Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2013-10-11 · Byla Nr. A2.6.-460-547/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
A2.6.-460-547/2013
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00037-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pažeidėjas
J. S.
Administracinė byla Nr.A2.6-460-547/2013Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00037-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:
39/3; 45.4.5; 52.3(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, neteistam, dirbančiam ūkininku, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui I. S. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio (toliau nutarime vadinama Institucija) vyresnysis patrulis D. A. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 18 d., apie 11 val. 20 min., Varėnos r. kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 19-ame kilometre, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimai, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-68-308/2013 J. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Kauno apygardos teismo 2013-03-21 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimas buvo panaikintas ir J. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2013-03-21 nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. 2013-03-21 nutartyje buvo konstatuota, kad byloje nėra patrulio L. B. tarnybinio pranešimo, patruliavę pareigūnai L. B. ir D. A. nebuvo apklausti teisme.

Pakartotinai nagrinėjant J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą Varėnos rajono apylinkės teisme buvo priimtas 2013-06-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-194-445/2013, kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Kauno apygardos teismo 2013-08-08 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nutarimas buvo panaikintas ir J. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2013-08-08 nutartyje buvo konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, buvo nurodyta, kad gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Kauno apygardos teismo 2013-08-08 nutartyje buvo konstatuota, kad teismui nesuteikiama teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kas šiuo atveju (Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nutarime) buvo padaryta. Buvo konstatuota, kad buvo pažeista asmens teisė į gynybą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsirado neleistina procesinė staigmena, veikos teisinis kvalifikavimas lėmė asmens gynybos strategiją. Buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad J. S. būtų įspėtas apie galimą jo pažeidimo perkvalifikavimą pagal kitą ATPK straipsnį.

ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad turi būti nustatytas teisės pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Esant visiems šiems keturiems teisės pažeidimo elementams būtų galima asmenį pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam nuobaudą.

Byloje J. S., jam surašant 2013-01-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį pasirašytinai supažindinant su šiuo protokolu, yra pareikštas kaltinimas padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Kitų administracinių teisės pažeidimų padarymu J. S. šiuo metu šioje byloje nėra kaltinamas.

ATPK 130 str. 1 d. dispozicija (nuo 2008-07-17 galiojanti redakcija) numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu arba administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. ATPK 130 str. pastaboje yra numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti. Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Visos ATPK 130 str. 1 d. nurodytos aplinkybės turi būti įrodytos, t. y. turi būti įrodytas teisės pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. ATPK 130 str. 1 d. pastaboje nurodyti reikalavimai, susiję su transporto priemonių stabdymu yra privalomi policijos ir kitiems pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teisės pažeidimo objektas egzistuoja, nes ATPK 130 str. 1 d. ir Kelių eismo taisyklių 17 ir 26 numato teisinį gėrį – paklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, už kurio sąmoningą nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Objektyviąją pusę nagrinėjamoje byloje sudaro šie elementai: nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, uniformuotas policijos pareigūnas, reikalavimo teisėtumas, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę (reikalavimo išraiška). Byloje nekyla abejonių dėl uniformuoto policijos pareigūno ir reikalavimo teisėtumo, nes policininkai buvo uniformuoti, o reikalavimas (reikalavimo priežastis) buvo teisėtas, nes policijos pareigūnai turi teisę, kilus įtarimui, stabdyti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju pareigūnams įtarimą, ar vairuotojas blaivus, sukėlė iš šalutinio kelio į pagrindinį išsukusi ir suvingiavusi (žiemos kelyje paslidinėjusi) J. S. vairuota transporto priemonė. Taip pat yra tenkinama dalis ATPK 130 str. pastaboje numatytų sąlygų, t. y. patrulyje dirbo du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos vienas iš objektyviosios pusės esminių elementų – tai nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, kurį siekia įrodyti Institucija. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 30 punktas numato, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo:

30.1. įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui;

30.2. įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį;

30.3. per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę;

