Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, neturintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), kodas, įregistruota adresu - (duomenys neskelbtini), Kaune, mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2013-04-05, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja nuo 2013-04-22. Bendrovės vadovu nuo 2013-04-02 paskirtas R. D.. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija 2019 m. birželio 13 d. balansu Bendrovė turi 149873,64 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019-03-14 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2019-04-15, surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1443. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, Bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai, pirkimo-pardavimo sutartys, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą. Tikrintas laikotarpis: 2018-11-01 iki 2019-02-28. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama mokėjimus kitiems kreditoriams pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltę iš dalies pripažino - nusižengė įstatymams. Parodė, kad jo vadovaujama bendrovė mokėjo mokesčius, nebuvo taip, kad visiškai nieko nemokėtų. Taip pat buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Pripažįsta, kad 2019 metais bendrovė turėjo nepriemoką biudžetui daugiau nei 140000 eurų. Buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau inspekcija neišdėstė. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. D. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (tomas 1, b. l. 2-5), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (tomas 1, b. l. 9-16 ), mokestinės nepriemokos balansai (b. l. 17-40), operatyvaus patikrinimo pažyma, pavedimas (tomas 1, b. l. 41-44, 45), R. D. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė pardavus 6 apartamentus. Statybai užsitęsus ji pabrango, todėl susidarė lėšų stygius (tomas 1, b. l. 46-47), sąskaitos išrašai (tomas 1, b. l. 48-61), avanso apyskaitos (tomas 1, b. l. 62-77), metinių finansinių ataskaitų teikimas (tomas 1, b. l. 78-82), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad R. D. neturi nuobaudų (tomas 1, b. l. 89), R. D. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis nesutinka su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo jam, nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo ir (arba) negalės artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais ir būtent dėl šios priežasties yra ne pilnai atsiskaičiusi su Pareiškėja. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra sėkmingai bei pelningai veikianti įmonė, kartais finansinė padėtis būna sunkesnė dėl įmonės veiklos specifikos, nes užsiima nekilnojamojo turto vystymo verslu, stato, įrengia bei parduoda nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Atitinkamai, veiklos specifika lemia, kad nekilnojamojo turto planavimo bei statymo metu negauna pajamų, tačiau turi labai dideles išlaidas. Pajamos gaunamos jau pastačius ir pardavus įrengtą nekilnojamąjį turtą, todėl laikotarpiu, kuomet įmonė negauna pajamų ir turi dideles išlaidas, susidaro sudėtingesnė finansinė situacija, dėl ko gali atsirasti ir mokestinių prievolių vėlavimai. Tokie mokestiniai įsiskolinimai yra iškart padengiami, kai tik įmonė gauna pajamų iš nekilnojamojo turto. Pastaruosius metus įmonė vykdė didelį investicinį projektą - statė prabangių vilų kompleksą Palangoje, kur pardavimo sutartys dėl šių vilų pradėtos sudarinėti tik šiais metais, todėl iki pat 2019 metų įmonė turėjo tik išlaidas statyboms ir negavo jokių pajamų. Būtent todėl įmonėje susidarė sunkesnė finansinė situacija dėl ko įmonė negalėjo pilnai bei iš karto atsiskaityti su visais savo kreditoriais, nes jeigu būtų atsiskaičiusi su visais savo kreditoriais, tai būtų sutrikdę įmonės veiklą. Tačiau tai nereiškia, jog įmonė apskritai negali su kreditoriais pilnai atsiskaityti. Pasak R. D., pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ne kartą kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Ši aplinkybė, t. y. mokestinės nepriemokos išdėstymas dalimis, neva tai patvirtintų, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Vien teiginys, kad bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, bet atsiskaitinėjo su bendrovės darbuotojais ir tiekėjais, pasak R. D., nėra pagrindas pripažinti buvus CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą. R. D. nurodė, kad, kaip įmonės vadovas, deda visas pastangas įmonės valdymui užtikrinti sklandžią įmonės veiklą derindamas visų kreditorių interesus, tai patvirtina ir faktas, kad įmonė neturi jokių civilinių ginčų dėl neatsiskaitymo su kreditoriais. VMI priėmus sprendimą išdėstyti susidariusią mokestinę nepriemoką įmonėje nebūtų ir sunkumų atsiskaityti VMI. Pažymėjo, kad nuoseklioje teismų praktikoje nagrinėjant ANK 120 str. taikymą pasisakyta, kad apie tyčios turinį sprendžiama vertinant tiek subjektyvius paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, tiek ir jo elgesį nusižengimo padarymo metu ir po jo. Aktyvūs bei realūs jo veiksmai, pasak R. D., pasinaudojant