Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, išteisintajam V. V., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai A. G., ekspertui S. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 132 str. 1 d. nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas pagal LR BK 132 str. 1 d. tuo, kad 2012 m. kovo 13 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su A. B. J. B. sodyboje, sode pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad medis negrius, paliko be priežiūros, tačiau nupjautas medis užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kūno, ypač galvos sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krūtinės ląstos kaulų ir stuburo krūtininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J. B. mirė įvykio vietoje ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ekspertas teisme patvirtino 2012-03-14 specialisto išvadą ir nurodė, kad sužalojimų, kurie buvo padaryti nukentėjusiajai J. B., galimi du variantai: arba masyvaus užkritimas, arba kritimas ir atsitrenkimas. Diferencijuoti, kam atiduoti pirmenybę, iš autopsijos tyrimo metu gautų duomenų, specialistas nurodė negalėjęs. Kietas bukas žalojantis daiktas gali būti medžio kamienas, medžio šakos, tačiau kas nors individualaus, kas būtų užsifiksavę, nebuvo. Pagrindinis sužalojimas J. B. yra iš viršugalvio, odos nubrozdinimas viršugalvyje, nubrozdijimas matomas išoriškai, o minkštuosiuose audiniuose buvo ir kraujosruva. Kraujas nosies landose rodo, kad arba nosies kaulai lūžę, arba tai susiję su kaukolės pamato priekine dauba. Krentant į duobę, jei nebūtų laiptų, tokie sužalojimai įmanomi, bet jei yra laiptai ir yra jų nuožulnumas, tai pirmiausia griūnant turi nukentėti ne tik galva, bet kūno paviršius, o šiuo atveju nei nubrozdinimų, nei kraujosruvų nebuvo. Žuvusioji buvo atvežta tais pačiais rūbais, ji buvo su melsva megzta kepure, bent trimis megztukais, trikotažiniu golfu, trikotažiniais marškiniais, dvejomis kelnėmis, kelnaitėmis, juodais kaliošais, pilkom kojinėm. Rūbai galėjo sušvelninti kontaktą, nes viršutinė kūno dalis daug aprengta, bet kojų dalyje galėjo likti sužalojimai. Nustatė mažiausią laiko tarpą kiek galėjo praeiti laiko po sužalojimo padarymo iki mirties. Tačiau atkreipia dėmesį, kad po sužalojimo būna kraujavimas iš nosies ir galimai iš burnos. Jei vertinant išorinę žymę - odos nubrozdinimą, minkštas paviršius, įdubęs paviršius, o jei po paros, tai jau spėja džiūti, formuojasi šašas, čia buvo šviežoka. Kraujavimas iš nosies rodo, kad buvo pažeistos kaulinės struktūros. Jei iš vakaro būtų įkritusi į rūsį, turėtų susiformuoti akinių pavidalo kraujosruva, bet tokio dalyko nenustatyta. Vykstant traumavimui, gana stipriai veikia kinetinė energija. Be galvos sužalojimo buvo sužalotas ir stuburas, ir krūtinkaulis, todėl tai buvo stūmimas, per maža kinetinė energija, kad ji taip susižalotų griūdama. Griūnant ir atsimušant mažai tikėtina, nes per maža kinetinė energija. Kritimas iš aukštumos ir griuvimas ūgiu yra skirtingi dalykai. Nedidelė aukštuma yra 2-3 metrai. Krentant iš aukštumos, kritimo greitis, trauminio poveikio jėga, griūnant ūgiu, užkliuvus už ko nors, visai kita kinetinė energija, mažai tikėtina tokie sužalojimai. Tokie sužalojimai padaryti griūnant ir užkliūvant, ir atsitrenkiant į iškilusį akmenį būtų atsitrenkimas pakaušiu. Jei tikėti, kad atsitrenkė griūdama į medžio kamieną, tada iš kur viršugalvyje atsirado sužalojimai ir iš kur kaulo lūžimai? Griūnant ir atsitrenkiant - ne ta jėga tokiems sužalojimams. Pažymi, kad įvertino jos sveikatos būklę, jos regėjimo sutrikimas ir kita, bet yra jos sužalojimų masyvumas, tam reikėjo didelės kinetinės energijos. Sunku paaiškinti, juo labiau, kad be galvos sužalojimo yra ir stuburo, ir krūtinės ląstos kaulų sužalojimas. Todėl mažai tikėtina taip susižaloti griūnant.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą apklausiamas ekspertas S. J. parodė, kad dėl stuburo sužalojimo tai yra krūtininio 5 stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas. Buvo ir dar vienas sužalojimas, t. y. netiesioginis krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžimas. Abu šie lūžimai yra padaromi, kai yra gniuždymas iš viršaus, kai veikiama išilginės ašies kryptimi. Šitie sužalojimai gali būti padaromi vieno trauminio poveikio atveju iš viršaus. Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje aptartų atvejų nori pasakyti, kad krentant į palėpę, rūsį, kur nėra laiptų, būtų galimi tokie sužalojimai, tačiau šiuo atveju buvo laiptai, nuožulni plokštuma, todėl tokio kritimo viršugalviu nelabai galėjo būti. Krentant laiptais yra neišvengiami ne tik galvos, bet ir kitų vietų sužalojimai, nes yra dinaminis kontaktas. Taip pat šalia yra sienos, todėl turėtų būti kiti sužalojimai. Tačiau atliekant autopsiją nebuvo jokių kitų sužalojimų. Netgi atliekant papildomus pjūvius, jokių papildomų kraujosruvų nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad autopsijos metu nosies šnervėse buvo rastas kraujas, nors nosies kaulai nelūžę. Kitas momentas tai, kad detaliai apžiūrint galvą rasti odos nubrozdinimai viršugalvio srityje. Nors teismas motyvuoja šių sužalojimų nebuvimą, kad ji buvo storai apsirengusi, tačiau būtų kitų nubrozdinimų. Jei ji būtų buvusi sužalota prieš dieną, apie 15-16 val., tai mažai tikėtina, kad esant tokiems stuburo, kaukolės sužalojimams ji būtų galėjusi būti aktyvi kitą dieną. Iš karto po sužalojimo judėjimo galimybė neatmetama, nes stuburas nebuvo pažeistas. Dėl galvos traumos, tai negalima pasakyti, kokia jos sąmonės būklė galėjo būti, jei tai būtų buvę išvakarėse. Galva jos nėra suardyta, suplota. Kai galva stipriai sužalota, sutraiškoma, tai judėjimo galimybę reikia atmesti. Šiuo atveju atmesti judėjimo galimybės iš karto po sužalojimo negalima. Po minimų sužalojimų jinai galėjo išgyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Po šių sužalojimų turėjo būtinai būti kraujavimas iš nosies.

