyrė 3 metus laisvės atėmimo ir šios bausmės vykdymą atidėjo. Per bausmės vykdymo atidėjimo laiką D. V. padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Kadangi nuteistasis nesilaikė nustatytų apribojimų dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimas D. V. buvo panaikintas ir nutarta jį pasiųsti realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi pirmuoju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė vykdoma realiai, nėra jokios galimybės vėliau priimtame nuosprendyje taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad švelninti D. V. paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes ir tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu artimos minimaliai sankcijoje numatytai ribai. Be to skirtos bausmės mažintos trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl nuteistajam paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtomis ir dar labiau jas švelninti nėra jokio pagrindo. Nepagrįstas apelianto prašymas jo padarytas veikas vertinti, kaip padarytas esant idealiajai sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, t. y. nusikalstami veiksmai buvo padaryti taip, kad jų negali aprėpti viena norma, todėl reikia pritaikyti kelias normas. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos realia nusikaltimų sutaptimi (realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro dvi ir daugiau nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose). D. V. parodė, kad vyko į Vidiškių kaimą turėdami tikslą sumušti konkretų asmenį. Nuvykus į įvykio vietą, D. V. įspyrė ant lovos sėdėjusiam asmeniui, bet pamatė jog tai vaikas. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Supratęs, kad tai ne tas asmuo, kurį ketino primušti, išvedė tą vaiką iš kambario ir tuo metu nutrūko iki tol daryta veika. Po to D. V. grįžo į kambarį ir padarė kitą nusikalstamą veiką - panaudojo smurtą kito asmens atžvilgiu, kuris kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pats D. V. nurodo, kad mintis pagrobti nukentėjusiųjų daiktus jam kilo jau po pavartoto smurto ir jis, išeidamas iš buto padarė trečią veiką, kuri kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad minėtos veikos padarytos keliais savarankiškais vienas po kito sekusiais veiksmais, todėl jos negali būti vertinamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi ir tuo pagrindi keisti bausmių bendrinimo tvarką.Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymus bendrindamas bausmes, spręsdamas sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymą į bausmės laiką ir kitus klausimus. Tai turėjo įtakos galutinei bausmei. Todėl nuosprendis toje dalyje turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Nors apeliaciniame skunde tie klausimai nekeliami, tačiau klaidų ištaisymas bus palankus nuteistajam, todėl nelaikytina, jog bus išeita už apeliacinio skundo ribų.BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Už tris nusikalstamas veikas D. V. paskirtos trys bausmės. Toliau tas pats įstatymas įsakmiai nurodo, kad po to teismas paskiria galutinę subendrintą bausmę. Iš BK 63 straipsnio 9 dalies redakcijos akivaizdu, jog tik paskyrus galutinę subendrintą bausmę nagrinėjamoje byloje, ši bausmė bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. BK 64 straipsnyje taip pat nurodoma, jog jei nuteistasis nusikalstamą veiką ar veikas padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai naujai paskirtoji bausmė (naudojama vienaskaita) bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (vartojama vienaskaita). Akivaizdu jog taikant vieną ar kitą įstatymą, bendrinamos ne už atskiras veikas paskirtos bausmės, o atskirais nuosprendžiais paskirtos galutinės (subendrintos) bausmės. Šiuo atveju, kaip jau minėta, D. V. paskirtos bausmės už atskiras veikas, tačiau nepaskirta galutinė subendrinta bausmė, t.y. nesilaikyta įstatymo. Todėl pirmosios instancijos teismo taikytas paskirtų bausmių subendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme naikintinas. D. V. skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir šiuo nuosprendžiu nustatyta galutinė bausmė bendrintina daliniu bausmių sudėjimo būdu su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, padarė ir kitų klaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nuosprendyje nagrinėtas nusikalstamas veikas D. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl akivaizdu, jog bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip ir nurodė, kad bausmes bendrina vadovaujantis BK 64 straipsniu, tačiau realiai nebuvo vadovaujamasi šios įstatymo normos reikalavimais - bendrinant bausmes buvo taikomos taisyklės numatytos BK 63 straipsnyje. BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalyse aiškiai nurodyta, kad naujai paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Tai reiškia, jo bendrinama su bausmės dalimi, kurią nuteistasis nuosprendžio priėmimo dienai yra neatlikęs ir dar turi atlikti. Tokiu atveju į bausmės atlikimo laiką nereikia ir negali būti įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime dėl ankstesniame nuosprendyje tirtų ir nagrinėtų veikų. Toks įskaitymas būtinas tik tuomet kai bendrinama pagal BK 63 straipsnį, t.y. kai nusikalstamos veikos padarytos iki pirmojo nuosprendžio priėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas naujai paskirtas tris nesubendrintas bausmes (kas jau savaime yra pažeidimas) subendrino su 2014-04-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir dar į bausmės atlikimo laiką įskaitė D. V. Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje sulaikyme išbūtą laiką (tai reiškia jog pritaikė BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles). Iš byloje esančio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžio matyti, kad teismas, paskyręs D. V. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, į jos atlikimo laiką jau įskaitė tas dvi dienas išbūtas laikiname sulaikyme. Tai reiškia, kad D. V. yra neatlikęs dviejų metų vienuolikos mėnesių ir 28 dienų bausmės. Būtent su šia neatlikta bausmės dalimi, jei nuteistasis nebūtų atlikęs daugiau bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsniu ir galėjo būti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. Todėl dar kartą įskaityti sulaikyme išbūtas dvi dienas nebuvo jokio teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas dvejais nuosprendžiais skirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, turėjo tiksliai nustatyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-04-09 nuosprendžiu paskyręs 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir į ją įskaitęs dvi dienas išbūtas sulaikyme, jos vykdymą atidėjo trims metams. 2016-12-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir priimtas sprendimas pasiųsti D. V. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2017-03-23 pristatytas į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismui Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė pažymą iš kurios matyti, kad D. V. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 23 d. ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t.y. 2017-05-25 buvo atlikęs du mėnesius ir keturias dienas laisvės atėmimo. Tai reiškia, jog neatliktos bausmės dalis tai dienai buvo du metai devyni mėnesiai ir 26 dienos. Todėl būtent su šia neatlikta bausmės dalimi ir turėjo būti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, niekaip nevertino D. V. šioje byloje suėmime išbūto laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, D. V. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl jam vietoje anksčiau skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, 2016-12-07 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Tuo pagrindu 2017-01-25 buvo išduotas Europos arešto orderis (T. 2, b.l. 108 – 114). Sulaikytas jis buvo Jungtinėje Karalystėje (T. 2, b.l. 120), pristatytas į Lietuvą - 2017-03-23 (T. 3, b.l. 116). Tai rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje D. V. išbuvo sulaikyme nuo 2017-02-22 iki 2017-03-22, t.y. mėnesį laiko (2017 m. kovo 23 d. į sulaikymo laiką neįskaitytina, kadangi ši diena D. V. yra įskaityta į bausmę pagal 2014-04-09 nuosprendį), kuris turi būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos arešto orderis D. V. atžvilgiu buvo išduotas ne tik nagrinėjamoje byloje, tačiau ir Panevėžio apygardos prokuratūros atliekamame tyrime dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo (šiuo metu ši byla nagrinėjama Panevėžio apylinkės teisme). Tačiau toje byloje sprendimas dar nėra priimtas ir neatmestina galimybė, jog D. V. joje gali būti ir išteisintas. Tokiu atveju jo sulaikyme išbūtas laikas nebūtų įskaitytas į jokią bausmę. Tai dar kartą patvirtina, jog nėra jokio teisėto pagrindo D. V. ekstradicijos metu sulaikyme išbūtą laiką neįskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priėmė dar du sprendimus – panaikino ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos 2016-09-23 nutarimu D. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2016-12-07 Ignalinos apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Neaišku kokiu pagrindu buvo priimti šie sprendimai. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu D. V. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b.l. 82 – 83). Kadangi D. V. nesilaikė kardomosios priemonės apribojimų ir išvyko iš Lietuvos, 2016-11-22 nutarimu buvo paskelbta jo paieška, o 2016-12-07 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (T. 2 b. l. 94 – 95, 97 – 98). BPK 136 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Būtent tai ir buvo padaryta šioje byloje. Kadangi kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ši kardomoji priemonė buvo pakeista į griežtesnę. Vienu metu galioti kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir suėmimas negali tiek nurodytų įstatymų prasme, tiek dėl jų nesuderinamumo. Tai reiškia, jog priėmus nutartį D. V. skirti kardomąją priemonę - suėmimą, sutinkamai su BPK 139 straipsnio 1 dalimi, nustojo galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl naikinti negaliojančią kardomąją priemonę nebuvo jokio pagrindo ir toks veiksmas perteklinis.Jei aukščiau aptartas sprendimas laikytinas pertekliniu, tai sprendimas panaikinti 2016-12-07 nutartimi paskirtą suėmimą laikytinas baudžiamojo proceso pažeidimu. Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nutarė panaikinti nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo nuo tos nutarties priėmimo momento, kadangi padarė išvadą, jog suėmimas D. V. pagal šią nutartį nebuvo vykdomas. Visų pirma įstatymas nenumato galimybės teismui priėmusiam nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo pripažinti savo nutartį negaliojančia ar panaikinti ją nuo priėmimo momento. Sutinkamai su BPK 130 straipsniu, paskirtą suėmimą gali panaikinti tik aukštesnės instancijos teismas ir toks sprendimas įsigalioja tik jo priėmimo dieną. Taigi, net aukštesnės instancijos teismas negali panaikinti nutartį dėl suėmimo atbuline data - nuo jos priėmimo momento. Be to nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išsakytas teiginys, jog D. V. nebuvo suimtas pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-12-07 nutartį neatitinka tikrovės. Jau minėtas Europos arešto orderis buvo išduotas tiek pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį, tiek pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-12-07 nutartį. Tai reiškia, kad D. V. sulaikytas ir laikomas iki atgabenimo į Lietuvą pagal abi nutartis. BPK 123 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartimi suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas apklausia tokį asmenį dėl suėmimo pagrįstumo ir priima vieną iš sprendimų: palikti galioti paskirtą suėmimą (tuomet nustato jo trukmę), pakeisti kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Iš šio įstatymo turinio akivaizdu, kad jei suėmimas paskirtas už akių (įtariamajam nedalyvaujant), po sulaikymo jis besąlygiškai turi būti pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tik teisėjas gali nuspręsti dėl suėmimo pagrįstumo ir tikslingumo. Tai reiškia, jog pas teisėją toks asmuo turi būti pristatytas net jei prokurorui akivaizdu, jog kardomoji priemonė nebereikalinga ar nereikalingas suėmimas. Šiuo atveju Utenos apylinkės prokuratūros prokurorai nesilaikė įstatymo reikalavimų ir po D. V. atgabenimo į Lietuvą per 48 valandas jo nepristatė pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau jei pirmosios instancijos teismas naikindamas D. V. kardomąją priemonę - suėmimą manė, kad suėmimas jam galiojo iki nuosprendžio priėmimo dienos, tai tokia išvada yra klaidinga. Jei suimtasis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisėją suėmimo pagrįstumui patikrinti, laikytina jog pasibaigus 48 valandų terminui, pasibaigė kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo terminas. BPK 139 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, jog kardomoji priemonė baigiama taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui. D. V. į Lietuvą atgabentas buvo 2017-03-23, o 2016-12-07 nutartimi D. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pasibaigė 2017-03-25. Todėl tokia kardomoji priemonė nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojo ir naikinti tai ko jau nebėra jos nebuvo jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. V. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laivės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su 2014 m. balandžio 9 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams dviems mėnesiams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 25 d. Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d. (vieną mėnesį) dėl ekstradicijos.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi D. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėjos I. K. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu D. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kitą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.