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra Institucijos pateiktas policijos tarnybinio radijo ryšio sistemos garso įrašas, kuris sistemoje yra datuotas 2013-01-18, laikas nurodytas 09 val. 29 min 56 s, kurio turinys yra toks: „Punia 497, 128-as kelias, automobilis Opel, valstybinis (duomenys neskelbtini)“. Iš šio garso įrašo galima suprasti, kad policijos patrulis, kurio šaukinys Punia 497 pranešė apie įvykį 128 kelyje, kuriame dalyvavo automobilis Opel, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš to negalima nustatyti, apie kokį įvykį ir kuriuo metu šis radijo pranešimas padarytas (ar tai automobilio Opel persekiojimo pradžioje, ar jį sustabdžius, ar po administracinio teisės pažeidimo protokolo vairuotojui surašymo). Garso įrašo laikas užfiksuotas 09 val. 29 min 56 s, t. y. jis įvyko anksčiau, negu Institucijos pateiktoje Universaliosios ataskaitos (automobilio, kurio radijo ryšio stotelės šaukinys „Punia 497“, b. l. 51) nurodyti įvykiai (šviesos, garso ir kitų sistemų įjungimas ar išjungimas, prasidėjęs nuo 2013-01-18 11 val. 20 min.). Buvo užfiksuoti automobilio šviesos, garso ir kitų sistemų įjungimai ir išjungimai, policijos pareigūno pranešimas budėtojui, kurių laikas neatitinka vienas kito, todėl iš šių duomenų negalima atsekti įvykių eigos bei daryti išvadų, kad asmens kaltė yra įrodyta.

Nors J. S. vairuotą automobilį 2013-01-18 sustabdę policijos pareigūnai formaliai įvykdė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkte numatytą reikalavimą (pranešė budėtojui apie transporto priemonę, nurodė jos duomenis), tačiau Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.2 punkto reikalavimas buvo pažeistas, nes budėtojas nebuvo informuojamas apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį. Policijos pareigūnai nepranešė paties persekiojimo fakto, jo pradžios, eigos ir pabaigos. Nagrinėjamu atveju įrodinėjant vieną iš objektyviosios pusės elementų - nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę galima daryti išvadą, kad nepaklusimas galėtų būti pripažintas nuo tada, kai persekiojamos transporto priemonės vairuotojui objektyviai buvo išreikštas stabdymo gestas. Nors policijos pareigūnai (iš jų parodymų) subjektyviai suvokė, kad jie persekiojo ir stabdė J. S. vairuotą automobilį, tačiau objektyvios aplinkybės (persekiojimo ir stabdymo fakto nepranešimas) kelia pagrįstą abejonę ar stabdymas buvo adekvačiai išreikštas, ar J. S. suvokė esąs persekiojamas ir nepaklūstąs reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Abejonės nagrinėjamu atveju spręstinos J. S. naudai, todėl pripažintina, kad jis transporto priemonę sustabdė iš karto po to, kai su juo susilygino policijos automobilis, t. y. suvokė esąs stabdomas. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju J. S. nepaklusimo ar delsimo sustabdyti transporto priemonę nebuvo.

Įrodinėjant ar buvo tinkamai išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę svarbu, nuo kurio momento objektyviai toks reikalavimas galėjo būti išreikštas. ATPK 130 str. 1 d. pastaboje numatyta keli būdai išreikšti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę: reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti, transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Dar vienas reikalavimo išraiškos būdas tai policijos automobilio švieslentės su užrašu STOP POLICIJA arba STOP įjungimas, tačiau šioje byloje nėra duomenų apie tokios švieslentės buvimą policijos automobilyje ir tokio būdo panaudojimą 2013-01-18. Nagrinėjamoje byloje yra įrodinėjama aplinkybė ar tinkamai buvo išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę per garsiakalbį liepiant sustoti bei įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius, kai policijos pareigūnų automobilis važiavo paskui persekiojamą automobilį. Būtent šiuos du būdus, važiuodami iš paskos, naudojo policijos pareigūnai. Byloje, nesant neginčijamų vaizdo ir kitomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų įrodymų, negalima objektyviai ir neginčijamai nustatyti kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo policijos automobilis, kokia buvo persekiojimo eiga, todėl negalima nuspręsti, kad J. S. objektyviai turėjo ir galėjo girdėti ir matyti šiuos policijos signalus. J. S. yra paaiškinęs, kad 2013-01-18 jo automobilyje grojo radijas, automobilis buvo apsnigtas ir nenuvalytas. Tai galėjo sumažinti jo galimybes girdėti ir matyti policijos siunčiamus signalus, tačiau šiuo atveju pripažįstant ar buvo tinkamas persekiojamos transporto priemonės stabdymas lemiamą reikšmę turi būtent objektyviai nustatytas (kurio neginčija, nei kaltinamas asmuo, nei Institucija) momentas kada įstatymo numatytas stabdymo būdas buvo išreikštas. Policijos pareigūnų paaiškinimais, jie naudojo garsiakalbį ir švyturėlius, tačiau byloje nesant atitinkamų vaizdo ir kitomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų įrodymų apie tai, kokiu atstumu policijos automobilis važiavo nuo persekiojamo automobilio, negalima objektyviai nuspręsti ar vairuotojas turėjo girdėti ir matyti šiuos policijos signalus. Kelių eismo taisyklių 201.2 punktas numato, kad draudžiama vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą, Kelių eismo taisyklių 210.1 punktas numato, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad neblogintų vairuotojui matomumo. Šios Kelių eismo taisyklių 201.2 ir 210.1 punktų nuostatos dėl matomumo ribojimo taikytinos ir apsnigtam automobiliui. Vairuotojas visada privalo sudaryti vairavimui palankias sąlygas, kad galėtų stebėti aplinką tiek iš priekio, tiek iš galo. Neginčijamai reikalavimas sustoti buvo išreikštas tada, kai policijos automobilis susilygino su J. S. automobiliu, o dėl kitų aplinkybių, kurias nurodo liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kai policijos automobilis važiavo iš paskos, kyla pagrįstos abejonės. Šios abejonės taip pat spręstinos J. S. naudai. Remtis vien liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais šiuo atveju negalima, o filmavimo ir kitos įrangos neįjungimas tokiu atveju, kaip šis, sumenkina įrodinėjimo galimybes.