Ekspertas nurodė atmetąs variantą, kad nukentėjusioji galėjo išvakarėse kristi į rūsį, patirti tokius sužalojimus ir kitą dieną judėti, išgyventi. Buvo maža kinetinė energija, kad ji būtų susižalojusi ir galvą, ir stuburą. Jei taip būtų buvę, tai mažai tikėtina, kad ji būtų išgyvenusi. Kitą variantą, kad senutė eidama susižalojo į akmenis arba į kelmą, ekspertas taip pat atmetė, nes yra maža kinetinė energija, vadinasi trauminio poveikio jėga maža ir nežinia kaip galima pataikyti tiesiai viršugalviu į akmenį. Nurodo, kad apie tai, kad minimi sužalojimai atsirado nuo šakos kritimo iš viršaus, buvo pasisakyta pirminėje išvadoje, kurioje nurodyta, kad dėl nustatytų sužalojimų turėjo būti kietas, bukas, masyvus daiktas, veikiantis į viršugalvio sritį. Ekspertas nurodė, kad buvo ir A. B. byloje Alytuje, atsakinėjo dėl šių variantų. Apžiūrint mirusiosios kūną buvo matyti odos nubrozdinimai minkštu, įdubusiu paviršiumi. Likus gyvai tas nubrozdinimas praėjus parai būtų standus, su oda lygiu paviršiumi, nes gijimui para yra nemažas laikas. Šitas nubrozdinimas rodo, kad jis padarytas mažai laiko iki mirties. Be to, esant vietinės daubos lūžimui, būna specifinis požymis, t. y. akinių tipo kraujosrūvos. Šiuo atveju nebuvo akinių tipo kraujosrūvų nuo sužalojimo padarymo iki mirties momento. Būtent dar neatlikus autopsijos, esant šioms kraujosruvoms būtų galima įtarti vietinės daubos kaukolės lūžimą, tačiau to nebuvo. Sekančią dieną tai turėjo matytis.

