Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-6-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2A-6-265/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
A. J., V. B., V. N., A. N.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-6-265/2013

Teisėja Nijolė Bagdonienė Procesinio sprendimo kategorijos121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovo atstovui advokatui A. B., atsakovui A. J., atsakovo atstovui advokatui R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo ir ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-204/2008 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. J., V. B., V. N., A. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 19 350 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo, žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo po 149,74 Lt kas mėnesį nuo 2007-05-28 iki gyvos galvos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovų nusikalstamos veikos jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to jis prarado 10 proc. bendrojo darbingumo, todėl prašė priteisti po 149,74 Lt periodinių išmokų. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis yra ūkininkas, visos jo gaunamos pajamos yra iš ūkio. Dėl sužalojimų ieškovas negalėjo tinkamai pasirūpinti ūkiu ir nuimti bulvių derliaus, todėl dėl neparduoto derliaus, į kurį buvo investuota perkant sėklas, trąšas, pesticidus bei naudojant techniką, jis patyrė nuostolių ir prašė priteisti 19 350 Lt negautų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-05-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų solidariai 9 675 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo bei iš kiekvieno po 152,18 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir po 83,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovo priteisė atsakovui A. J. 305 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 68,35 Lt pašto išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina esant civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui žalą, t. y. atlyginti negautas pajamas. Tačiau teismas pažymėjo, jog žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal kainas, galiojusias žalos atsiradimo metu, todėl sumažino ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą iki 9 675 Lt. Dėl periodinių išmokų priteisimo teismas konstatavo, kad ekspertizė buvo atlikta tik baudžiamojoje byloje, kitų duomenų apie prarastą darbingumą ieškovas nepateikė, todėl jo prašymą dėl periodinių išmokų priteisimo atmetė. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį teismas proporcingai priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas. 2008-06-03 papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovo atsakovui A. J. 915 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad priimant sprendimą nebuvo pasisakyta dėl visų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovo A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniais skundais ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovų 19 350 Lt negautų pajamų, žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo – per mėnesį po 149,74 Lt, 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 60,84 Lt bylinėjimosi išlaidų bei panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-03 papildomą sprendimą. Nurodo, kad teismas, taikydamas CK 249 str. 5 p. numatytą išimtį, nenurodė, kokiu įstatymu ar kokios prievolės pagrindu buvo taikytos žalos padarymo dieną buvusios kainos. Apeliantas pažymi, jog iš pateiktų trąšų pirkimo bei bulvių pardavimų sąskaitų matyti, kad padidėjus bulvių kainai daugiau kaip dvigubai padidėjo ir trąšų kaina, todėl taikant kainas, buvusias žalos padarymo dieną, nebus atlyginti nuostoliai, nes už teismo priteistą sumą bus galima nupirkti mažiau negu pusę to trąšų kiekio, negu būtų nupirkęs tuo atveju, jei žala nebūtų padaryta. Dėl periodinių išmokų iki gyvos galvos dėl netekto darbingumo ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo nustatytas nusikalstamų veikų pasekmes, reikalavo jas iš naujo įrodinėti, taip pažeisdamas CPK 182 str. 1 d. 3 p., 4 p. nustatytas normas. Teismo medicinos ekspertizė, kuri atlikta griežtai laikantis teisės aktų, padarė išvadą dėl 10 proc. bendrojo darbingumo netekimo, prarastas darbingumas yra pastovus, todėl ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti iš atsakovų po 149,74 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai kompensavo tik dalį jo patirtų išlaidų advokato pagalbai, kadangi CPK 98 str. nenumatytas išlaidų advokato pagalbai paskirstymas pagal patenkintų reikalavimų dalį. Be to, sprendimas priimtas jo naudai, todėl jam turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, o kadangi atsakovui A. J. sprendimas nenaudingas, jo prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinį skundą nagrinėja atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-06-26 ir 2011-11-14 nutartimis bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismui 2011-03-24 nutartimi atmetus tiek ieškovo, tiek ir atsakovo A. J. skundus, tačiau atsakovui A. J. jo neapskundus kasacine tvarka, jis įsiteisėjo. Dėl šios priežasties byla nagrinėtina iš naujo apeliacinės instancijos teisme tik dėl ieškovo J. G. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam iš atsakovo 19 350 Lt kaip negautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sumažino vieno kilogramo bulvių kainą nuo 1 lt iki 0,50 Lt konstatuodamas, jog CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato išimtį ir leidžia skaičiuoti žalą vadovaujantis kainomis, galiojusiomis padarant žalą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-11-14 nutartyje, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, kad šioje byloje nepateikta duomenų ir nenurodyta argumentų, kurie teiktų pagrindą nukrypti nuo CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, t. y. atlygintinos žalos (negautų pajamų) dydį apskaičiuoti ne pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Priešingai, teismų nustatytos aplinkybės, nagrinėjamos atsakovų prievolės esmė, ieškovui padarytos žalos pobūdis ir jos atsiradimo pagrindas (sutrikdyta ieškovo sveikata dėl atsakovų įvykdyto smurtinio nusikaltimo; dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovas negavo planuotų pajamų, kurioms gauti buvo investavęs darbo sąnaudų ir lėšų) tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovui atlygintinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias (didesnes) kainas. Iš bylos duomenų matyti (t. 1, b. l. 145–146), kad 2007 m. bulvių kaina už vieną kilogramą buvo 1 Lt. Sąskaitos faktūros taip pat patvirtina, kad ieškovas gavo už 1 kg. bulvių netgi 1.50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė bulvių kainą sprendimo priėmimo metu bei atsakovams neįrodžius aplinkybių, kurios leistų paskaičiuoti ieškovo negautas pajamas žalos padarymo metu, o ne sprendimo priėmimo dienai, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovo ieškinį dėl negautų pajamų tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovų solidariai 19 350 Lt. Pažymėtina, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, kai atlyginama žala, kuri buvo padaryta kelių asmenų veiksmais.

Tuo tarpu sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti periodines išmokas iki gyvos galvos dėl netekto darbingumo, paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies pripažintini nepagrįstais. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė, kuria buvo siekiama nustatyti ieškovo bendrąjį darbingumo lygį. Medicininės ekspertizės akto EKG 740/13(03) išvados patvirtina, kad ieškovas nėra praradęs bendrojo darbingumo. Tuo tarpu ieškovo regos sutrikimas ir kojos trauma nėra susijusi su įvykio metu patirta trauma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009). Nepaisant to, kad ieškovas ir nesutiko su teismo atlikta ekspertize, tačiau iš esmės nesutikimo motyvus nurodė analogiškus kaip ir teikiant kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-24 nutarties. Pasak ieškovo, šiuo ekspertizės aktu buvo paneigtas ekspertizės aktas Nr. EG1654/06(03), dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo pasisakė Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2011-11-14 išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, nurodė, kad pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, jų aiškinimo ir taikymo praktiką, ieškovo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EG1654/06(03) negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškinio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą dėl prarasto bendrojo darbingumo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendyje ekspertizės aktą vertino kvalifikuodama nusikalstamą veiką, o ne spręsdama dėl atsakovų civilinės atsakomybės. Dėl to teismas minėtoje nutartyje buvo nurodęs, kad ieškovo bendrojo darbingumo praradimo mastas įrodinėtinas teismo medicinos ekspertizės aktu, kuris ir buvo atliktas bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė svarių argumentų, kurie leistų suabejoti ekspertizės aktu, o teismas, vertindamas šį aktą tik kaip vieną iš įrodymų, taip pat neįžvelgė priežasčių, kurios būtų pagrindas nelaikyti ekspertizės akto įrodymu dėl jo trūkumų, todėl ieškovo argumentai dėl ekspertizės pakartotino paskyrimo atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkintinas, todėl naikintinas Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo J. G. ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – A. J. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės buvo tenkintas, yra teisinis pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas turėjo 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, skirtas apmokėti advokatui. Dėl to šios išlaidos priteistinos ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 375 Lt. Tuo tarpu atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu jo išlaidos, susijusios su pirmojo kasacini skundo parengimu, yra priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-07 papildoma nutartimi. Ši nutartis kasacine tvarka apskųsta nebuvo, todėl galiojanti. Dėl to nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti, kaip jis prašo, dar kartą bylinėjosi išlaidų, kurios buvo priteistos. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pridedamo kvito (t.3, b. l. 108–109), jis turėjo 1204,50 išlaidų parengiant antrąjį kasacinį skundą ir jį siunčiant į kasacinę instanciją. Kadangi šis ieškovo kasacinis skundas buvo patenkintas, iš atsakovų priteistina po 301,12 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų solidariai priteista 9 675 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo ir išdėstyti ją taip:

Priteisti iš A. J., V. B., V. N. ir A. N. solidariai 19 350 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo J. G..

Priteisti iš atsakovų A. J., V. B., V. N. ir A. N. po 676,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. G. naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują – A. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėAlona Romanovienė