- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 1-91-755/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00110-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Civilinis ieškovas
- L. V. B.
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1987-10-04 Mažeikių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirb. UAB „Geometra“ geodezininku, neteistas, gyv. J. B., kaltinamas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2012 m. sausio 23d., apie 17.29 val., Panevėžyje, Beržų gatvėje, ties pastatu numeris 54, vairuodamas automobilį R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 133 punktų reikalavimus- nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio automobilio BMW, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pradėjus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją stabdyti automobiliui BMW, automobilį stabdė, vengdamas atsitrenkti į jį, suko vairą į dešinę, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė ten ėjusią pėsčiąją L. V. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios L. V. B. sveikata,- plyšo dešinio kelio vidinio šalutinis raištis ( nustatytas aprandėjęs II laipsnio plyšimas) ir dešinio peties antdyglinio raumens sausgyslė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Patvirtindamas kaltinamojo A. S. kaltę, teismas rėmėsi pačio kaltinamojo, nukentėjusiosios L. V. B. parodymais bei bylos rašytine medžiaga.
Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną po 17 val., automobiliu R. L. važiavo Beržų gatve nuo Staniūnų gatvės link Velžio kelio. Oro sąlygos tą dieną buvo prastos, smarkiai snigo, kelio danga buvo slidi, snieguota, bet matomumas buvo normalus. Važiavo pirma eismo juosta, priekyje jo ta pačia kryptimi, nutolęs apie 50 m atstumu, važiavo BMW markės automobilis. Važiavo apie 50 km/h greičiu ir pamatė, kad prieš pėsčiųjų perėją, esančią ties Beržų gatvės namu 54, priekyje važiavęs automobilis BMW pradėjo stabdyti. Matė, kad žmonės, išlipę iš autobuso, įženginėjo į pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės. Kai pamatė stabdantį automobilį BMW prieš pėsčiųjų perėją, atstumas tarp jo automobilio ir BMW buvo apie 30-40 metrų, Tai pamatęs, stabdė, nes nenorėjo atsitrenkti į BMW, jo automobilis slydo link šio automobilio, todėl, supratęs, kad gali atsitrenkti į BMW, suko vairą į dešinę ir automobilis pradėjo slysti šonu ties įvažiavimu į teritoriją ir įvažiavo į sniego pusnį, sniegas pakilo ir krito ant pėsčiosios, jau baigdamas sustoti, automobilio kairiu šonu kliudė šaligatviu einančią pėsčiąją. Nuo smūgio pėsčioji nukrito įvažiavimo į teritoriją važiuojamojoje dalyje. Kiti pėstieji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pėsčiajai skambino beveik kiekvieną dieną, domėjosi kaip vyksta jos gydymas, kaip sveikata, siūlė jai susitikti, bet ši atsisakė. Vėliau sužinojo, kad pėsčiajai Kaune nustatė rimtesnius sužalojimus, tad nuvažiavo pas nukentėjusiąją į namus, jos atsiprašė, kalbėjosi su nukentėjusiąja apie susitaikymą, pėsčioji neprieštaravo taikytis. Dėl eismo įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro, kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai nespėjo sustabdyti automobilio ir kliudė pėsčiąją. Dėl įvykusio eismo įvykio labai gailisi.
Nukentėjusioji L. V. B. paaiškino, jog sausio 23 d. važiavo iš darbo, buvo labai blogas oras, išlipusi iš autobuso ėjo šaligatviu. Pamatė priekyje didelį sniego stulpą, sustojo, prie pat pamatė mašinos ratą, sparną, daugiau nieko neatsimena. Greitoji išvežė į ligoninės priimamąjį. Siūlė gultis į ligoninę, nes svaigo galva, buvo gydoma chirurgo. Namuose gydėsi apie 6 savaites, nuo tablečių sustreikavo širdis, kasa, kepenys. Kaune, padarius ehoskopiją, rado dešinės rankos ir dešinės kojos raiščių plyšimus. Biuletenį „uždarė“ maždaug po 6 savaičių. Paskui važinėjo į Kauną, davė siuntimą peties operacijai. Po operacijos liepą paėmė atostogas ir jų metu lankė likusias procedūras. Anksčiau traumų neturėjo. Turėjo išlaidų dėl gydymo. Ligonių kasos mokėjo už biuletenį, o už procedūras, išskyrus tris, nemokėjo. Patyrė 20000 Lt neturtinės žalos, nes ir vaikšto su įtvaru, negali remtis sužalota koja, atsukti atgal, buvo sumušti, todėl sukietėjo raumenys, reikėjo daryti masažus. Iš draudimo gavo 130 Lt, iš S. -1000 Lt. Dėl įvykusio jaučia didelę baimę, naudoja migdomuosius, maisto papildus dėl kraujotakos sutrikimo. Buvo prieš 2-3 metus iki įvykio sąnario uždegimas, neneigia, kad skausmai gali būti ir dėl amžiaus. Dar nusimato gydymas į priekį, tad mano, kad ieškinys ne per didelis.