2012-03-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės GMP stoties vyr. slaugos administratorė V. B. pateikė garso įrašą ir kvietimo kortelės kopiją (b.t. 1, b.l. 45), kortelėje nurodytas kvietėjas – „V.“, kvietimo priežastis – „užkrito medis“ (b.t. 1, b.l. 46).

2012-04-02 daiktų apžiūros protokolu konstatuota, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu, užfiksuotas 2012-03-13 iškvietimas suteikti skubią medicininę pagalbą į (duomenys neskelbtini); kvietėjas prisistato pavarde „V.“ ir nurodo kvietimo priežastį - kad “ant moteriškės medis užkrito” (b.t. 1, b.l. 48-49).

Įrodymų vertinimas

Apylinkės teismas, priimdamas V. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, jog ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama V. V. kaltė dėl J. B. žūties, nustatyta, kad tie įrodymai yra prieštaringi, nepagrįsti, nepilnai įrodantys kaltinamojo kaltę, o prielaidomis, kad galbūt V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes pjaudamas užstrigdė medį tarp kitų medžių šakų ir jo pilnai nenuleido ant žemės, dėl ko medis krisdamas mirtinai sužalojo J. B., nuosprendis grindžiamas būti negali. J. B. padarytų sužalojimų mechanizmas neaiškus: neaišku, kur ji susižalojo ir kada, neaišku, ar ją užgriuvo medis, ar ji paslydusi nugriuvo ir atsitrenkė į akmenis, ar medžių kamienus, netišku, ar įvykio vietoje rastas medis savo fiziniais parametrais galėjo padaryti nesuderinamus su gyvybe sužalojimus J. B.. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to sekančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamo asmens naudai, byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl teismo nuomone, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimą galėjo padaryti V. V., nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti bausmę.

Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir norėdama pašalinti byloje esančius prieštaravimus, atlikusi teisminį įrodymų tyrimą ir apklaususi pagrindinius liudytojus, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, dėl ko apeliacinis skundas jame išdėstytais motyvais tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, jog V. V. kartu su A. B. pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio, nenuvertė ant žemės, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad medis negrius, tokiu būdu paliko medį be priežiūros, kuris užvirto ant J. B., padarydamas jai sužalojimus, dėl kurių ji mirė.

Baudžiamojoje byloje esančia 2012-03-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. mirtis įvyko nuo stipraus kūno, ypač galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, krūtinės ląstos kaulų ir stuburo krūtinės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu. Teismo medikas savo išvadoje nurodė, kad J. B. sužalojimų visuma, kuri yra tiesioginė mirties priežastis, galėjo būti padaryta tiek trauminio poveikio užkrentant ant galvos masyviam kietam bukam žalojančiam daiktui pasėkoje, tiek trauminio poveikio krentant iš nedidelės aukštumos ir viršugalvio sritimi atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių pasėkoje. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas patvirtino 2012-03-14 specialisto išvadą ir nurodė, kad kietas bukas žalojantis daiktas gali būti medžio kamienas, medžio šakos, tačiau iš autopsijos tyrimo metu gautų duomenų konstatuoti būtent šio varianto jis negalėjo. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas apsvarstė visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus galimus nukentėjusiosios mirties priežasties variantus ir nurodė atmetąs variantą, kad nukentėjusioji galėjo išvakarėse kristi į rūsį, patirti tokius sužalojimus ir kitą dieną judėti, išgyventi. Buvo maža kinetinė energija, kad ji būtų susižalojusi ir galvą, ir stuburą. Jei taip būtų buvę, tai mažai tikėtina, kad ji būtų išgyvenusi. Variantą, kad senutė eidama susižalojo į akmenis ar į kelmą, kadangi J. B. radimo vietoje, remiantis įvykio vietos apžiūros metu dalyvavusio A. B. parodymais, buvo rasti du akmenys (vienas akmuo - 25 cm skersmens, plokščiu paviršiumi, iškilęs per 2 cm nuo žemės paviršiaus, aukščiau už jo per 60 cm, kitas - 20 cm skersmens iki 6 cm aukščio iškilęs akmuo), ekspertas taip pat atmetė, nes yra maža kinetinė energija, vadinasi trauminio poveikio jėga maža ir nežinia kaip galima pataikyti tiesiai viršugalviu į akmenį ar kelmą. Apie tai, kad minimi sužalojimai galėjo atsirasti nuo šakos kritimo iš viršaus, parodė, kad jau buvo pasisakęs pirminėje išvadoje, nurodydamas, kad dėl nustatytų sužalojimų turėjo būti kietas, bukas, masyvus daiktas, veikiantis į viršugalvio sritį. Tokie eksperto paaiškinimai galutinai paneigia versijas, jog J. B. iš vakaro buvo įkritusi į rūsį ar sode eidama užkliuvo ir galva trenkėsi į iškilusį akmenį. A. G., O. K., D. L., L. B. parodymai apie prastą žuvusiosios sveikatą ir lygsvaros sutrikimus, vertintini kritiškai, nes jos tiesiogiai įvykio nematė, jos yra giminaitės, dieną prieš įvykį su mirusiąja bendravo tik A. G., o kitų liudytojų parodymai yra tik nuogirdos ir perpasakotos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, kad mirusiosios veidas nebuvo apibraižytas ir teismo medikas specialisto išvadoje nefiksuoja jokių nubrozdinimų J. B. veide, nepaneigia aplinkybes, kad mirusioji galėjo būti sužalota griūvančio medžio šaka, kadangi nėra nustatyta tiksli mirusiosios radimo po įvykio vieta ir poza.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta 2012-03-13 tuoj pat po įvykio, surašytas apžiūros protokolas ir padarytos trys fotonuotraukos - vieta, kur A. B. rado motinos lavoną; paties lavono vaizdas; lavono veido vaizdas iš arti. Fotolentelėje, kuri pavadinta kaip „Vieta, kur A. B. rado motinos lavoną“, matyti nupjauti medžiai (ar medis), perpjautas medžio kamienas, šakos. Iš 2012-02-15 atliktos papildomos įvykio apžiūros protokolo matyti, kad sodo šiauriniame pakraštyje ant kalvelės yra medis, kurio du šoniniai kamienai nupjauti, o pagrindinis kamienas likęs. Vienas kamienas (jo kelmo skersmuo 23 cm) nugenėtas ir padalintas į dvi dalis. Šiaurinėje pagrindinio kamieno pusėje yra nupjauto plonesnio, 15 cm skersmens, kamieno kelmas, pats kamienas nuvirtęs, jis nenugenėtas. Iš prie pat medžio pagrindo esančios duobutės žemėje, kuri yra maždaug iki 4 cm gylio, bei iš to, kad šio kamieno galas žemėtas, suteptas, galima spręsti, jog prieš nugriūdamas kamienas galu buvo įsmigęs į žemę. Šio kamieno viršūnė dengia du akmenis, prie kurių, remiantis įvykio vietos apžiūros metu dalyvavusio A. B. parodymais, po įvykio buvo rasta J. B.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad J. B. sužalojęs medis yra apie 15 cm skersmens pjovimo vietoje ir prieš nugriūdamas ant žemės, jis nupjautąja dalimi buvo įsirėmęs į žemę, po ko nugriuvo.