Byloje nekyla abejonių, kad 2013 m. sausio 18 d., apie 11 val. 20 min., Varėnos r. kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 19-ame kilometre J. S. vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). J. S., 2013-01-18 vairuodamas lengvąjį automobilį, turėjo iki 2018-08-18 galiojantį jam 2008-08-18 išduotą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Šią aplinkybę patvirtina J. S. asmens duomenų išrašas (b. l. 13-14). Tai reiškia, kad byloje yra nustatytas specialus subjektas (vairuotojas).

ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, po to kai jam yra duotas teisėtas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdo ir važiuoja toliau (sąmoningai nepaklūsta reikalavimui sustabdyti). Nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas tada, kai policijos automobilis susilygino su J. S. automobiliu. Savo automobilį J. S. sustabdė iš karto, kai gavo tokį reikalavimą. Aplinkybės, kurios netiesiogiai patvirtina, kad J. S. neturėjo tyčios nepaklusti reikalavimui sustoti: jis vairavo blaivus, nevežė neleistinų daiktų. Nagrinėjamoje byloje subjektyvioji pusė – tyčia nepaklusti reikalavimui sustabdyti transporto priemonę neįrodyta.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad J. S. tyčia, sąmoningai vengė paklusti policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sustabdytas tikrinančiam pareigūnui pateikė reikalaujamus dokumentus, sutiko tikrinti blaivumo būseną, buvo blaivus, kartu su juo važiavo mažametis vaikas, nurodė, kad skubėjo į traukinį, todėl galėjo būti nepastabus kelyje. Sąmoningą nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę galima inkriminuoti, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokius veiksmus būtų atlikęs tyčia arba siekdamas išvengti kito daromo teisės pažeidimo.

Policijos pareigūnas D. A. nurodė, kad Opel vairuotojas važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Jis paaiškino, kad negali nurodyti, ar vairuotojas sąmoningai nestojo (b. l. 54). Toks greitis nėra labai didelis, turint omenyje, kad nurodytame kelyje leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad lenkiant vieną transporto priemonę, pastebėjo, kad ji parodė posūkį į dešinę, pasitraukė į kelkraštį ir tuo metu pastebėjo policijos patrulių automobilį su švyturėliais ir sustojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jis iškarto sustojo, kai pastebėjo policijos pareigūnų automobilį. Pagal byloje pateiktus policijos automobilio telemetrinius duomenis – šviesos signalas buvo įjungtas ištisai, o garsiakalbis tik retkarčiais ir labai trumpai. Kaip nurodė liudytojas L. B. sirena automobilyje neveikė. Todėl iš ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, jog nenustatyta aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia, vengdamas administracinio patikrinimo, nestabdė vairuojamo automobilio. Konkrečiu atveju, labai sunku nustatyti, kuriuo momentu vairuotojas J. S. galėjo ir turėjo pamatyti policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Iš bylos duomenų žinoma, kad policijos pareigūnai važiavo priešpriešine juosta, tad jie, pamatę J. S. automobilį, turėjo surasti galimybę apsisukti, pasivyti šią transporto priemonę ir tik tada stabdyti.

Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. įvykio ir sudėties (nėra subjektyviosios pusės, nėra kai kurių objektyviosios pusės elementų), todėl J. S. pripažintinas nepadaręs ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Ši jo administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu.

J. S. atstovaujantis advokatas I. S. 2013-10-03 teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė 2013-10-03 pinigų priėmimo kvitą 500 litų sumai.

Toks prašymas netenkintinas, kadangi ATPK nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p., 302² str., 302⁴ str. 1, 2 d. teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė