Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Plungės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą –nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėja formaliai nėra minėto turto savininkė, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, pareiškėja turtu naudojasi, prižiūri jį, inžineriniais tinklais pareiškėja teikia vandenį ir surenka nuotekas, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, iš bylos duomenų šiuo atveju matyti, kad, turtas, kuriam pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, formaliai niekam nepriklauso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turtas, kuriuo seniai pareiškėja naudojasi kaip savu bei dėl kurio nuosavybės pretenzijų niekas nereiškė ir nereiškia, nebuvo perduotas jos nuosavybėn.

Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutarta miestų bei rajono savivaldybėms iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. perduoti vandens tiekimo ir kanalizacijos įmones. Vykdant šį nutarimą, Plungės rajono valdyba (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Telšių valstybinės vandens tiekimo įmonės buvo perimtas Plungės ir Rietavo miestų vandentiekio ir kanalizacijos ūkio turtas. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono valdytojo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota Plungės valstybinė vandens tiekimo įmonė. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Telšių VVTĮ reorganizavimo, Telšių valstybinė vandens tiekimo įmonė perdavė Plungės cechui iš balanso į balansą turtą (duomenys neskelbtini) turto priėmimo – perdavimo aktu. Plungės valstybinei vandens tiekimo įmonei buvo perduoti vandentiekio tinklai, arteziniai gręžiniai, siurblinės, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklai bei kitas turtas. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono valdytojo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija paklotų Plungės mieste vandentiekio, fekalinės bei lietaus kanalizacijos tinklų priėmimui, pagal šį potvarkį perimtų tinklų sąrašas archyvuose nerastas. Kaip nustatyta, peržiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto teisinę registraciją paaiškėjo, kad dalis inžinerinių statinių – vandentiekio linijos ir nuotekų šalinimo tinklai Plungės mieste – VĮ „Registrų centras“ neregistruoti kaip pareiškėjos nuosavybė, nors pareiškėja tuo turtu naudojasi ir valdo kaip savo.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja vandentiekio ir kanalizacijos tinklus valdo, tvarko, remontuoja, prižiūri nuo pat jų perdavimo momento, teikia gyventojams su vandentiekiu, nuotekomis ir kanalizacijos šalinimu susijusias paslaugas. Šiais inžineriniais tinklais pareiškėja teikia vandenį 2130 ir surenka nuotekas 99 gyventojams bei juridiniams subjektams. Visas šis ilgalaikis turtas – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai yra įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jis nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir sąžiningai valdomas bei tvarkomas nuo 1992 m. balandžio 16 d. ir 1992 m. vasario 24 d. Pareiškėja tinklus naudoja, eksploatuoja, remontuoja jau daugiau kaip 10 metų, todėl teismas sprendžia, kad šie statiniai pripažintini jos nuosavybe.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojos – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja minėtą turtą įgijo, jų turtą remontavo, prižiūrėjo, kad juo būtų galima naudotis, pareiškėja ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtam turtui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į inžinerinius statinius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą tenkinti.

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 169845485, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į šiuos inžinerinius statinius: vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statytus 1980 m., kurių ilgis 172,62 m, plane pažymėtus indeksu V; vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statytus 1975m., kurių ilgis 510,82 m, plane pažymėtus indeksu V; vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statytus 1992 m., kurių ilgis 580,52 m, plane pažymėtus indeksu V vandentiekio tinklų vamzdyną V2; vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statytus 1992 m., kurių ilgis 403,93 m, plane pažymėtus indeksu V, vandentiekio tinklų vamzdyną V1, V2.; buitinių nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Plungės m., statytus 1975 m., kurių ilgis 1277,86 m, plane pažymėtus indeksu F, juose esančius vamzdynus, pažymėtus indeksais F1, F2, F3.; buitinių nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) statytus 1980 m., kurių ilgis 1917,95 m, plane pažymėtus indeksu F, juose esančius vamzdynus, pažymėtus indeksais F1, F2, F3, F4.; nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) statytus 1980 m., kurių ilgis 74,35 m, plane pažymėtus indeksu 2F.

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.