- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 1-182-446/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00220-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimes 1957 m. birželio 25 d. Kelmeje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
1980-09-17 Kelmes rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisves atemimu 2 m.; 1983-07-14 Kelmes rajono teismo pagal BK 146 str. 3 d. laisves atemimu 4 m., 1994-03-22 Kelmes rajono apylinkes teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisves atemimu 2 m., pritaikius BK 47¹ str. bausmes vykdymas atidetas 2 m.; 1994-10-06 Kelmes rajono apylinkes teismo pagal BK 147 str. 2 d., subendrinus su 1994-03-22 nuosprendžiu, laisves atemimu 2 m. 2 men.; teistumas išnykes,
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis V. B. 2011 m. birželio 11 d. apie 23 val. gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, tycia dure peiliu E. G. i šona, padarydamas krutines kaires puses durtine žaizda, del ko nukentejusiajam buvo sužalotas plautis, tai yra E. G. padare nesunku sveikatos sutrikdyma.
Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad nukentejusysis E. G. yra jo sunenas, kuris gyvena tame paciame name kaip ir jis. 2011 m. vasara, tikslaus laiko jis neprisimena, E. G. užsuko pas ji i svecius, abu kartu gere E. G. atsinešta alu. Išgeres E. G. emes jam priekaištauti del to, kad jis karta iškvietes policijos pareigunus ir du kartus trenke jam sedinciam prie stalo i veida, ko pasekoje jis nugriuves ant žemes. Jam nugriuvus E. G. ji pavadines necenzuriniu žodžiu, del ko jis supykes, pašokes nuo žemes, griebes peili nuo stalo ir dures E. G., kur pataike, neprisimena, nes viskas vyko greitai. Po durimo E. G. išejo i lauka, jis užsikabines savo buto duris ir nuejes miegoti. Jis pripažista sužalojes E. G., taciau laiko tai savigyna.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kalte irodyta pilnumoje.
Nukentejusysis E. G. parode, kad 2011 m. birželio 11 d. vakare jis atejo i svecius pas kaimynysteje gyvenanti mamos broli V. B.. V. B. buvo neblaivus, virtuveje buvo pristatyta tušciu buteliu nuo alkoholio, viename buvo vyno, jo kambaryje miegojo jam nepažistama moteris. Su V. B. išgere viena dvieju litru talpos alaus buteli, kuri jis buvo atsinešes. Po to jis toliau geres savo atsinešta alu, V. B. - savo vyna. V. B. buvo girtas. Po kurio laiko V. B. išejo i lauka, grižes emes priekaištauti, kad jis priekabiauja prie jo kambaryje miegancios moters ir pagriebes peili dure jam viena karta i kairi šona. Noredamas išeiti ir apsiginti, jis sudave du kartus V. B. ir išejo i kiema, kur mobiliuoju telefonu išsikviete greitaja medicinine pagalba. Po šio sužalojimo jis tris dienas gulejo Kelmes ligonineje, veliau gydesi ambulatoriškai. Nuo birželio 11 d. iki birželio 23 d. buvo nedarbingas, del ko negavo atlyginimo ir patyre 1000 Lt turtine žala.
Liudytoja J. B. parode, kad kaltinamasis V. B. yra jos brolis, su kuriuo gyvena viename name. V. B. girtas buna agresyvus, ne karta jai grasines susidorojimu, jos atžvilgiu vartojes necenzurinius žodžius. 2011 m. birželio 11 d. apie pietus ji mate ji kieme, iš svirduliuojancios eisenos, jo elgsenos, supratusi, kad jis yra girtas. Praejusiais metais kiekvieno menesio 10 d. jis gaudavo socialine pašalpa, kuria išleisdavo svaigalams. Konflikto, ivykusio tarp jos sunaus ir jos brolio V. B., ji nemate. Budama darže, mate i ju kiema atvažiavusi greitosios medicinines pagalbos automobili, veliau sužinojusi, kad i ligonine išvežtas jos sunus E. G..
Liudytoja S. P. parode, kad 2011 metu birželio menesi ji buvo pas V. B. sveciuose, kai atejo jai pažistamas vyriškis. Ji kartu su jais sedejo ir gere alu. Jai nepažistamas vyriškis V. B. priekaištavo, kad V. B. daug geria, triukšmauja ir neleidžia jo vaikui miegoti. Vyriškis kumšciu trenke V. B. i veida du kartus, jam nugriuvus ant žemes, spyre koja. Kur ispyre ir kiek kartu, ji nemate, nes išsigando ir nuejo i kita kambari. Kaip V. B. idure E. G., ji taip pat nemate.
Iš 2011 m. rugpjucio 24 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b.l. 8) matyti, kad E. G. nustatyta krutines kaires puses durtine žaizda, operuotas del plaucio sužalojimo, sužalojimas padarytas durianciu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011 m. birželio 23 d. apie 23 val., sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del jo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dali atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogu. Taigi, šios nusikalstamos veikos butinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame istatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padariniu, asmens kalte, pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tycia. Šie požymiai išnagrinejus baudžiamaja byla - išklausius kaltinamojo paaiškinimu, nukentejusiojo, liudytoju parodymu, susipažinus su specialisto išvada - nustatyti pilnumoje. Budamas apsvaiges nuo alkoholio V. B. tycia dure peiliu E. G., ko pasekoje ji nesunkiai sužalojo, todel jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudetis.
Kaltinamojo paaiškinimai, nukentejusiojo ir liudytojos S. P., buvusios V. B. bute konflikto metu, parodymai apie ivykiu seka, aplinkybes skirtingi. Kaltinamasis ir nukentejusysis parode, kad 2011 m. birželio 11 d. vakara V. B. bute jie gere dviese, o S. P. miegojusi kitame V. B. kambaryje. Liudytoja S. P. tvirtina, kad ji su V. B. ir E. G. gerusi, V. B. ejes parnešti alaus, nors kaltinamasis ir nukentejusysis tvirtina, kad alaus V. B. nejes parnešti, nes dvieju litru talpos du butelius alaus E. G. atsineše. Tokie prieštaringi visu išgertuviu dalyviu parodymai vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad jie visi buvo apsvaige nuo alkoholio, todel jie visi ne tiksliai prisimena ivykiu seka ir kiekvienas ivyki atpasakoja savo suvokimo ribose. Liudytoja S. P. parode, kad ji iš viso nemate, kada ir kaip V. B. dure peiliu E. G., todel jos parodymai nera reikšmingi nustatant konflikto tarp nukentejusiojo ir kaltinamojo eiga, sužalojimo momenta. Nukentejusysis pripažista, kad jis sudaves V. B. du smugius, taciau tvirtina, kad tai padares po to, kai V. B. jam idures peiliu. Kaltinamasis tvirtina, kad peiliu E. G. jis idure po to, kai E. G. jam sudave du smugius ranka, ispyre koja ir pavadino ji ižeidžianciu žodžiu. Irodymu, kad V. B. buvo E. G. sužalotas ar nukentejusiojo kesinimasis i ji butu pavojingas gyvybei, o duris peiliu butu neišvengiamas siekiant apsaugoti savo gyvybe, nera. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis netrukdomai galejes pasiimti peili, ne grumtyniu metu, o netiketai E. G., priejes prie E. G. ir dures jam peiliu. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo veikos tycia, o ne savigyna nuo neteiseto kesinimosi i jo sveikata ar gyvybe. Remiantis ištirtu irodymu visuma darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams turejo itakos jo apsvaigimas nuo alkoholio, kurio poveikyje jis nesugebejo tinkamai ivertinti situacijos ir i ja reaguoti adekvaciai.
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.
Šiauliu teritorine ligoniu kasa, pareikšdama civilini ieškini (b.l. 13-14), praše priteisti iš kaltinamojo 1203,99 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentejusiojo E. G. gydyma. Iš Valstybines ligoniu kasos duomenu bazes išrašo (b.l. 15) matyti, kad už E. G. suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas VšI Kelmes ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumoketa 1203,99 Lt. Pripažinus kaltinamaji V. B. kaltu del E. G. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentejusiojo gydymo išlaidos.
Nukentejusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškes ieškini del 1200 Lt turtines ir neturines žalos atlyginimo (b.l. 28), taciau teisme jis ieškini patikslino ir praše priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt negautu pajamu. Nukentejusiojo E. G. ieškinys pagristas ir tenkintinas dalinai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikta, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentejes asmuo butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota, ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Iš medicinines (b.l. 29) ir P. R. individualios firmos „Agrotech“ pažymos (b.l. 109) matyti, kad E. G. del sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2011 m. birželio 23 d., t.y. nedirbo 9 darbo dienas. Iš darbovietes (b.l. 109) pažymos matyti, kad jo vienos dienos atlyginimas sudaro 75,45 Lt. Tokiu budu, negautos pajamos per devyniu dienu laikotarpi yra 679,05 Lt. Ši suma ir priteistina iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu del E. G. sveikatos sužalojimo.
Kaltinamasis pripažista sužalojes E. G., taciau jis padarytos žalos neatlygino, nukentejusiojo neatsipraše, todel jo kaltes pripažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Kaltinamasis pripažino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos jo nusikalstamu veiksmu atlikimui, todel girtumas laikytinas kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe.
Kaltinamasis V. B. praeityje buto teistas, nusikaltimu padarytos turtines žalos neatlygino, nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio, panaudodamas duriamaji iranki, del kurio poveikio i žmogaus kuna neišvengiami sveikatos sužalojimai, niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, todel jam skiriama griežciausia bausmes rušis, numatyta BK 138 str. 1 d. sankcijoje, laisves atemimas. V. B. teistumas išnykes, istatymas jo ivykdyta nusikaltima priskiria nesunkiu nusikaltimu kategorijai, todel yra pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, jos vykdyma atidedant. V. B. kalte pripažista, taciau jis nesistengia sušvelninti savo padeties, atlyginti padaryta žala ar atsiprašyti nukentejusiojo, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, yra atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, todel jam skirtina vidutinio griežtumo laisves atemimo bausme, jos vykdyma atidedant vidutines trukmes laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padaryta žala nukentejusiajam E. G. ir per visa bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti - iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.
Šiauliu teritorines ligoniu kasos civilini ieškini tenkinti pilnumoje. Priteisti iš V. B. 1203,99 Lt (viena tukstanti du šimtus tris litus 99 ct.) žalos atlyginimo Valstybinei ligoniu kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos.
E. G. civilini ieškini tenkinti dalinai, priteisti iš Vytauto B. E. G. 679,05 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus 5 ct.) žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.