Nors apklausiamas teisme V. V. kategoriškai teigė, kad tas gulintis medis, šalia kurio viršūnės buvo mirusiosios galva, buvo nuleistas, jo šakos nugenėtos, o kitas medis, kuris buvo apytiksliai už poros metrų nuo įvykio vietos ir kuris jam su A. B. jį pjaunant pasviro, susivijo su kito medžio šakomis ir įstrigo bei taip ir liko nenuleistas ir po įvykio. Medis buvo atsirėmęs į žemę, viršūnė buvo susipynusi šakomis į kitą medį. Parodė, kad įvykio vietos apžiūroje jis nedalyvavo, jam tik tyrėja sakė, kad vienas medžio galas buvo žemėtas, ji sakė, kad jis nuvirto. Tačiau jis dėl to paaiškino, kad tas medis nuvirto prieš visą įvykį, o kada buvo nuleistas kitas medis, nežino, nes daugiau ten nesilankė. Tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs dar kitų kabančių medžių, to neužfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokoluose todėl šie V. V. parodymai pagrįstai vertintini tik kaip gynybinė jo versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apklaustas kaip liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai išgirdo, kai kažkas šaukė "mama", atsisukęs pamatė, kaip miškelio viduryje, maždaug už 25-30 metrų nuo jo pjauto medžio, atsitūpęs ar atsiklaupęs vyras laikė apglėbęs rankomis ant nugaros gulinčią moterį. Supratęs, kad ji gal apalpo, nunešė amoniako. Pamatė, kad moteris nejuda. Liudytojas atsitraukė, nes jis pats blogai pasijautė. Jis nematė, kaip ir iš kur ta moteris atėjo, šalia tos moters nuvirtusio medžio nepastebėjo. Tos moters sūnus nieko nepasakojo, tik sakė, kad mamai buvo infarktas ar insultas, jis sakė, gal vėl užėjo. Kraujo iš moters kūno nematė, sūnus nesakė, kad gal šaka užkrito. Pirmosios instancijos teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. A. parodymai, kuriais jis buvo parodęs, kad, kai iš automobilio vaistinėlės paėmė ir nunešė amoniako, pamatė, kad moteris atrodė be gyvybės ženklų, iš burnos buvo išbėgęs kraujas. Paklausė, kas atsitiko. Senutės sūnus, sodybos šeimininkas, pasakė, kad gal šaka užkrito. Į tai ir buvo panašu, nes senutė gulėjo prie nupjauto nuvirtusio medžio viršūnės, nors pats to nematė, kad medis virto. Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. A. buvo parodęs tokias pačias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė neprisimenantis savo nurodytų aplinkybių, tačiau pripažino, kad galėjo taip sakyti tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, kurias taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys garso įrašas ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos. Iš šių dokumentų matyti, kad 2013-03-13 buvo užfiksuotas iškvietimas suteikti skubią medicininę pagalbą į (duomenys neskelbtini). Kvietėjas prisistato pavarde „V.“ ir nurodo kvietimo priežastį - kad “ant moteriškės medis užkrito”, kvietimo kortelės kopijoje, forma Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas kvietėjas – „V.“, kvietimo priežastis – „užkrito medis“. Tai rodo, kad įvykio metu asmenims aplinkybės buvo aiškios, o V. V. parodymai, jog kviesdamas pagalbą taip jis sakė tik dėl to, kad greičiau atvyktų medikai, vertintini kritiškai.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad J. B. dėvėjo megztą kepurėlę, po įvykio kepurėlė kabojo ant medžio šakutės, kas, teismo teigimu, įrodo aplinkybę, kad moteris griuvo prie medžio jau medžiui esant ant žemės, t. y., kai jis jau buvo nugriuvęs, ji griūdama galva kabino medžio šakeles ir ant jų liko jos kepurėlė. Jeigu medis būtų griuvęs, savo svoriu trenkęs per galvą ir pargriovęs žmogų, kepurėlė turėjo gulėti ant žemės. Kad mirusioji iki įvykio dėvėjo kepurėlę apklausiamas parodė ir liudytojas A. V.. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kurio fotolentelėse užfiksuotas moters lavonas, matyti, kad mirusiosios megzta kepurė yra po jos galva. Be to, teisme apklausiamas ekspertas nurodė, kad mirusioji buvo atvežta tais pačiais rūbais ir ji buvo su melsva megzta kepure. Duomenų, kad kažkas minimą kepurę būtų nuėmęs nuo šakos ir mirusiajai padėjęs prie galvos po įvykio, byloje nėra.

