- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-28
- Bylos Nr.
- A-556-795-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros
- Advokatai
- Vilis Striužas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. Į-480, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nurodant, jog nesiėmęs priemonių, kad būtų įsteigtos vidaus kontrolės procedūros, kurios užtikrintų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų buhalterinės apskaitos reikalavimų laikymosi. Be to, neužtikrino auditorių rekomendacijų vykdymo. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio reikalavimų jis nepažeidė, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nesant kaltės. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka 2003 m. lapkričio 21 d. buvo patvirtintos Kultūros paveldo centro finansų kontrolės taisyklės. Atsižvelgiant į steigėjo skiriamų asignavimų dydį (lėšas), yra įsteigtos auditoriaus, vyriausiojo finansininko, vyresniojo buhalterio, buhalterio-ekonomisto pareigybės (etatai). Pareiškėjas, kaip Kultūros paveldo centro (toliau – ir Centras) vadovas, visada atsižvelgdavo į Departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas dėl Centro buhalterinės apskaitos tvarkymo - paaiškėjus trūkumams ar pažeidimams buvo nedelsiant sudaromi priemonių planai klaidoms pašalinti, atliekami patikrinimai, kaltiems darbuotojams buvo skiriamos drausminės nuobaudos ir kt. Be to, visi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m. gegužės 24 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. 1050-23-72 nustatyti pažeidimai Centro buhalterinėje apskaitoje buvo pašalinti. Tai patvirtina paties atsakovo pasamdyto nepriklausomo auditoriaus patikrinimo išvados. Tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta Komisija tariamo tarnybinio nusižengimo net netyrė, tik pateikė nuorodas į Valstybės kontrolės 2005 m. rugsėjo 21 d. raštą, kuriame išdėstytos pastabos, susijusios su galimais Centro buhalterinę apskaitą tvarkančių darbuotojų pažeidimais. Komisija nepatikrino jame nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgė į Centro pateiktus paaiškinimus, pažeisdama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nesiaiškino kaltės. Nei pagal savo pareiginės instrukcijos, nei pagal kitų teisės aktų reikalavimus Centro vadovas negali atsakyti už buhalterinės apskaitos tvarkymą, o atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Skundžiamas įsakymas neteisėtas, nes pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams sprendimams (teisės taikymo aktams), įsakymas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-129/2004; 2004 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-167/2004 ir kt.). Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos trūkumų Centre buvo sudarytas priemonių planas klaidoms pagal pateiktas Valstybės kontrolės pastabas patikrinti ir taisyti, trūkumai šalinami. Komisijos išvadoje ir įsakyme nurodomas pareiginės instrukcijos 3.21 punktas aiškintinas taip, jog vadovas sudaro buhalterinę apskaitą atliekantiems asmenims tinkamas darbo sąlygas, reaguoja į nustatytus buhalterio darbo trūkumus, kontroliuoja nustatytų pažeidimų pašalinimą, drausmine tvarka taiko sankcijas pažeidimą padariusiam asmeniui ir pan. Būtent tokiais veiksmais vadovas užtikrina Centro finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir būtent už tokių veiksmų neatlikimą vadovas atsako. Kvalifikaciniai reikalavimai Centro vadovui aiškiai apibrėžti vadovo pareiginės instrukcijos 2.3 punkte. Už buhalterinę apskaitą atsakingas ją vykdantis (tvarkantis) asmuo, o tiesiogiai patikrinti Centro finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą vadovui neleidžia ir kvalifikacija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 106-108) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnį. Departamentas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, pripažino, jog pareiškėjas netinkamai vadovavo Centrui ir organizavo jo darbą, nesiėmė priemonių, kad būtų įsteigtos vidaus kontrolės procedūros, kurios užtikrintų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Ši išvada padaryta atsižvelgus į Departamento direktoriaus 2005 m. spalio 13 d. d. įsakymu Nr. P-233 sudarytos komisijos 2005 m. spalio 27 d. išvadą. Valstybės kontrolė nustatė, kad Centro direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-41 patvirtintame priemonių plane paskirti atsakingi asmenys nurodytas klaidas ištaisė neįsigilinę į buhalterinės apskaitos sistemą, taisykles ir principus, pažymėjo, kad nėra galimybės atlikti vidaus kontrolės procedūras, įstaigos vidaus kontrolė neužtikrina finansų kontrolės procedūrų veikimo visose buhalterinės apskaitos srityse. Valstybės kontrolė, įvertinusi Centro veiklos tyrimo metu nustatytus pažeidimus, 2005 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-(1050-1.10.1)-1693 atkreipė dėmesį, kad Centro vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įsteigtos vidaus kontrolės procedūros, kurios užtikrintų auditorių rekomendacijų pašalinti pažeidimams nustatytiems praėjusio audito metu įgyvendinimą. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis kaip vadovas negali atsakyti už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiškėjas savo prašyme sutinka, kad Centro vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 5, 6 punktuose nustatytos įstaigos vadovo, organizuojant buhalterinę apskaitą, pareigos. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas nustato, kad viešojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą (10 str. 1 d. 1 p.). Vidaus kontrolė yra vadovo sukurta kontrolės rūšių sistema, siekiant užtikrinti juridinio asmens ekonomiškumą, efektyvumą, ataskaitų pateikimą ir pan. Būtent vadovas sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą įstaigoje. Pareiškėjo, kaip vadovo, atsakomybė įtvirtinta teisės aktais ir konkretizuota jo pareiginėje instrukcijoje (3 p).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu (T 2, b. l. 50-53) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. Į-480, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 29 straipsnio l dalimi, 30 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams taisyklių 14, 15 punktais. Teismas konstatavo, kad iš 2005 m. spalio 27 d. Komisijos išvadų turinio matyti, jog šiose išvadose buvo išvardinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m. rugsėjo 21 d. rašte nustatyti pažeidimai, nurodant 18 punktų, tačiau visiškai nenagrinėtas kiekviename punkte nurodytas pažeidimas atskirai bei nesiaiškinta, ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Išvadose daromi apibendrinimai, jog pareiškėjas iš esmės nesiėmė tinkamų priemonių pažeidimams pašalinti bei veiksmų Centro veiklai gerinti, konkrečiai neįvardijant, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos pareiškėjo veiksmais kiekvieno atskirai paimto pažeidimo atveju. Tarnybinė nuobauda, negali būti grindžiama bendro pobūdžio teiginiais. Be to, teismas pažymėjo, kad iš Komisijos išvadose cituotų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų sąrašo matyti, jog didžioji jų dalis (nurodyti 1, 3, 6, 8-15 p.) yra susiję su buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimais, už kuriuos galimai galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹ straipsnio nuostatas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma, kol įstatymuose nustatyta tvarka neišspręstas administracinės atsakomybės taikymo klausimas. Teismas konstatavo, kad Departamento direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. Į-480 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 56-58) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Komisija įvertino ir atsižvelgė į visą turimą medžiagą, t. y. pasisakė dėl visų išvadoje nurodytų pažeidimų punktų.
2. Komisija išvadoje nurodė konkrečius teisės aktus. Komisijos išvadoje pateikti apibendrinimai, kad V. K. iš esmės nesiėmė tinkamų priemonių pažeidimams pašalinti, remiasi jau aprašytomis išvadoje aplinkybėmis ir pateiktais faktais bei minėtų teisės aktų nuostatomis.
3. Tai, kad pareiškėjui inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai buvo pakankamai išnagrinėti, patvirtina Komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, Kultūros paveldo centro direktoriaus V. K. veikos, įvertinti jo pateikti paaiškinimai ir pateiktos Komisijos išvados bei siūlymai, kurių pagrindu buvo skirta tarnybinė nuobauda.
4. Komisija savo tyrime nenustatė, kad tarnybinis nusižengimas turėtų baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo bei tarnybinio patikrinimo medžiagos perdavimo kitoms institucijoms netaikytinos.
5. Kultūros paveldo centro darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Departamento direktoriui nesuteikta teisė spręsti Kultūros paveldo centro darbuotojų, tarp jų ir vyriausiojo finansininko, atsakomybės klausimų, kurie yra Kultūros paveldo centro direktoriaus kompetencijoje (Kultūros paveldo centro nuostatų 18.6 punktas).
6. Pareiškėjas paaiškinime pripažįsta, kad Kultūros paveldo centre buvo pažeidimai, nustatyti Valstybės kontrolės valstybinio audito metu. Kaip matyti iš nurodytų Centro direktoriaus įsakymų datų, priemonių taisyti nustatytus pažeidimus buvo imtasi tik po Valstybės kontrolės 2005 m. rugsėjo 21 d. rašto „Dėl vidaus kontrolės ir išankstinio tyrimo metu Kultūros paveldo centre nustatytų pažeidimų“.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 62-63) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-2002/2006, tarp tų pačių šalių ir dėl kurios buvo sustabdyta ši byla, nurodė, kad pažeidimai turi būti tiriami, o ne tik formaliai perrašomi kitų institucijų teiginiai. Atsakovas tariamo tarnybinio nusižengimo netyrė, visų aplinkybių nesiaiškino. Tuo pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Todėl Išvada dėl tarnybinės nuobaudos ir jos pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu (Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 328). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigiant bendro pobūdžio pareigų nevykdymą, ar netinkamą vykdymą, turi būti nustatinėjama konkreti kiekvieno asmens padaryto pažeidimo sudėtis bei to asmens kaltė (administracinės bylos Nr. A11-316/2005; Nr. A11- 178/2005). Tai, kad atsakovas netinkamai tyrė tariamą tarnybinį nusižengimą, patvirtina ir tas faktas, jog atsakovas neatsižvelgė į jo paties pasamdytos nepriklausomos audito bendrovės išvadas (b. l. 57 - 93).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje pasisakyta, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, kur tarnybinis nusižengimas aiškinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles Vyriausybė patvirtino 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Iš šiuo nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos matyti, kad tarnybinės nuobaudos procedūra užbaigiama įstaigos vadovo vienu iš šių sprendimų: 1) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir įsakymu jam skiriama tarnybinė nuobauda; arba 2) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Jei priimamas pirmasis sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, įsakyme dėl nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis (jei ši norma blanketinė atliekama nuoroda į kitą teisės aktą (aktus) jo dalį ir punktą), pažymima pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai. Išdėstyti klausimai, jei jie nėra atspindėti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente, bet tų klausimų aptarimas būtinas. Priešingu atveju nebūtų sudarytos galimybės įvertinti, ar nėra pasibaigę tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, ar tarnybinė nuobauda paskirta laikantis ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą. Akcentuojamą poziciją Vyriausiasis administracinis teismas jau yra išdėstęs ir pirmiau nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinių nuobaudų. Antai administracinėje byloje Nr. A – 678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog „vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę“.
Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo – raštu suformuluotas kaltinamas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Todėl šis teisės aktas turi būti konkretus ir aiškus. Valstybės tarnautojas, traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, ir kitas tretysis asmuo, net ir neturintis specialių žinių, turėtų suprasti dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, ir kam, yra skiriama tarnybinė nuobauda.
Skundžiamame 2005 m. lapkričio 8 d. įsakyme pažymėta, kad pareiškėjas V. Karčiauskas, eidamas Kultūros paveldo centro direktoriaus pareigas netinkamai vadovavo Kultūros paveldo centrui ir organizavo jo veiklą, tuo aplaidžiai ir nerūpestingai atlikdamas savo tiesiogines pareigas, nustatytas Kultūros paveldo centro nuostatų 18. 1 punkte (Centro direktorius vadovauja Centrui ir atsako už visą centro veiklą), 18. 10 punkte (Centro direktorius užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų, Departamento direktoriaus pavedimų ir nurodymų vykdymą), 18. 11 punkte (Centro direktorius atsako už Centro turto tinkamą naudojimą ir saugojimą), Kultūros paveldo centro direktoriaus pareiginės instrukcijos 3. 2 punkte (Centro direktorius vadovauja Kultūros paveldo centrui ir atsako už jo veiklą), 3. 3 punkte (Centro direktorius organizuoja paveldo centro darbą), 3. 14 punkte ( Centro direktorius užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, taip pat Vyriausybės pavedimų, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymų ir nurodymų savalaikį ir tinkamą įvykdymą), 3. 15 punkte (atsako už Kultūros paveldo centro turto tinkamą naudojimą ir saugojimą), 3. 21 punkte (užtikrina Kultūros paveldo centro finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą), nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2. 3 ir 2. 5 punktuose apibrėžto pagarbos žmogui ir valstybei principo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis). Taigi iš plačios įsakymo konstatuojamos dalies yra aišku tik tiek, jog V. K. kaltinamas dėl netinkamų jam pavestų pareigų atlikimo, tačiau dokumente neatsispindi kada, kokiais individualiais veiksmais pareiškėjas nesilaikė tų taisyklių, kurių turėjo paisyti. Bendro pobūdžio nekristalizuoti teiginiai apie netinkamą pareigų atlikimą negali nulemti konkretaus valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.
Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo įžanginėje dalyje nurodoma, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pripažįstama, kad V. K. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą. Jų tarpe minima ir Kultūros paveldo V. K. tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta komisijos išvada. Tačiau susipažinus su šiuo dokumentu matyti, kad Komisija iš esmės savarankiško tyrimo neatliko ir pati nekonstatavo konkrečių pareiškėjo teisės pažeidimų. Tai visiškai akivaizdu, kad ir iš tokios Komisijos išvados formuluotės: „Todėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m.. rugsėjo 21 d. rašte išdėstyti teiginiai, kad Kultūros paveldo centro vadovybė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įsteigtos vidaus kontrolės procedūros, kurios užtikrintų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatų įgyvendinimą, <...>, komisijos nuomone, yra pagrįsti“. Toliau Komisija išvadoje pabrėžia, kad Kultūros paveldo centro direktorius nesiėmė tinkamų priemonių Valstybės kontrolės audito nurodytiems pažeidimams pašalinti, Kultūros paveldo centro veiklai gerinti, bet nėra galimybės spręsti, kokių priemonių turėjo būti imtasi, ar tai turėjo būti padaryta ex officio (savo iniciatyva, pagal tarnybinę padėtį), ar nebuvo įvykdytas Kultūros paveldo departamento direktoriaus konkretus pavedimas ir kokiems teisės aktams bei jų dalims ir punktams prieštaravo tokie pareiškėjo veiksmai arba neveikimas. Vadinasi, ir iš Komisijos išvados, kaip įsakymo lydinčiojo dokumento, neįmanoma identifikuoti konkrečių teisės pažeidimų, lemiančių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-736/2004 yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Institucijos skiriančios valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą savarankiško tyrimo neatlikimas, kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, kaltės formos – aplinkybės bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą.
Taigi dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.