Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-589/2016 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei M. P., trečiajam asmeniui BUAB „T. I.“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. N. K. prašė priteisti iš atsakovės M. P. 6262,73 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra solidari laiduotoja, yra atsakinga už bendrovės, už kurią laidavo – UAB „T. I.“ netinkamą prievolių vykdymą. 2010 m. gruodžio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta patalpų, esančių Vasario 16-osios g. 5, Panevėžyje, nuomos sutartis ir du papildomi susitarimai. 2011 m. sausio 6 d. susitarimu visas nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį iš M. S. (buvusi P) perima naujas nuomininkas UAB „T.I.“. Šalys susitarė, kad UAB „T. I.“ ir M. S. solidariai atsakys nuomotojui pagal iš nuomos sutarties kylančias prievoles ir pareigas. Patalpos iš nuomininko UAB „T. I.“ buvo nuomotojo perimtos 2014 m. balandžio 30 d., pasibaigus nuomos sutarties terminui. Patalpų perdavimo metu buvo užfiksuoti patalpose buvusių ir nuomininkui valdyti ir naudoti perduotų daiktų trūkumai, kurie įvertinti 159,32 Eur. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „T. I.“, 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės N. K. reikalavimą UAB „T. I.“ 5885,64 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 159,32 EUR žalos atlyginimo, neperdavus visų daiktų. Lietuvos Apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas ieškovės reikalavimas dėl 217,77 EUR delspinigių. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta UAB „T. I.“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį apimtis, t.y. 6262,73 EUR. UAB „T. I.“, neįvykdžius savo prievolių, susidariusią skolą prašo priteisti iš atsakovės M. P., kaip laiduotojos, su kuria, kaip fiziniu asmeniu, pirmiausia 2010 m. gruodžio 10 d. buvo ir sudaryta nuomos sutartis.

II. Panevėžio miesto apylinkės teismo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. Teismas iš atsakovės M. P., ieškovei N. K. priteisė 6262,73 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Šį sprendimą teismas motyvo tuo, jog šalys, pasirašydamos 2011 m. sausio 6 d. susitarimą dėl patalpų nuomos tarp N. K., M. P. ir UAB „T. I.“, susitarė, kad atsakovė ir UAB „T. I.“ solidariai atsakys ieškovei pagal iš sutarties kylančias prievoles ir pareigas. Iš šios susitarimo sąlygos padarė išvadą, kad atsakovė ir UAB „T. I.“ atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „T. I.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir N. K. – 6044,96 Eur. Teismas, byloje neturėdamas duomenų, kad bankrutuojanti UAB „T. I.“ būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovei, skolą priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovės nelaikė laiduotoja, todėl netaikė CK 6.88 straipsnio 1 dalies normos, kurioje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nepareiškia laiduotojui ieškinio.Apeliantės nuomone, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta laidavimo sutartis, nes pagal 2011 m. sausio 6 d. susitarimą atsakovė visas savo teises ir pareigas perdavė trečiajam asmeniui, o atsakovė tapo pagrindinio skolininko prievolių tinkamo įvykdymo užtikrintoja (laiduotoja).Atsakovės M. P. laidavimas, atsiradęs pagal šalių susitarimo 3.4 punktą yra pasibaigęs, nes ieškovės ieškinys turėjo būti vėliausiai pateiktas arba 2014 m. birželio 20 d. arba 2014 m. liepos 30 d., taip pat pasibaigė atsakovės laidavimas atlyginti nuostolius dėl negrąžintų daiktų.Apeliantės nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nesutinka su sprendimu ir dėl to, kad išaiškėjus išnuomotų patalpų trūkumams, trečiasis asmuo registruotu laišku (sutartyje nurodytu adresu) ieškovei 2012 m. spalio 8 d. išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė patalpų trūkumus. Ieškovė į laišką nereagavo. 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovė registruotu laišku pranešė trečiajam asmeniui, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. kelia 12 proc. nuomos mokestį. Apie patalpų trūkumus nenurodė bei reikalavo pervesti avansą.2012 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo, atsakydamas į ieškovės pranešimą, pakartotinai nurodė ieškovei patalpų valdymo problemas, išreiškė nesutikimą su nuomos mokesčio pakėlimu ir avansinės įmokos sumokėjimu, kol nebus išspręsti patalpų būklės sutvarkymo klausimai. Pranešimas grįžo su žyma „neatsiėmė“.2013 m. gegužės mėnesį trečiasis asmuo kreipėsi į Panevėžio savivaldybės administracijos nuolatinę