Atsižvelgiant į liudytojų D. A., A. V., S. B. ir eksperto S. J. parodymus, specialisto išvadą ir įvykio vietos apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog V. V. 2012 m. kovo 13 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdamas su A. B. J. B. sodyboje, sode pjaudamas medžius ir žinodamas, kad sode yra J. B., nupjovė medį ir jo, užstrigusio už kito medžio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad medis negrius, paliko jį be priežiūros, tačiau nupjautas medis užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kūno, ypač galvos sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krūtinės ląstos kaulų ir stuburo krūtininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J. B. mirė įvykio vietoje ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 132 str. 1 d.

LR BK 132 str. baudžiamąją atsakomybę nustato už neatsargų gyvybės atėmimą kitam asmeniui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą).

Byloje nustatyta, kad būtent V. V. veika buvo J. B. mirties priežastis. Tarp V. V. veikos (elementaraus atsargumo nesilaikymo) ir padarinių (J. B. mirties) yra būtinasis tiesioginis priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Teisėjų kolegija vertina, kad jeigu V. V. būtų laikęsis saugumo reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti J. B. mirties, vadinasi, tarp jo padarytos veikos ir įvykio metu kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatyta, jog V. V. kaltė pasireiškė neatsargumu. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo rūpestingumo, t. y. jis nenumatė, jog dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. V. parodė, kad anksčiau yra pjovęs medžius. Šioje srityje nedirbo, bet dažnai pjaudavo medžius, malkas sau. Žino, kad pjaunant medžius, turi būti apsaugos zona. Nupjautų medžių, kurie lieka kaboti, palikti negalima, nes kabantis medis gali nukristi. Jei medis lieka kaboti, tai reikia jį nutempti. Kai yra likęs kabantis medis, tai teritorija turėtų būti aptverta. Visa tai parodo, kad jis žinojo, kaip turėjo elgtis esant susidariusiai situacijai.

Atsižvelgiant į visa tai, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę V. V., teisėjų kolegija atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarytas neatsargus apysunkis nusikaltimas, į V. V. asmenybę – teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b.l. 104), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (b.t. 1, b.l. 106), „Sodra“ duomenų yra apie darbovietes (b.t. 1, b.l. 107), darbo biržoje neregistruotas (b.t. 1, b.l. 108), į laiko tarpą, praėjusį nuo veikos padarymo, į jo amžių, tyčios formą, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, veikos pasekmes – jos neatstatomos, todėl LRBK 54 str. 1 ir 2 d. pagrindais, V. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau žymiai švelnesnė negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 1 d. ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK str. 75 str. 2 d. 8 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

J. B. asmens sveikatos istoriją grąžinti gydymo įstaigai.