Liudytojas J. S. paaiškino, jog B. – jo žmona, apie avariją žino tik iš pasakojimų. Prieš ją žmona buvo sveika, o po avarijos ir psichiškai ir fiziškai ji sugniuždyta, jam teko pabūti ir slauge, ir masažistu, ir vaistus leisti. Dabar fiziškai ji jaučiasi geriau, bet psichiškai sugniuždyta, nesusikalba ir tarpusavyje. Po įvykio skundėsi skausmais, nemiega, teko vežti į Kauno klinikas.
Kaltinamojo kaltę, padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, taip pat pagrindžia: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 266/12(05) nurodyta, kad L. V. B. nustatytas abiejų kelių sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių pabrinkimu ( tinimu),- sveikata sutrikdyta nežymiai ( b. l. 27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. pES 266/12(05) nurodyta, kad L. V. B. nustatyta dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio aprandėjęs II laipsnio plyšimas, dešinio peties antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. UAB „VAKK“ A. K. klinikos dešinio kelio, dešinio peties sąnarių ultragarsinio tyrimo aprašymo duomenimis, dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio II laipsnio plyšimas yra aprandėjęs- senas, todėl atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu eismo įvykio metu ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, negalima. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu( b. l. 30).Įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad automobilis R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas įvažiavime iš Beržų gatvės į teritoriją prie namo Nr. 54. Beržų gatvėje, ties namu Nr. 54, yra pėsčiųjų perėja, pasibaigus pėsčiųjų perėjai,- įvažiavimas į teritoriją, kur ir stovi automobilis. Įvažiavimo į teritoriją plotis 5,80 m, už įvažiavimo link Staniūnų gatvės, - šaligatvis, kuriame užfiksuotos automobilio ratų žymės, einančios įstrižai šaligatvio, iš kairės į dešinę ( pagal automobilio judėjimo kryptį); ratų žymės prasideda gatvės važiuojamojoje dalyje ir tęsiasi šaligatviu, kuriame ir baigiasi 1,30 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto; žymių ilgis 5,60 m. ( b. l. 7, 8). Apžiūros protokolo priede nurodyta, kad automobilio R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės sparnas. ( b. l. 9).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio nereikš, nes L. V. B. gydymo išlaidas pilnai atlygino draudimo bendrovė. ( b. l.42).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime AAA 0620490, išduotame UADB „Industrijos garantas“, nurodyta, kad automobilio R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2012-03-02. ( b. l. 14).
Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo A. S. veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 132 ir 133 punktų reikalavimų nesilaikymu –nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio automobilio BMW, neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t.y. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Viena iš automobilio padangų eksploatacijai nebuvo tinkama( b.l.9, transporto priemonės apžiūros protokolo priedas), kas galėjo turėti reikšmės stabdymo efektyvumui ir stabdymo kelio ilgiui.
Dėl pasakyto teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos ( BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
A. S. nusikalto pirmą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.50-51), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (b.1.52-53), dirba, ten ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas tik teigiamai (b.1.55-58 ), padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, neturtinę žalą atlygino iš dalies.
Sprendžiant bausmės už padarytą veiką skyrimo teisiamajam klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, dalyvavimo padarant veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str.).
A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą . Nusikaltimas nesukėlė sunkesnių pasekmių, nes nukentėjusioji ilgesniam laikui neprarado darbingumo, toliau dirba pagal turėtą specialybę. Dėl šio teismo nuomone kaltinamajam skirtina viena iš švelnesnių BK 281 str.1 d. numatytų bausmių - bauda. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį ( atlyginimas apie 800 Lt, neseniai sukūrė šeimą, turi finansinių įsipareigojimų ), baudos dydis nustatomas mažesnis nei jos vidurkis ir skiriamas terminas jos sumokėjimui.
Nukentėjusioji L. V. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 4667,59 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį, motyvuodama tuo, kad dėl autoįvykio jai buvo nustatytas sužalojimai, ji patyrė nervinių išgyvenimų, nepatogumų ir pan. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata , sutriko miegas, atsirado baimės jausmas. Jai draudimo bendrovė atlygino 130 Lt ir kaltinamasis 1000 Lt žalos.Ieškinys reiškiamas įvertinus dalinį žalos atlyginimą.
Atsakovas UADB “Industrijos garantas“ su ieškiniu sutinka dalinai- sutinka atlyginti 673,33 Lt turtinę žalą, likusioje dalyje ieškinys atsakovo nuomone reikiamais įrodymais nepagrįstas, todėl atmestinas. Civilinio atsakovo UADB“Industrijos garantas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
CK 6.254 str. numato, kad asmens civilinė atsakomybė gali būti draudžiama civilinės atsakomybės sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str.2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis. Atsakomybės sąlygas reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustato, kad draudimo išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas suteikia apsaugą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai už žalą atsakingas asmuo naudoja ir valdo transporto priemonę bei jam kyla civilinė atsakomybė. Byloje esant kaltinamojo kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė. Tačiau A. S. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį, kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y. jis apdraudė savo atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamosios nusikalstama veika padarytą žalą. Dėl šio „UADB“Industrijos garantas“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje, šio pripažinimo pagrįstumo draudimo bendrovė neginčija.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1 d. 2 p. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 250 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą.
L. V. B. prašo priteisti 4667,59 Lt turtinės žalos atlyginimą ( b.l. 89-91). Pateikta išlaidas patvirtinančių dokumentų 2212,9 Lt sumai ( b.l.92-110). Šių išlaidų pagrįstumas ir ryšys su įrodinėjamomis aplinkybėmis įrodinėjamas pagal bendrąsias to taisykles, todėl teismas pasisako dėl rašytinių įrodymų ryšio su asmens sužalojimu sukeltomis pasekmėmis. Teismo nuomone, nepagrįstai reikalaujama atlyginti nukentėjusiosios išlaidas įsigijant medikamentus E. F. ir Askorbo rūgštį už 45,02 Lt, nes jie tiesiogiai nesusiję su pasekmių šalinimu. Kitos išlaidos- papildomi tyrimai, procedurų apmokėjimas, išlaidos kurui ir pan., yra pagrįstos, nes susijusios su autoįvykiu, todėl turi būti atlygintos.Tai, jog jų neapmokėjo ligonių kasos nereiškia,jog nukentėjusysis negali reikalauti jų atlyginimo iš civilinę atsakomybę apdraudusio asmens ( draudiko). Tai, kad atliekant tyrimo procedūras nevisada buvo laikytasi siuntimo joms tvarkos ar reikalavimų, nereiškia, jog suteiktos medicininės paslaugos nebuvo reikalingos, nenustatyta tokių nukentėjusios sveikatos sutrikimų , kurie nebūtų susiję su avarija, bet tuo metu buvo gydyti. Draudimas nurodė, jog iš pateiktų dokumentų jau yra apmokėjęs 130 Lt, todėl šiuo dydžiu atlygintos išlaidos mažinamos. Apibendrinant atlygintina suma sudaro 2037,9 Lt (2212,92 Lt – (45,02 Lt + 130 Lt ). Likusioje dalyje ieškovė rašytinių įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys kaip neįrodytas netenkinamas.
Nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis,dar ir dabar jaučiami sveikatos pablogėjimai kas L.V. B. sukėlė ir sukelia papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Ji patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, jau dabar teko pakeisti kai kuriuos asmeninio gyvenimo įpročius.
Pagal įstatymą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.2 d., o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo ir nukentėjusios materialines bei šeimynines padėtis ,jų amžių, dominuojančią teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusios neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas 7000 Lt sumai. Kadangi nukentėjusiajai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti jau sumokėti, todėl šios žalos atlyginimui priteistina 6000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą , numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 15 MGL( 1950 Lt ) dydžio baudą. Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. V. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti iš UADB“Industrijos garantas“, kodas 110070382, L. V. B. naudai turtinės žalos atlyginimui 2037,9 Lt ir neturtinės žalos atlyginimui 6000 Lt.
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , L. V. B. naudai 1400 Lt jos turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.