- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-2688-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-896-547/2012 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-6) ir prašė pakeisti 2008 m. spalio 27 d. nutartimi nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą išlaikymą ir nuo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra K. B. tvarką, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą grindė ta aplinkybe, kad atsakovė riboja ir nustatinėja šalių nepilnametį vaiką ieškovo atžvilgiu. Todėl turint omenyje, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, ieškovas nori užsitikrinti bent minimalią galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 20-21) taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnametės K. B. ir ieškovo laikiną bendravimo tvarką: 1. Nepilnametė mergaitė praleidžia su ieškovu kas antrą savaitę su nakvynėmis pas tėvą nuo penktadienio 17 val. paimant dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val., o jei po sekmadienio eina nedarbo (poilsio) diena, tai tėvas turi teisę būti su dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.; 2. nustatė, kad nepilnametė mergaitė su tėvu praleidžia ne mažiau kaip pusę savo mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Atsakovė įpareigota ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki dukters mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų informuoti ieškovą apie tokių atostogų pradžios laiką ir trukmę ir suderinti su ieškovu vaiko atostogų praleidimo grafiką; 3. nustatė, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais duktė praleidžia su tėvu, o poriniais – su motina; 4. nustatė, kad Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) ir šv. Velykas poriniais metais K. B. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – su motina. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad vaiko tėvui, kuris turi vienodas teises į vaiką kaip ir motina, yra apribojama jo teisė matytis su vaiku bei pažeidžiamos kitos asmeninės tėvo teisės lemia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos galioja tol, kol nėra apribotos teismo sprendimu. Šioje byloje priimto teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti, nes neteisėtai (ne teismo sprendimu) ribojant vaiko tėvo ir vaiko bendravimą iš esmės yra pažeidžiamos asmeninės ieškovo kaip tėvo teisės. Vaiko auklėjimas ir tėvų bendravimas su juo turi būti nepertraukiamas, todėl preziumuotina, kad neteisėtas (ne teismo sprendimu) apribotas vaiko ir vaiko tėvo bendravimas daro žalą nepilnamečiam vaikui, kurią vėliau gali būti sunku atstatyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (b. l. 22-23) prašo panaikinti nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas ieškovo prašymą patenkino skubotai, neįvertinęs faktinių aplinkybių. Ieškovas nuo 2009 m. nutraukė bendravimą su vaiku, jų santykiai nebuvo artimi ir gyvenant santuokoje. Ieškovui palikus šeimą, jo pasimatymai su dukra vykdavo atsakovės iniciatyva, buvo reti ir trumpi, paskutinis toks susitikimas vyko 2011 m. birželio mėn., atsakovei paprašius nuvežti mergaitę į kino teatrą mokslo metų baigimo proga. Jis apsimeta dukters nematantis, kai su juo netyčia susitinkama mieste;Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė trukdo, neleidžia ar sudaro kitokias kliūtis ieškovui bendrauti su nepilnamete dukterimi ar kaip nors nustatinėja vaiką prieš ieškovą. Priešingai, Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, kad atsakovė kliūčių ar trukdžių tėvo bendravimui su vaiku nedaro. Be to, pakeisti dabar jau vienuolikametės dukters pažiūras ir poziciją tėvo atžvilgiu būtų sudėtinga;Teismas neatsižvelgė į dukters nuomonę. Duktė teigia, kad bijo likti viena su tėvu ir atsisako su juo bendrauti, nes 2012 m. lapkričio 10 d. atsakovei su dukra nuvykus į jo butą apsvarstyti mergaitei priimtinesnę bendravimo su tėvu tvarką, atsakovas jų neįsileido bei grubiai pastūmė nuo buto durų;Ieškovo gyvenamojoje vietoje nesudarytos sąlygos bręstančiai, niekada artimai su tėvu nebendravusiai mergaitei. Butas yra vieno kambario ir gana prastos būklės, nėra atskiros lovos vaikui, nėra vietos pamokoms ruošti ar vaikui užsiimti jai įprasta veikla, dėl ko jos interesams bus daroma žala. Mergaitės teisę bei tėvo pareigą bendrauti tarpusavyje užtikrintų tik lanksti bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas (b. l. 26-28) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovės skundas paremtas vien emocijomis, tačiau nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė skunde nenurodo aplinkybių ir jų nepagrindžia įrodymais, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra įdingos, neteisėtos ar nepagrįstos, nenurodo kaip teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeis mergaitės interesus. Ieškovas nuolat ir reguliariai teikia dukrai išlaikymą bei papildomai rūpinasi jos gerove. To atsakovė nenuginčijo. Ieškovo butas yra su visais patogumais ir pakankamai erdvus, kad jame užtektų vietos vaikui. Pažymi, kad kliūčių bendrauti su vaiku atsirado pradėjus skyrybų procesą. Negalėdamas matytis su dukra, tėvas netenka teisės dalyvauti jos auklėjime. Byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų vaiko interesų ar traumuotų vaiką psichologiškai, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d. 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CK 3.65 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei vienoje paminėtoje teisės normoje kaip laikinosios apsaugos priemonė nėra įvardintas laikinosios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas. Teismas gali taikyti tik Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose tinkama laikinoji apsaugos priemonė nėra įtvirtinta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnametės šalių dukters teise nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo
Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas sureguliuoti specifinę ginčo situaciją, be pagrindo manė, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą netikslinga pranešti atsakovei, su kuria gyvena vaikas (CPK 147 str. 1 d.), todėl jas taikė neišklausęs vaiko pažiūrų ir neišsiaiškinęs vaiko norų, taip pat aplinkybių, kurios betarpiškai susiję su ieškovo galimybėmis patenkinti vaiko būtinus poreikius, pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios visiškai tapačios ieškinio dalykui, dėl kurio pagrįstumo šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiama. Tuo tarpu apeliantė abejojo, ar ieškovo gyvenamasis būstas yra pritaikytas apsistoti vaikui, t. y. ar gyvendama pas tėvą mergaitė turės atskirą lovą, tinkamą vietą mokytis ir žaisti. Nurodė, kad šalių duktė yra bręstanti mergaitė, kuriai itin aktualu saugi ir jos privatumo nevaržanti aplinka. Todėl neišsiaiškinus šių aplinkybių, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka gali mergaitei sukelti neigiamų jausmų, kuomet nėra pateikta duomenų apie mergaitės santykį su tėvu, jų tarpusavio ryšį, tėvo bendravimą su dukterimi ir dalyvavimą jos auklėjime. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėtų nustatyti pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įsitikinti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kuomet atsakovė teigia, jog išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodė, jog atsakovė kliūčių ar trukdžių tėvo bendravimui su vaiku nedaro. Kadangi apeliacinės instancijos teismas išsiaiškinti aukščiau nurodytų aplinkybių negali, ieškovo prašymo pagrįstumas privalo būti svarstomas iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Dėl nurodyto konstatuojama, kad Varėnos rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.