paties mokesčių administratoriaus siūlomu būdu tinkamai išspręsti mokestinės nepriemokos sumokėjimo klausimą, dėl ko bendrovė tikėjosi, jog turės galimybę dalimis sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki kol bus gautos pakankamos pajamos įvykdyti visas mokestines prievoles iš karto bei nuolatinis mokesčių mokėjimas (kad ir dalimis), leidžia pagrįstai teigti, jog tuo laikotarpiu vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais, įstatyme įtvirtintas eiliškumas nebuvo pažeistas ir kreditoriaus teisės taip pat nebuvo pažeistos. Mokesčių administratoriui pirmą kartą atsisakius duoti sutikimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, toliau taip pat aktyviais veiksmais buvo siekiama pašalinti visas kliūtis šiam sutikimui gauti. Tai, kad R. D. elgėsi pagal įprastą verslo praktiką ir naudojosi pačios VMI sukurtais instrumentais, rodo, jog jis nesiekė ir nenorėjo elgtis neteisėtai bei pažeisti VMI kaip kreditoriaus interesus. Taip pat R. D. pateikė lentelę iš kurios matyti, kad didžiąją dalį bendrovės išlaidų sudaro atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais ir statybos projektą finansuojančiu banku, ko nepadarius bendrovės veikla sustotų. Tokie jo veiksmai pasiteisino, kadangi įmonė šiai dienai sėkmingai vysto veiklą, atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais bei pačia VMI. Jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašo jam, pritaikius ANK 34 str. 5 d., skirti kuo švelnesnę nuobaudą (tomas 1, b. l. 94-103), 2018-11-06 prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (tomas 1, b. l. 104-106), VMI išvada dėl prašymo, 2018-12-07 sprendimas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą atmestas (tomas 1, b. l. 107-114), 2019-04-04, 2019-04-12 prašymai išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (tomas 1, b. l. 115-118), 2019-05-09 VMI išvada dėl (duomenys neskelbtini) prašymo, iš kurio matyti, kad VMI įvertinusi bendrovės pateiktus dokumentus pagrindžiančius realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką pagal pateiktą grafiką nustatė, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.: VMI prie FM nurodymu buvo nurašyta 2598,56 Eur nuo bendrovės banko sąskaitos, 14811,00 Eur įskaityta iš turimos permokos, už bendrovę iš savo sąskaitų 263,00 Eur sumokėjo R. D., viso 17672,56 Eur, kas sudaro 5,9 proc. nuo visų bendrovės išlaidų. 2019 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) pervedus 223 772,29 Eur į bendrovės sąskaitą, didžioji dalis (200 000,00 Eur 2019 m. vasario 15 d. buvo pervesta į vadovo R. D. sąskaitą). Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidimas nustatytas ir VMI prie FM atlikus bendrovės operatyvų patikrinimą pagal 2019-03-13 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1FR1043-1198 (tomas 1, b. l. 119-123), 2019-05-09 sprendimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą atmestas (tomas 1, b. l. 124-126), skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys (tomas 1, b. l. 127-185), banko išrašai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetams, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (tomas 2, b. l. 26-33), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Be to, CK 6.930¹ straipsnio įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje yra nurodyta, kad „nuostatos dėl mokėjimo eiliškumo turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą“.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. , 2006 m. sausio 24 d. nutarimai). Be to, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

R. D. paaiškinime nurodytos aplinkybės - kad įmonėje susidarė sunkesnė finansinė situacija, dėl ko įmonė negalėjo pilnai bei iš karto atsiskaityti su visais savo kreditoriais, nes atsiskaičius su visais savo kreditoriais, būtų sutrikdyta įmonės veiklą, kad kreditoriaus teisių pažeidimas buvo laikino pobūdžio ir nesukėlė tokių padarinių, kad būtų pagrindas taikyti ANK 120 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę – dar kartą patvirtina, kad bendrovės vadovas žinojo apie įmonės finansinius sunkumus ir privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau tyčia to nedarė.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujama R. D., 2019 m. birželio 13 d. duomenimis, turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui 149 873,64 Eur sumai, tai yra bendrovė yra VMI skolininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. R. D., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia vykdyto atrankinio atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti ir plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. R. D., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl R. D. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet jo vadovaujama Bendrovė būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog R. D. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

R. D. administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta asmenybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, R. D. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.