- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- II-132-927/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01988-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S.,
nukentėjusiajam V. M.,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,
išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kelių policijos valdybos) 2012 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. spalio 11 d. Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. už tai, kad jis 2012-10-11, 12.32 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), persirikiuodamas iš eismo juostos, skirtos posūkiui į dešinę, nuvažiavo į kairę, kur susidūrė su išvažiuojančiu iš žiedinės sankryžos V. M. vairuojamu automobiliui ,,Audi 100“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir į apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106 p., ženklo Nr. 507 ,,eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 127 straipsnyje 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Kelių policijos valdyba 2012 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pripažino kaltu pažeidus KET 9, 106 p., ženklo Nr. 507 ,,eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus ir nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skyrė 150 Lt baudą.
Šalies argumentai
V. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis nėra kaltas. Kito automobilio vairuotojas matė jo rodomą įspėjamąjį posūkio signalą ir galėjo išvengti susidūrimo, todėl mano, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o kito automobilio vairuotojas. Mano, kad eismo įvykis sukeltas tyčia tam, kad gauti išmokas iš draudimo kompanijos. V. M. prieš susidūrimą jokio garsinio signalo nenaudojo, važiuodamas nerodė jokio posūkio signalo, važiavo paskui jį ir jo manymu specialiai į jį įvažiavo. Todėl mano, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas ir pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas nepagrįstai. Prašo medžiagą grąžinti iš nauji tirti.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. S. vairuojamas automobilis ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į žiedinę Savanorių pr.- Laisvės pr. gatvių sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos ir, tęsdamas judėjimą žiedu, keitė eismo juostą (iš juostos skirtos važiuoti į dešinę) važiavo tiesiai bei nedavė kelio automobiliui važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis KET 106 p. V. S., prieš persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad automobilio ,,Aud 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. M. būtų tyčia atsitrenkęs į automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl V. S. vairuodamas automobilį neįvykdė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 1 pr. 507 punktų reikalavimų ir tai buvo pagrindinė priežastis kilti šiam eismo įvykiui, dėl ko prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Teisme papildomai nurodė, kad, jo manymu, policijos pareigūnai nesiėmė veiksmų nustatyti esminėms eismo įvykio aplinkybėms. Jis važiavo į žiedinę sankryžą Geležinio Vilko ir Savanorių sankryžoje. Parodė kairįjį posūkį, per veidrodį matė ,,Audi“ automobilį, kuris važiavo už jo. Jis pats važiavo dešine juosta ir jam galima buvo važiuoti ir į vieną pusę, ir į kitą. Jis nuvažiavo žiedu ir tiesiai. Netrukus pajuto smūgį. Jis važiuodamas nekeitė judėjimo krypties. Kadangi policija ne viską išsiaiškino, prašo nutarimą panaikinti ir medžiagą grąžinti iš naujo tirti.
Nukentėjusysis V. M. teisme paaiškino, kad autoįvykis įvyko žiedinėje sankryžoje. Jis važiavo nuo Savanorių prospekto pusės. Jis iš Savanorių prospekto iš kairės juostos įvažiavo į žiedą ir važiavo žiedine sankryža link nuvažiavimo į Laisvės prospektą. Važiavo antra vidurine juosta, iš kurios leidžiama išsukti. Privažiuodamas prie Geležinio Vilko gatvės, kur yra įvažiavimas, pamatė besiburiuojančius praleidinėjančius automobilius. Jis iš dešinės pusės pastebėjo dešine juosta išvažiuojantį automobilį į žiedą. Nemanė, kad šis užkirs jam kelią. Kai pamatė, kad automobilis artėja į jo eismo juostą, spaudė garsinį signalą, nes tikėjosi, kad jis sustos. Turėjo sustoti, nes jis išvažinėjo iš žiedinės sankryžos, o tas automobilis važiavo dešine juosta. Susidūrimas įvyko jam beišvažiuojant iš žiedinės sankryžos, kai persirikiavo dešiniau link išvažiavimo. Smūgis įvyko, kai vairuotojas pasuko į kairę. Vairuotojas padidino greitį ir, norėdamas suspėti pravažiuoti, pasuko į kairę. Jis nebegalėjo sustoti, važiavo apie 50 km/h greičiu. Neneigia, kad anksčiau buvo eismo įvykių dalyvis, kaltas buvo vieną kartą, išmokas gaudavo iš draudimo.
Liudytojas V. L. teisme paaiškino, kad tarnybos metu atvyko į eismo įvykio vietą. Buvo apklausti eismo įvykio dalyviai, gerai matėsi abiejų automobilių važiavimo kryptis prieš susidūrimą ir nustačius kaltininką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. ,,Toyotos“ automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas dešine eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. link Savanorių, pravažiuojant Laisvės pr., nuvažiavo tiesiai į žiedą, o antra eismo juosta važiavęs ,,Audi“ automobilis važiavo žiedu ir išvažiuojant jam iš žiedo, tie automobiliai susidūrė. Taisykles pažeidė ,,Toyota“ automobilio vairuotojas, nes iš dešinės juostos toje vietoje negalėjo važiuoti į žiedą. ,,Audi“ automobilio vairuotojas įvykio vietoje pateikė video registratoriaus filmuotą medžiagą. ,,Toyota“ automobilio vairuotojas pradėjo keisti parodymus, nurodydamas kitas važiavimo aplinkybes. Jis jį įspėjo, kad pokalbis gali būti įrašomas. Pirma jis sakė, kad ,,Audi“ vairuotojas tyčia į jį atsitrenkė, peržiūrėjus filmuotą medžiagą sakė, kad „Audi“ galėjo išvengti susidūrimo.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, t. y. V. S. vairuojamas automobilis ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. M. vairuojamas automobilis ,,Audi 100“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). V. S. pripažino, kad įvyko eismo įvykis, supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu pripažino kaltę, nurodęs, kad sutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis, iš esmės neginčijo susidūrimo fakto nei skunde, nei teisme duodamas paaiškinimus, tačiau ginčija faktą, kad dėl įvykio kaltas jis.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis buvo surašytas A. S. už tai, jog šis, vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į žiedinę Savanorių pr. - Laisvės pr. gatvių sankryžą, įvažiavo iš eismo juostos, skirtos posūkiui į dešinę, nuvažiavo į kairę, t.y., keitė eismo juostą, bei nedavė kelio automobiliui važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi ir su juo susidūrė, t. y. pažeidus KET 9, 106 punktų, ženklo Nr. 507 ,,eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus.
