- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-395-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00924-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko”
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balteda“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko” atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1158-182/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Balteda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Laurita ir ko“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš UAB „Balteda“ 461,85 Eur skolą, 36,48 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 498,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis. Prašymą grindė didele skolos suma, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsisakymą tenkinti prašymą teismas motyvavo tuo, kad kreditorė teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali jai priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį sunaikinti, paslėpti ar atlikti kitus panašius veiksmus, ir taip teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorė prašymą grindė didele skolos suma, tačiau nepateikė duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus, turimą turtą ir pan. Patikrinęs „Liteko“ duomenis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog skolininkė turi finansinių sunkumų ar skolų. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Laurita ir ko“ prašo teismo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1158-182/2015, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareikšto reikalavimo sumai areštuoti skolininkės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė nepateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės nuomone, ji aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus, todėl šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kreditorė tinkamai pagrindė pareiškimo reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pagal teismų praktiką, didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kreditorė prašo priteisti 461,85 Eur skolos, palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kas rodo, jog bendra reikalavimų suma yra didelė. Apeliantė pažymi, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkė neturi nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto. Informacija apie skolininkės turimas banko sąskaitas ar neregistruotą kilnojamąjį turtą kreditorei neprieinama. Iš pateiktų duomenų yra pagrindas spręsti, kad skolininkė neturi pakankamai turto pareiškimo reikalavimui įvykdyti, taip pat nėra žinoma, ar ji turi kitų skolinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. L2-1158-182/2015 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Balteda“ kreditorės UAB „Laurita ir ko” naudai 461,85 Eur skolą, 36,48 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 498,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 11 dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nepavykus priimto teismo įsakymo įteikti skolininkės buveinės adresu, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismas nustatė kreditorei terminą patikslinti skolininkės buveinės vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, kaip numatyta CPK 438 straipsnyje. Per teismo nustatytą terminą kreditorei nepašalinus nustatytų trūkumų, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino 2015 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 8 d.
CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo procesinis sprendimas įgyja jam įsiteisėjus (CPK 279 straipsnis). Be to, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir tai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškimas civilinėje byloje Nr. L2-1158-182/2015 buvo paliktas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo apeliacine tvarka nagrinėti atskirojo skundo argumentų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi atskirojo skundo išnagrinėjimas iš esmės bet kokiu atveju byloje dalyvaujantiems asmenims nesukels jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal UAB „Laurita ir ko“ atskirąjį skundą nutrauktinas ir kreditorei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 302 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko” atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1158-182/2015 panaikinimo nutraukti.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Laurita ir ko” jos sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokesti ir šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.