Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-932/2020 A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad nuo 2019 m. balandžio 24 d. veikdamas pagal iš anksto sukurtą planą, iš savanaudiškų paskatų, neturėdamas teisėto pagrindo, siuntinėdamas K. M. dviprasmiškus tekstinius pranešimus, kad turi surinkęs ją kompromituojančią medžiagą, bei, siuntinėdamas elektroninius laiškus su dviprasmišku turiniu į nukentėjusiosios darbovietę, kolegoms ir jos darbinį elektroninį paštą, reikalavo įdarbinti jį nukentėjusiosios vadovaujamojoje įmonėje, už jo turimos filmuotos medžiagos apie jos asmeninį gyvenimą, kurios atskleidimas galėtų ją sukompromituoti, neviešinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 14 d., apie 19.00 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) susitikimo su nukentėjusiąja K. M. metu parodė nukentėjusiajai filmuotos medžiagos fragmentus apie jos asmeninį gyvenimą, kurių paviešinimas galėtų ją sukompromituoti, bei įvardinęs, kad tokios informacijos turi daugiau ir grasindamas paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nukentėjusiajai nepageidautinas, neturėdamas teisėto pagrindo pareikalavo iš K. M. 18 000 EUR, bei nurodė iki tos pačios dienos 00.00 val. į jo banko sąskaitą pervesti 500 EUR. K. M., vykdydama jo reikalavimą, 2019 m. gegužės 14 d. apie 22.00 val. pervedė į jo banko sąskaitą 500 EUR.

2. A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2019 m. gegužės 15 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 15 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir A. D. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. skundas atmetamas.

5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi kaltinamajam A. D. pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra teisėta ir būtina, o nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos – proporcingos.

6. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

7. Iš kaltinamojo skundo argumentų matyti, kad kaltinamasis neigia esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, visgi teismui perduotoje nagrinėti baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tai liudija 2019 m. gruodžio 13 d. kaltinamajame akte išdėstyti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiosios K. M. ir liudytojų V. P., R. K. ir kt. parodymai, iš dalies ir paties A. D. paaiškinimai, apžiūrų, kratų, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės atlikimo protokolai bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

8. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties turinio matyti, kad teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą grindė egzistuojančia realia galimybe, jog būdamas neprižiūrimas A. D. gali trukdyti procesui (skundžiamos nutarties 6 - 7 pastraipos). Aukštesnysis teismas tokioms teismo išvadoms pritaria, nes atsižvelgiant į byloje pareikšto kaltinimo esmę, galimai itin intensyvius kaltinamojo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, byloje išties būtina imtis maksimalių priemonių, siekiant užkirsti kelią galimiems grasinančio, bauginančio ar panašaus pobūdžio veiksmams, be kita ko siekiant ir palankios bylos baigties, nukentėjusiosios atžvilgiu.

9. Aukštesnysis teismas, turėdamas omenyje kaltinamajam inkriminuotas aplinkybes ir duomenis apie galimą itin žemą ir cinišką spaudimą nukentėjusiajai, pastebi, kad kaltinamasis net ir būdamas suimtas dėl minėto kaltinimo, laiškais komunikavo su nukentėjusiąja ir jos kolege J. B., be kita ko ir siekdamas jo teisių suvaržymo panaikinimo. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad kaltinamojo kalinimo vietoje, t. y. pasivaikščiojimo kiemelyje, kur buvo laikomi ir kiti kalinimo įstaigoje kalintys asmenys, ant sienų buvo palikti kaltinamajam žinoti duomenys apie nukentėjusiąją (jos vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas) (t. 1, b. l. 73). Tokie įrašai taip pat liudija apie galimą kaltinamojo siekį toliau, net ir per kitus asmenis, kuriems taps prieinami nukentėjusiosios duomenys, persekioti nukentėjusiąją.

10. Taigi byloje apie galimą A. D. siekį trukdyti procesą teismas sprendžia tiek iš pačių kaltinime inkriminuotų veikos aplinkybių, tiek iš kaltinamojo veiksmų po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Aukštesnysis teismas, turėdamas omenyje kaltinimų ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuoja, kad siekis eliminuoti šią riziką pateisina taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

11. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes pilnai palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius. Su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais, kurie, beje, iš esmės siejami tik su ribojimais patekti į vietas kur lankosi ir dirba nukentėjusioji, kaltinamasis gali iš esmės visa apimtimi naudotis teise į darbą, būdamas savo gyvenamojoje vietoje rūpintis šeima ir artimaisiais bei leisti laisvalaikį. Skunde nurodyti nepatogumai yra deklaratyvūs. Teismo vertinimu, kaltinamasis aiškiai hiperbolizuoja trukdymą užsiimti darbine veikla, nes teismo nutartyje nurodytų adresų ratas yra labai siauras. Iš teismo nutarties sekantys nepatogumai, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, nenusveria siekiamo tikslo, dėl kurio intensyvios priežiūros tolimesnis taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma. Nors kaltinamojo skunde akcentuojama, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį jis nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, netrukdė baudžiamajam procesui ir dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, šios aplinkybės rodo, kad taikoma kardomoji priemonė yra efektyvi ir toliau turi būti taikoma tol, kol egzistuoja rizika, jog kaltinamasis gali trukdyti procesui.

12. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo teiginius, jog teismas šiuo atveju nesvarstė alternatyvių ir švelnesnių kardomųjų priemonių klausimo. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas ne tik svarstė klausimą, ar ši kardomoji priemonė gali būti pakeista kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, bet ir apie tai pasisakė (Žr. skundžiamos nutarties 6 pastraipą). Apygardos teismas pagrįstai manė, kad kaltinamojo teismo posėdyje įvardintos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas šiuo atveju būtų nepakankamos. Šios priemonės nesudarytų pakankamų garantijų, apribojančių kaltinamojo galimybes surasti nukentėjusiąją, lankytis įprastose jos buvimo vietose, kas ir buvo vienas iš pagrindų aptariamos kardomosios priemonės skyrimui. Kaltinamojo teiginiai, kad intensyvi priežiūra neapriboja galimybės ieškoti netiesioginių ryšių su nukentėjusiąja, iš dalies yra teisingi, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, byloje būtina eliminuoti kur kas žalingesnę, tiesioginio fizinio kontakto galimybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokią riziką potencialiai galima siekti eliminuoti ženkliu, atsižvelgiant į kaltinamojo reikalavimų nukentėjusiajai ir galimai padarytos žalos dydį, proporcingu užstatu, tačiau byloje, bent jau šiuo metu, nėra prielaidų tokios kardomosios priemonės taikymui (kaltinamasis prašo taikyti kitas kardomąsias priemones ir nei apie užstatą, nei apie adekvatų jo dydį nenurodo).

13. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam A. D. taikoma jau ketvirtą mėnesį, tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė, turint omenyje ir bendrą suvaržymų trukmę dėl anksčiau taikyto suėmimo, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia siekiamiems tikslams. Teismas jau minėjo, jog kaltinamojo patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, šioje proceso stadijoje intensyvios priežiūros taikymo pagrindas nėra išnykęs, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.