V. M. teisme nurodė, kad jis važiuodamas antra vidurine juosta, iš kurios leidžiama išsukti ir privažiuodamas prie Geležinio Vilko gatvės, kur yra įvažiavimas, pamatė besiburiuojančius praleidinėjančius automobilius. Jis iš dešinės pusės pastebėjo dešine juosta išvažiuojantį automobilį į žiedą, kuris pagal taisykles turėjo prieš persirikiuodamas įsitikinti, kad niekam netrukdo. Tačiau šis užkirto jam kelią, ir nors jis perspėjo jį garsiniu signalu, šis vis tiek nesustojo, ir susidūrimas įvyko jam beišvažiuojant iš žiedinės sankryžos. Liudytojas V. L. teisme patvirtino, kad atvykus į eismo įvykį, gerai matėsi abiejų automobilių važiavimo kryptis prieš susidūrimą ir nustačius kaltininką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S., kuris būtent pažeidė KET taisykles, nes iš dešinės juostos toje vietoje negalėjo įvažiuoti į žiedinę sankryžą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nagrinėdama panašaus pobūdžio bylas (LAT byla Nr. 2AT-10/2012) yra atkreipusi dėmesį į tai, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime surašytuose V. S., nurodyti tokie pažeisti KET punktai: 9) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (III skyrius. Bendrosios eismo dalyvių pareigos); 106) prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (XIII skyrius. Važiavimo pradžia ir manevravimas) ir KET 1 priedo 507 ženklas “Eismo kryptys sankryžoje” nurodantis eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti.
Žiedinėje sankryžoje esantis kelio ženklas, V. S., įvažiavusiam į žiedinę sankryžą iš pirmos eismo juostos ir pakeitusiam eismo juostą (iš juostos skirtos važiuoti į dešinę, pasuko į kairę) ir tęsiant jam judėjimą žiedu, neleido to daryti, neįsitikinus, kad netrukdo kitam eismo dalyviui, važiavusiam gretima juosta ta pačia kryptimi.
Išanalizavus bei įvertinus skundo motyvus, bylos šalių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą eismo įvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po eismo įvykio, nuotraukas, vaizdo įrašą, duomenis apie šių automobilių sužalojimą, susidūrimo mechanizmą, kurį apibūdina administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys bei nukentėjusiojo V. M. paaiškinimai, darytina išvada, kad V. S. nevykdė Kelių eismo taisyklių KET 9 p., 106 p., 1 pr. 507 ženklo reikalavimų ir dėl to jo veiksmai buvo pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui.
V. S. aiškinama situacija, jog galimai V. M. veiksmai buvo tyčiniai ir jis galėjo išvengti susidūrimo, bei kad susidūrimą inicijavo tyčia siekdamas draudiminės išmokos, prieštarauja byloje surinktiems ir aukščiau aptartiems įrodymams. Minėtus pareiškėjo paaiškinimus teismas vertina kaip jo nesugebėjimą realiai vertinti savo veiksmų. Ta aplinkybė, kad V,M. praeityje turėjo eismo įvykių, dėl kurių yra gavęs draudimo išmokų, nėra susijusi nagrinėjama byla. Nukentėjusiojo V. M. parodymai, kad jam iš dešinės pusės pastebėjus dešine juosta išvažiuojantį automobilį į žiedą, manė, kad šis jį praleis, pamatęs, kad jis visgi važiuoja, perspėjo jį apie galimą susidūrimą jam nesustojus garsiniu signalu, tačiau pastarajam padidinus greitį ir bandant pravažiuoti, to padaryti nepavyko ir abu automobiliai susidūrė, yra nuoseklūs, tikslūs, visiškai atitinka eismo įvykio schemoje užfiksuotiems objektyviems duomenims, abiejų automobilių susidūrimo mechanizmui, jų sužalojimo pobūdžiui ir automobilių išsidėstymui po eismo įvykio. Todėl abejoti ar netikėti nukentėjusiojo asmens – V. M. paaiškinimais nėra pagrindo.
Taigi, pažeidimo faktui esant įrodytam ir pripažintam iš esmės, pareiškėjo motyvas, kad V. M. galimai galėjo išvengti susidūrimo, nes privalėjo matyti jo rodomą posūkio signalą, - pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
Akivaizdu, kad V. S., vairuodamas ir persirikiuodamas iš eismo juostos skirtos posūkiui į dešinę, bei nuvažiavęs į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitam automobiliui, važiavusiam iš žiedinės sankryžos, todėl su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Šie jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė svetimo automobilio apgadinimą, todėl jo veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo kvalifikuoti pagrįstai ir teisingai, o paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, nesant jo atsakomybę nei sunkiančių, nei lengvinančių aplinkybių, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta. Todėl skundas atmestinas, o Kelių policijos valdybos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009), todėl prašymas dėl medžiagos perdavimo iš naujo tirti nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. S. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą