- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- I3-665-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02423-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. patikslintą skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ ir kitų skundžiamų aktų panaikinimo, atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2021 m. gruodžio 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos V. J. patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, perduoti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą teritoriniam skyriui nagrinėti iš naujo, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I skyriaus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 2022 m. kovo 9 d. gautas patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 „Dėl pakartotinio V. J. darbingumo lygio vertinimo“ (pastaruoju sprendimu ištaisyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. SS-1992 buvusi apsirikimo klaida dėl darbingumo lygio datos).
Šalies argumentai
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 12-7263-621/2021 dėl skundo dalies atskyrimo. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. S-176, pareiškėjos skundą, teiktą šiai tarnybai 2021-09-18, atmesti. Ginčų komisijos 2021-10-19 patvirtinta sprendimo kopija Nr. S-176 pareiškėjai buvo įteikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių skyriuje 2021 m. spalio 29 d. pasirašytinai. Į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipiasi dėl šio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. 12-7263-621/2021) atsisakytos nagrinėti pareiškėjos skundo dalies pakartotinio apskundimo, praėjus pareiškėjos skundų, atskirtos dalies, privalomą nagrinėjimą ne teismo tvarka etapą. Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 18 d. skundą, turėjo galimybę ištaisyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyrius ) 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą Nr. SS-1992 ir šios tarnybos 2021-08-16 rašte Nr. R-4646 pareiškėjai keltas neadekvačias sąlygas bei tuo pačiu ištaisyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir Šiaulių I teritorinis skyrius) 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312, bet to nepadarė. 2021-08-16 rašte pareiškėjai nurodyta paskambinti iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., nors pats raštas pareiškėjai buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos pašte (adresu Tilžės g. 109, Šiauliai) pasirašytinai. Ginčų komisijai 2021 m. rugsėjo 18 d. buvo teiktas skundas dėl Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SS-1992 bei Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo dėl netekto darbingumo priežasčių nustatymo, galimai iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, kadangi pareiškėjos prašymas nustatyti netekto darbingumo priežastis, šių institucijų, buvo ignoruotas, taip pat buvo ignoruotas prašymas nustatyti netektą darbingumą atgaline data, buvo paliktas neįvertintas 2016-06-13 atliktas dešinio kelio magnetinio rezonanso tyrimas, paliktos neįvertintos medicinos specialistų teiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ginčų komisijai su 2021 m. rugsėjo 18 d. skundu buvo pateikti šie dokumentai: 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-1992, 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundas Ginčų komisijai, 2021-08-09 skundas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui dėl Šiaulių 1 teritorinio skyriaus 2021-08-05 sprendimo Nr. STS-2312, 2021-08-05 Šiaulių I teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-895, 2021-08-02 Šiaulių I teritorinio skyriaus darbingumo lygio pažyma Nr. 1785, 2020-08-05 Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio pažyma Nr. 1689, 2021-08-05 Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimas Nr. STS-2312, 2021-08-02 teiktas prašymas Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl darbingumo lygio nustatymo, atgaline data bei netekto darbingumo lygio priežasčių (iš dalies nedarbinga tapus, galimai ir dėl kito asmens veiksmų), 2016-06-13 atlikto dešinio kelio magnetinio rezonanso tyrimo kopija (tarnybų nevertinta), 2015-12-28 Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-3674, 2015-10-26 Šiaulių I teritorinio skyriaus raštas Nr. R-6340. Mano, kad Ginčų komisija pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 18 d. skundą atmetė neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai, savo sprendime remdamasi protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinkančiu sprendimų kontrolės skyriaus reikalavimu pareiškėjai dėl iškeltų neįgyvendinamų sąlygų paskambinti sprendimų kontrolės skyriui anksčiau, nei gavo tokį reikalavimą registruotu paštu. Atmetus skundą buvo paliktas nenagrinėtas prašymas nustatyti neįgalumą atgaline data, buvo paliktas nenagrinėtas prašymas nustatyti netekto darbingumo priežastis iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, ignoruojant pateiktą išsamią informaciją dėl patirto užpuolimo, paliktos nevertintos dešinio kelio 2016-06-13 atlikto magnetinio rezonanso tyrimo išvados dėl III laipsnio pažeidimų, paliktos nevertintos medicinos specialistų teiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio, o suformuotos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų paliktos nepakeistos. Mano, kad atmetus skundą buvo galimai padaryti pažeidimai pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4 punkto, 5 punkto ir 6 punkto nuostatas. Manytina, kad buvo nesivadovaujama teisės aktais ir netekto darbingumo priežastims nustatyti, procesas užvilkintas, todėl galimai pažeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 13.1, 13¹ ir 16' punktuose įtvirtintos nuostatos. Šiaulių I teritorinis skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. priėmęs sprendimą Nr. STS-2312 ignoravo pareiškėjos prašymą nustatyti darbingumo lygį atgaline data nuo 2015 m. spalio 23 d. bei ignoravo prašyme nurodytas galimas priežastis dėl netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, nes sprendime jokių išvadų nepateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021-08-05 išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 1785 ir 2020-08-07 išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 1689 skiriasi ir dalies diagnozių kodai, tačiau objektyviai netekto darbingumo priežastys nenustatinėjamos. Todėl abejotina ar pareiškėjai buvo teikiamos adekvačios gydymo ir reabilitacijos paslaugos. Mano, kad jos atžvilgiu buvo padaryti pažeidimai ir pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo Nr. Al-335/V-933 TAR, 2020-04-21 Nr. 8306 nuostatas, ignoruojant padarytos žalos klausimą, kadangi 2015 m. spalio 23 d. nustatinėjant darbingumo lygį, apatinės nugaros dalies skausmas buvo paliktas nevertintas, nes pateikti dokumentai neatitiko Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatų reikalavimo. Pažymėtina, kad Šiaulių 1 teritorinis skyrius turėjo teisę nepriimti Kriterijų aprašo reikalavimų neatitinkančių dokumentų, turėjo teisę kreiptis į gydymo įstaigą dėl išsamių dokumentų pateikimo arba sudaryti komisiją, bet to nepadarė. Dėl viešųjų paslaugų neprieinamumo, nerūpestingai atliktų pareigų, mano, kad patyrė žalą, kurią prašys atlyginti, nes stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija buvo atlikta tik 2020-06-21, o mano, kad galėjo ir turėjo būti atlikta anksčiau, jei atsakovas pareigas būtų atlikęs taip kaip numatyta teisės aktuose ir rūpestingai. Su Ginčų komisijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. S-176 sprendimu, Sprendimų kontrolės skyriaus 2021-08-16 sprendimu Nr. R-4646, Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. STS-2312 nesutinka. Ginčų komisijos, Sprendimų kontrolės skyriaus, Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimai priimti nerūpestingai atlikus pareigas, nustatant netektą darbingumą ir jo priežastis, vilkinant procesą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl tokie sprendimai yra neteisėti, šališki, nesąžiningi ir naikintini bei nagrinėtini teisme, įpareigojant atsakovą priimti naują sprendimą. Ginčų komisija, susipažinusi su pareiškėjo medicininiais dokumentais, įvairių medicinos specialistų išvadomis ir jų teiktomis rekomendacijomis, atsakingai įvertinusi aplinkybes dėl galimo netekto darbingumo iš dalies ir dėl kito asmens veiksmų, turėjo galimybę ištaisyti anksčiau tarnybų priimtus sprendimus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, todėl kad pakartotinai vertindamos mano darbingumą šios tarnybos neatliko jokio išsamaus aplinkybių tyrimo - aiškinimosi, nors turėjo galimybę kreiptis į kitus specialistus, turėjo galimybę gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kad būtų objektyviai nustatytos netekto darbingumo priežastys ir darbingumo lygis, tinkamai suformuotos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, bet to nepadarė. Todėl sprendimus priėmusių institucijų sprendimai naikintini, Šiaulių teritorinis skyrius įpareigotinas pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo dėl darbingumo lygio priežasčių, netekto darbingumo nustatymo atgaline data klausimų išsprendimo, galimų aukščiau nurodytų netikslumų ir padarytų pažeidimų pašalinimo, pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatas bei vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtais teisės aktais. Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimas yra galimai neteisėtas dėl to, kad buvo paliktas pilnai neįvertintas 2016 m. birželio 13 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvados (duomenys neskelbtini), kadangi jokie koeficientai dėl III laipsnio nebuvo taikyti, todėl manytina, kad buvo padaryti pažeidimai pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktų nuostatas. Šiaulių I teritorinis skyrius tinkamai neįvertino Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo rekomendacijų, formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurias neurochirurgas teikė 2020 m. spalio 17 d. medicinos dokumentų išrašuose, pažymėdamas nedirbti sunkaus fizinio darbo, kelti ne daugiau 3 kg, remiantis 2020 m. birželio 21 d. atlikto stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija. Pažymėtina ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) pasak mediko, yra neoperuotina. Mano, kad Šiaulių I teritorinis skyrius tinkamai nevertino ir neatsižvelgė į kitas nustatytas ligas ir rizikos faktorius, kurie vienas kitą stiprina, todėl galimai netinkamai suformulavo išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų neatsižvelgta į kardiologinius rizikos veiksnius, nors po atlikto strestesto buvo pateikta išvada, kad pareiškėja netoleruoja fizinio krūvio. Nebuvo atsižvelgta į gretutines diagnozes, stiprinančias rizikos veiksnius, todėl mano, kad Šiaulių I teritorinis skyrius yra įpareigotinas pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo bei parengti naują išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria būtų užtikrinamos pareiškėjos teisės į saugias darbo sąlygas. Pažymėtina, kad dalis gretutinių diagnozių, darbingumo lygiui nustatyti, jau buvo pateiktos 2015-10-23 su siuntimu į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT). Dalis naujai nustatytų gretutinių diagnozių, po atliktų tyrimų, buvo pateiktos 2020-08-05, su siuntimu teritorinio skyriaus vertinimui. Dalis gretutinių ligų ir diagnozių Šiaulių I teritorinis skyrius nevertino. Pažymėtina, kad pagal įtvirtintas darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatas, vertinant darbingumo turi būti atsižvelgta į asmens sveikatos būklę ir visas jo darbingumą įtakojančias ligas, patirtas traumas ir patologines būkles, todėl manytina, kad Šiaulių I teritorinis skyrius 2015-10-26 ir 2021-08-05 pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir sąžiningai. Mano, kad 2015 m. darbingumo lygis objektyviai nebuvo įvertintas dėl viešųjų paslaugų neprieinamumo, neveikimo ir netinkamo veikimo, nes Šiaulių I teritorinis skyrius nesikreipė į asmens priežiūros įstaigą dėl vertinimui pateiktos, bet vertinimų kriterijų aprašo reikalavimų neatitinkančios būklės patikslinimo, taip pat, o 2021 metais atliekant vertinimą buvo palikta ir nevertinama dalis medicinos specialistų jau nustatytų diagnozių bei nesivadovaujama jų pateiktomis rekomendacijomis, formuojant išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl mano, kad pareiškėjos skundas nagrinėtinas teisme, nes dėl nerūpestingai atliktų pareigų Šiaulių I teritoriniame skyriuje negalėjo gauti tinkamų paslaugų kitose institucijose (Užimtumo tarnyboje, Reabilitacijos centre). Skirti reikiamus tyrimus buvo delsiama, bet buvo atlikta daug, mano perteklinių ir nepakankamai informatyvių tyrimų, kurie dėl skydliaukės patologijos galimai netgi buvo kenksmingi. Be informatyvių tyrimų ir be objektyvaus netekto darbingumo lygio priežasčių įvertinimo skirta reabilitacija, kai kuriais atvejais, netgi buvo žalinga sveikatai, nes būta atvejų, kai po taikytos reabilitacijos reikėjo kitos reabilitacijos, buvusios reabilitacijos pasekmėms šalinti. Mano, kad dėl Šiaulių I teritorinio skyriaus nerūpestingai atliktų pareigų 2015 metais ir 2021 metais nustatant netekto darbingumo priežastis ir darbingumo lygį patyrė turtinę ir neturtinę žalą, skaičiuojant nuo dokumentų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, gavimo dienos (nuo 2015-10-23 iki 2020-08-04). Pareiškėjos prašymas, nustatyti neįgalumą atgaline data šios institucijos buvo ignoruotas, todėl mano, kad buvo pažeistas teisės aktas, nes nesivadovauta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr.Al-335/V-933 TAR, 2020-04-21 Nr.8306. Pažymėtina, kad netrukus po to, kai 2015 m. spalio 23 d. buvo nepaskirta netekto darbingumo pensija, bei Šiaulių I teritoriniam skyriui nevertinus kriterijų aprašo reikalavimų neatitinkančių diagnozių ir neveikus taip, kaip numatyta teisės aktuose, jau 2016-06-13 po atlikto dešinio kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) pažeidimas ir kitos sąnario patologijos, vėliau buvo atliekami įvairūs tyrimai, o 2021-06-21 po atlikto stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijos, dėl (duomenys neskelbtini), yra neoperuotina. Akivaizdu, kad dėl viešųjų paslaugų neprineinamumo, viešojo administravimo subjektų nerūpestingai atliktų pareigų, negautos reikiamos ir savalaikės paslaugos, negautos pajamos ir patirta moralinė žala. Patirtą neturtinę žalą įvertina 30000 Eur sumai, kadangi buvo daroma neigiama įtaka sveikatai dėl patiriamo streso ir jo neigiamos įtakos uždegiminiams procesams, streso sukeltų neigiamų padarinių kraujotakos sistemai (duomenys neskelbtini)), dėl patiriamo streso buvo skatinami ir stiprinami ir kiti negalavimai, patirtas stiprus nesaugumo jausmas dėl institucijų vykdyto marinimo pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai buvo išsakytos replikos viešojo administravimo institucijose bei patirti kitokie nepatogumai. Taip pat, patyrė bereikalingų išlaidų, susijusių su procesu, buvo atimtas laikas, kurį galėjo skirti sau, savo sveikatos stiprinimui ir savo artimųjų reikmėms.
Atsiliepimas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 57-61) nurodoma, kad sprendžiant iš skundo turinio pareiškėja su atsakovų administraciniais sprendimais nesutinka dėl tos priežasties, kad, pareiškėjos nuomone, buvo ignoruojamas prašymas netektą darbingumo lygį nustatyti atgaline data. Pareiškėja nesutinka su nustatyta darbingumo lygio priežastimi ir su išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, taip pat abejoja suteiktų gydymo ir reabilitacijos paslaugų adekvatumu. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad Tarnyba, be kitų sprendimų, priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino ir netekto darbingumo procentų. Darbingumo lygio vertinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Darbingumo lygio termino nustatymą atgaline data reglamentuoja Tvarkos aprašo 28 punktas, kuris numato, kad, pareiškėjui prašant, darbingumo lygis atgaline data gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai asmuo pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką praleidžia dėl pateisinamų priežasčių ir jei Tarnybai yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už 3 praėjusius metus. Kai darbingumo lygis yra vertinamas pirmą kartą, vadovaujamasi Tvarkos aprašo 17 punktu, reglamentuojančiu, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar darbingumo lygio priežastims, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra dokumentų Tarnyboje gavimo diena. Kadangi V. J. į Tarnybą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. spalio 26 d., darbingumo lygis buvo nustatytas būtent nuo šios datos. Atkreiptinas dėmesys, kad darbingumo lygio nustatymo prasme svarbu ne ligos diagnozavimo ar atsiradimo laikas, o būtent darbingumo lygio nustatymo momentas. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų pagalbos medicininių priemonių neveiksmingumu. Sis principas įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 8 punkte, reglamentuojančiame, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir tik po to, kai po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-143/2016). Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę organizmo funkcijų sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą organizmo funkcijos sutrikimą. Už siuntime į Tarnybą pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas jį parengęs gydantis gydytojas, o už pateiktas konsultacijų išvadas - jas suteikę gydytojai specialistai. Darbingumo lygio priežastys yra reglamentuotos Tvarkos aprašo 27 punkte. Tvarkos aprašo 10 punktas numato, kad asmuo be kitų dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, papildomai pateikia ir dokumentus, kurių pagrindu netektą darbingumo lygį galima būtų susieti su konkrečia darbingumo lygio priežastimi. Tarnyba, skirtingai nei reikalauja pareiškėja, darbingumo lygio negali susieti su priežastimi, reglamentuota Tvarkos aprašo 27.5 papunktyje (liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu), nes tam reikia pateikti nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus, prireikus - teismo sprendimą ar ikiteisminio tyrimo nuosprendį, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba. Kadangi Tarnyba tokiais dokumentais nedisponuoja, nustatyti kitokią priežastį nei reglamentuota Tvarkos aprašo 27.1 papunktyje (ligos arba būklės), nėra pagrindo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17.1 papunkčiu, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis, išduodama socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygio pažyma ar (ir) darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, neįgaliojo pažymėjimas, Tarnybos direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos rekomendacija dėl pagalbos poreikio ir Tarnybos direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Tarnybos išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra rekomendacinio pobūdžio. Ji nesieja neįgalaus asmens su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis, nes joje nurodyti tik bendrieji rizikos veiksniai, darantys įtaką asmens sveikatai. Darbuotojui pateikus šią išvadą, darbdavys jį su minėtu dokumentu turėtų siųsti pas šeimos medicinos paslaugas teikiantį arba darbo medicinos gydytoją, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas sprendžia, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą ir parengia išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys. Papildomai paaiškina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nereikalaujama, kad Tarnybos išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą. Svarbu, kad pagal Tarnybos išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, kad darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr.3K-3-79/2011). Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius (t. y. asmens bazinį darbingumą) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pažymėtina, kad V. J. darbingumo lygiui esminę įtaką daro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl 2021 m. liepos 30 d. VšĮ Tilžės gatvės bendrosios praktikos gydytojų kabineto išduotame siuntime į Tarnybą Nr. 239 nurodytos diagnozės pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos (toliau - TLK-10-AM) kodą G55.1, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2 papunkčiu, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini). Kriterijus vertinamas 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir taikytas, nes tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas 2020 m. lapkričio 3 d. reabilitologo konsultacijos duomenimis. Vertinant dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus M 15.0 ir M 17.0, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.2.2 papunkčiu, kuris taikomas dėl (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Radiologiniai pakitimai turi būti įvertinti gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje). Šiuo atveju pareiškėjai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri yra patvirtinta 2020 m. sausio 8 d. ortopedo traumatologo konsultacijos duomenimis ir anksčiau minėto siuntimo į Tarnybą duomenimis. Asmens bazinis darbingumas prilygintas 54 proc. (60 proc. x 0,9). Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma (29 balai) prilyginta koeficientui 1 (nes patenka į intervalą nuo 23 iki 67 balų). Suapvalinus pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (54 proc. x 1). Pareiškėjos argumentai, kad jai darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4,5 ir 6 punktus, yra nepagrįstas. Atlikdami darbingumo lygio vertinimą, tarnybos specialistai išanalizavo visus Tarnybai pateiktus medicininius dokumentus. Darbingumo lygio vertinimo teisė suteikta Tarnybai, kuri darbingumo lygį vertina teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybos specialistai, administracinės procedūros metu vertindami asmens darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Dėl pareiškėjos argumentų, kad abejotina, ar jai buvo suteiktos adekvačios reabilitacijos paslaugos ir buvo delsiama atlikti tyrimus, pabrėžtina, kad Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros ir ne reabilitacijos paslaugas teikianti, o viešojo administravimo įstaiga, taigi ligų diagnozavimas ar gydymas nėra jos kompetencija. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir kiti su tuos susiję klausimai nėra Tarnybos kompetencija, priimdama sprendimą dėl darbingumo lygio ji remiasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais. Viešojo administravimo subjekto atsakomybė gali atsirasti tik tuo atveju, kai jo veiksmai neatitinka pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Pareiškėjos argumentai apie tai, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl patirto streso ir nepatogumų, negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu ir įrodymų nepateikia. Skunde turi būti nurodomi aiškūs ir nuoseklūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjos abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms teisinio reguliavimo nuostatoms ar teisės principams pareiškėja abejoja. Tačiau pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu ir įrodymų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 (toliau – ir Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. R-4646 (toliau – ir Raštas), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SS-1992 (ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. SS-2093, kuriuo ištaisyta apsirikimo klaida 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime (toliau – Sprendimai) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Darbingumo lygio nustatymo pagrindus nustato Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (aktuali nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. galiojusi redakcija) (toliau – Įstatymas). Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2022 m. balandžio 21 d.) (toliau – ir Aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (3.1–3.2 punktai). Aprašas apibrėžia medicininius kriterijus kaip bazinį darbingumą, vertinamą atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 punktas). Šiame apraše nustatyti koeficientai, iš kurių dauginami bazinio darbingumo procentai, esant Apraše nustatytoms sąlygoms (5–6 punktai), ir galutinio bazinio procento nustatymas (7 punktas). Bazinis darbingumas vertinamas procentais (7 punktas) ir, kaip nurodyta Aprašo 3.1 punkte, pagal šio Aprašo 1 priedą, kuris taip ir pavadintas ,,Bazinio darbingumo procentai“. Šiame priede išvardintos konkrečios ligos, traumos, įvairūs sutrikimai, kurie įvertinti atitinkamo dydžio procentais. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, šio vertinimo įforminimą bei suinteresuotam asmeniui išduodamo dokumento formą.
Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr.STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ nurodoma, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis, nustatytas 54,00 proc. bazinis darbingumo lygis. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Pareiškėjos atveju, įvertinus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nustatyti 29 balai, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10 punktu, prilyginti koeficientui 1.0. Įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Sprendimas priimtas 2021 m. rugpjūčio 5 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1755 pagrindu. Sprendime nurodoma, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 38.1 papunkčiu, jei asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jį per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos turi teisę apskųsti NDNT direktoriui (skundą/prašymą galima pateikti adresu: Švitrigailos g. 11E, LT-03228 Vilnius, arba tiesiogiai sprendimą priėmusiam teritoriniam skyriui).
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio“.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R-4646 nurodoma, kad „nustatydama darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius, Tarnyba vertina medicininius ir kitus darbingumo lygiui nustatyti reikalingus dokumentus, pildo asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną (toliau – ir klausimynas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos visoje šalyje metu šis klausimynas pildomas susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu (Aprašo 12.5 punktas).“ Pareiškėjai Rašte paaiškinama, kad kitas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyno pildymo būdas karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nėra numatytas. Raštu pareiškėjos prašoma ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. paskambinti į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių telefonu 868907682 darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.30 val.) dėl pareiškėjos klausimyno užpildymo. Rašte taip pat paaiškinama, kad neužpildžius klausimyno, pareiškėja nebeturės galimybės atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimo (Aprašo 12¹ punktas).
Aprašo 12¹ punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT ar atsisako dalyvauti darbingumo lygio vertinimo procedūroje, jo darbingumas nevertinamas. Apie tai asmuo informuojamas raštu.
Iš teismui pateikto UAB „Samus“ siuntų archyvo išrašo matyti, kad siunta Nr. RS168000222LT buvo įregistruota 2021 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 40 min. (b. l. 77). Siunta buvo siunčiama iš Vilniaus pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodė pareiškėja, iš šio išrašo matyti, kad siunta pareiškėjai buvo įteikta 2021 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po Rašte numatyto termino, per kurį pareiškėja turėjo susiekti su atsakovu dėl Klausimyno užpildymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, kad pareiškėja be pateisinamų priežasčių nepaskambino, atsisakė dalyvauti klausimyno užpildyme. Nors Kriterijuose nenumatyta, koks terminas nustatytinas teritorinio padalinio sprendimą apskundusiam asmeniui susiekti su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriumi telefonu dėl klausimyno užpildymo, vis dėlto darytina išvada, kad pareiškėjai Raštu numatytas terminas nebuvo protingas ir proporcingas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės Sprendimuose nurodoma, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu R-4646 informavo pareiškėją, kad neužpildžius asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno, neturės galimybės atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimo; turimais duomenimis, registruota pašto siunta asmeniui buvo įteikta 2021 m. rugpjūčio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad pareiškėja nesusiekė su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistais iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., dėl ko asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas nebuvo užpildytas, vadovaudamasis įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 12¹ punktu darbingumo lygio nevertino. Kartu buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad toks teisinis reglamentavimas neužkerta kelio esant pasikeitusiai sveikatos būklei bet kada, pareiktus reikalingus dokumentus, kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.
Taigi darytina išvada, kad Rašte pareiškėja buvo įpareigota per neprotingą ir neproporcingą terminą susisiekti dėl klausimyno užpildymo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimuose netinkamai buvo pritaikyta Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 12¹ punkto nuostata, nebuvo atsižvelgta, į tai, kad pareiškėjai siunta įteikta tik 2021 m. rugpjūčio 21 d., kad iš Vilniaus į Šiaulius siunčiama siunta UAB „Simas“ sistemoje užregistruota tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. 15.40 val. Taigi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius netinkamai taikė Aprašo 12¹ punkto nuostatas ir nepagrįstai nusprendė 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą dėl pareiškėjos darbingumo lygio palikti nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. R-4646 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992 ir 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. SS-2093 naikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, taip pat naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. S-17, kuriuo buvo revizuotas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos patikslintu skundu taip pat prašoma panaikinti ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 „Dėl V. J. darbingumo lygio”.
Iš Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo turinio matyti, kad Tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio, atsižvelgė ir vertino pateiktus pareiškėjos sveikatos būklę (funkcinius organizmo sutrikimus) patvirtinančius medicininius dokumentus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1755 (b. l. 90-97) parengė atsižvelgdamas į specialistų, konsultantų išvadas (oftalmologo, neurochirurgo, reabilitologo, ortopedo-traumatologo), parengtas 2019 m. spalio 29 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. (b. l. 91-92).
Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nėra suteikta kompetencija verifikuoti asmeniui nustatytas diagnozes – Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. Nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013 nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
Taigi darytina išvada, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius priimdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. STS-2312 laikėsi pagrindinių procedūrų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.
Pareiškėjos patikslintame skunde prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus, 30000 Eur neturtinę žalą, žalai atsiradus dėl Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos galimai nerūpestingai atliktų pareigų, prašymuose teiktos informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu ignoravimo, dėl netekto darbingumo iš dalies aktų nesilaikymo, nesivadovavimo jais.
Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skunde Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui nurodoma, kad pareiškėja iš dalies nedarbinga dėl kito asmens veiksmų galimai tapo nuo 2006 m. birželio 18 d., kai užpuolimo metu buvo stipriai tempiama. Teismui taip pat pateiktas 2020 m. gruodžio 5 d. informacinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja iš dalies darbinga tapo dėl kito asmens veiksmų dėl 2006 m. birželio 18 d. užpuolimo metu patirtų sužalojimų. Šiame pranešime pareiškėja nurodo, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas pareiškėją užpuolusią G. Š. nuteisė (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas padidino pareiškėjai priteistiną sumą iš G. Š. (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad „bylos aplinkybės, kurias išsamiai ištyrė ir aprašė pirmosios instancijos teismas, patvirtina teismo išvadas, kad V. J. nuteistosios G. Š. buvo sužalota būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nustatė teismas, todėl vertinti jas kitaip, kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Fizinis konflikto dalyvių kontaktas įvyko nuteistosios G. Š. iniciatyva ir veiksmais, traukiant nukentėjusiosios ranką per vielinę, gana aukštą tvorą, kas tiesiogiai ir sukėlė nustatytus sužalojimus V. J..“ Taip pat minėtoje nutartyje nurodoma, kad „kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinusi bylos aplinkybes, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių sveikatos sutrikimų, atsižvelgusi į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau asmeninio konflikto metu, kilusio tarp kaimynių, taip pat, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jos asmenines savybes (yra senyvo amžiaus, pensininkė) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei pažeminimas pirmosios instancijos teismo įvertinti 800 Lt suma visiškai teisėtai ir pagrįstai, dėl ko neturtinės žalos dydis nėra didintinas.“
Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nebuvo konstatuota, kad pareiškėja iš dalies darbinga tapo galimai dėl kito asmens veiksmų nuo 2006 m. birželio 18 d., todėl negalima daryti išvados, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyrius ignoravo, nevertino informacijos dėl smurtinio nusikaltimo pareiškėjos atžvilgiu.
Nenustačius jokių neteisėtų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus veiksmų vertinant pareiškėjos darbingumo lygį, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja dėl tokių veiksmų būtų patyrusi jos nurodytą neturtinę žalą, t. y. nėra pagrindinės viešosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 30000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimus ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr.S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ nebuvo laikytasi pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjos patikslinti skundai tenkintini iš dalies ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. R-4646, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimai ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“ naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėjos patikslinto skundo išvestiniu reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinį skyrių pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo, priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. SS-1992 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. SS-2093 laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, o ne Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. STS-2312, pareiškėjos išvestinis reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius įpareigotinas išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R-4646, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SS-1992, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SS-2093 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. S-176 „Dėl V. J. darbingumo lygio“.
Įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos V. J. 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundą.
Likusioje dalyje pareiškėjos V. J. patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.