komisiją, gyventojų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, pranešimams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros tirti, kuri 2013 m. birželio 10 d. raštu nustatė, kad pastatas yra apleistas, neprižiūrimas, techniškai netvarkingas. Dėl susidėvėjusių pastato konstrukcijų (stogo, išorės sienų), neįmanoma tinkama I-ame aukšte esančių nuomojamų patalpų, eksploatacija. Taip pat informavo, kad ieškovė nebėra šių patalpų savininkė.Trečiasis asmuo 2016 m. birželio 13 d. išsiuntė laišką ieškovei, kuriame pranešė apie susidariusią situaciją, paprašė nurodyti, kas yra asmuo kuriam turėtų būti vykdomi sutartiniai įsipareigojimai ir iš kurio būtų galima reikalauti vykdyti sutartinius įsipareigojimus, laiškas grįžo neįteiktas.Trečiasis asmuo nusprendė nemokėti ieškovei ir nutraukė veiklą išnuomotose patalpose. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio nuo 2013 m. birželio mėnesio.2014 m. balandžio 30 d. aktu ieškovė ir atsakovė įformino nuomojamų patalpų ir joje esančių daiktų perdavimą po sutarties termino pasibaigimo. Šalys jame konstatavo, kad trečiasis asmuo neperdavė kelių raktų, šviestuvų, todėl ieškovė patyrė 159,32 Eur nuostolį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė nuomojamų patalpų būklės ir jos įtakos trečiojo asmens veiklai bei ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Negalėjimas naudoti trečiojo asmens veiklai patalpų bei negalėjimas pranešti apie tai ieškovei sukūrė situaciją, kai trečiasis asmuo tapo nebesuinteresuotu toliau būti sutartiniuose santykiuose ir vykdyti nuomos įsipareigojimus. Tai, kad trečiasis asmuo nepranešė apie sutarties nutraukimą, gali būti vertinamas kaip vieno iš formalumų neįvykdymas.Trečiasis asmuo, nuo 2013 m. birželio mėnesio nemokėdamas nuomos mokesčio, pritaikė CK 6.208 straipsnio 4 dalies nuostatą, leidžiančią sustabdyti prievolių įvykdymą tol, kol šalis pašalina įvykdymo trūkumus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-284-589/2016 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad šalys nuomos sutartimi ir susitarimu prie nuomos sutarties susitarė ne dėl laidavimo, o kitokio prievolės užtikrinimo būdo, pagal kurį į prievolę įtrauktas dar vienas solidarus skolininkas ir prievolėje atsirado solidarūs skolininkai – trečiasis asmuo ir atsakovė.Susitarime nėra nurodyta, kad atsakovė laiduoja už trečiąjį asmenį, yra įtvirtinta tik solidari atsakomybė. Faktą, kad atsakovė M. P. save pripažino ir laikė solidaria skolininke patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikti mokėjimo pavedimai, kuriais M. P. pagal nuomos sutartį vykdė mokėjimus už UAB „T. I.“. Skolos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai vykdė nuomos sutartį, o tuo pagrindu atsakovė ir trečiasis asmuo buvo sustabdę nuomos sutarties vykdymą, veiklos nuomojamose patalpose nevykdė.Atsakovas ir trečiasis asmuo nenutraukė nuomos sutarties prieš terminą, todėl turi atsiskaityti už visą nuomos laikotarpį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis (iki 2014 m. balandžio 30 d.) tarp ieškovės ir atsakovės M. P. (buv. S.). Šia sutartimi nuomotojas perdavė nuomininkei laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paskirtis - prekybos, plane pažymėtas indeksais „1-1“, „1-2“, „1-3“, 65,79 kv.m. ploto, kartu su jose esančia įranga ir į renginiais. Nuomos terminas buvo nustatytas iki 2014 m. balandžio 30 d. Nuomininkė įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį bei laiku vykdyti kitus mokėjimus, susijusius su patalpų nuoma. Sudariusios patalpų nuomos sutartį, šalys pasirašė priėmimo perdavimo aktą. 2011 m. sausio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl patalpų nuomos tarp N. K., M. P. (buv. S.) ir UAB „T. I.“. Šiuo susitarimu nuomininkas perdavė naujajam nuomininkui – UAB „T. I.“ visas savo teises ir pareigas, įgytas patalpų nuomos sutarties, pasirašytos 2010-12-10 dieną ir 2010-12-10 dienos susitarimo, priedo prie patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2010-12-10 dieną, pagrindu. Šio susitarimo 3.4 punkte šalys numatė, kad nuomininkas ir naujasis nuomininkas solidariai atsakys nuomotojui pagal iš sutarties kylančias prievoles ir pareigas naujajam nuomininkui. 2014 m. balandžio 30 d. ieškovė N. K. ir atsakovė M. P. pasirašė patalpų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo M. P. perdavė ieškovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apeliantės M. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudaryto sutarimo nekvalifikavo kaip laidavimo sutarties ir netaikė senaties termino. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti.

Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kad laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo kartu su UAB „T. I.“ vykdyti prievoles solidariai, susitarime nėra nurodyta sąlyga, kad atsakovė, atsakys nuomotojui, tik jei trečiasis asmuo neįvykdys prievolės, todėl negalima laikyti, kad ieškovė ir atsakovė sudarė laidavimo sutartį bei taikyti senaties terminą, kaip prašo apeliantė. Byloje nustatyta, kad UAB „T. I.“ bankrutavo, jai bankroto byla iškelta 2015-01-16 Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto byloje patvirtintas ieškovės reikalavimas 2015-07-01 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015-09-09. Todėl pagal laidavimo sutarties taisykles, tik po bankrutavusios bendrovės išregistravimo per 3 mėn. turi būti pareikštas reikalavimas laiduotojui, nes tik tuomet nustatoma aplinkybė, kad prievolės neįvykdys pagrindinis skolininkas. Tokiu atveju ieškinio senaties taikyti nėra pakankamo teisinio pagrindo.Pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį, nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties <...> tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Atsakovė, turėdama ieškovės sutikimą perdavė savo nuomos teises trečiajam asmeniui, perleidus nuomos teises nuomininko prievolės nuomotojui pagal nuomos sutartį baigiasi. Tačiau susitarimo 3.4 punktu šalys numatė, kad nuomininkas (atsakovė) ir naujasis nuomininkas (trečiasis asmuo) solidariai atsakys nuomotojui pagal iš sutarties kylančias prievoles ir pareigas naujajam nuomininkui. Atsakovė pati sutiko prisiimti solidarią atsakomybę besąlygiškai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl yra privaloma ir vykdytina.Taigi susitarimu atsakovė įsipareigojo ieškovei atsakyti ieškovui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė (CK 6.6 str. 1 d.). Pagal CK 6.123 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma. Taigi, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje nesant duomenų, kad bankrutuojanti UAB „T. I.“ būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Atsakovė nurodo, kad dėl patalpų netinkamos vykdyti veiklai būklės atsakovė buvo priversta išsikraustyti ir todėl neturėtų mokėti nuomos mokesčio nuo 2013 m. birželio mėnesio.CK 6.7 straipsnyje nurodyta, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai.Apeliantė pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį šioje byloje nebegali ginčyti bankroto byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių, nes patvirtintas konkretus skolos pagal nuomos sutartį dydis UAB „T. I.“ bankroto byloje: Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės N. K. – 6044,96 EUR reikalavimą . 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi skolininko prievolės apimtis nustatyta ir užfiksuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Dėl to galutinis reikalavimo dydis, įskaitant iki bankroto bylos iškėlimo susikaupusias netesybas, yra ir būtent tokios apimties yra atsakovės, kaip trečiojo asmens, prievolė ieškovei.2014 m. balandžio 30 d. atsakovė su ieškove pasirašė patalpų perdavimo priėmimo aktą. Atsakovė jokių pastabų ieškovei dėl patalpų netinkamumo, dėl negalėjimo jose vykdyti veiklos nepareiškė, dėl šios priežasties nenutraukė nuomos sutarties prieš terminą. To nepadarius, pareiga mokėti nuomos mokestį išlieka, jeigu nesusitarta kitaip. Taigi patalpoms nesant tinkamoms naudoti pagal paskirtį, nesutikdama su nuomos mokesčio padidinimu ir negalėdama susiekti su atsakovė arba BUAB „T. I.“ atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo arba prašyti pakeisti sutarties sąlygas (CK 6.204 str.3 d.) ir taip apginti savo pažeistas teises. 2010 m. gruodžio 10 d. šalių susitarime prie nuomos sutarties yra numatyta galimybė nutraukti sutartį prieš terminą ir tokiu būdu pabaigti esamos prievoles vykdymą, tačiau atsakovė šia teise tinkamai nepasinaudojo. Atsakovė, sudarydama rašytinę patalpų nuomos sutartį, turėjo suprasti, kad sutartis nutraukiama tam tikra forma, o ne palikti viską be priežiūros, tikintis, kad viskas savaime išsispręs. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, jam buvo žinomos bylos aplinkybės, atsiliepime į apeliacinį skundą jis naujų aplinkybių nenurodė, papildomų dokumentų nepateikė, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas nepareikalavo daug advokato darbo bei laiko sąnaudų, sudaro pagrindą priteisti ieškovei tik dalį prašomų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.), todėl iš apeliantės ieškovei priteistina 200 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur ( du šimtai Eurų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.