- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- AS-146-555-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01421-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nubausti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pareigūną Tkačiuką už smurto vartojimą prieš pareiškėją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė, įsiteisėjus šiai nutarčiai, grąžinti skundą pareiškėjui.
Šalies argumentai
Teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas pateiktu skundu prašo nubausti Vilniaus PN pareigūną Tkačiuką ir panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 28-312(1), kuriuo paskirta nuobauda.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nuostatomis, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui (2 dalis); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Teismas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūno Tkačiuko veiksmai iš pradžių turėjo būti skundžiami Vilniaus PN direktoriui, po to – Kalėjimų departamento direktoriui, ir tik tada – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 28-312(1) privaloma ikiteismine tvarka turėjo būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III.
Pareiškėjas J. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, jog BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskundė Vilniaus PN administracijos neteisėtus veiksmus Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjo skundo netenkino. Prie atskirojo skundo pareiškėjas pridėjo Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr.2S-1675, priimtą išnagrinėjus nuteistojo J. D. 2013 m. balandžio 2 d. skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų pavartoto fizinio smurto ir Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 28-312(1) skirti nuobaudą. Atskirajame skunde pareiškėjas pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą nubausti pareigūną Tkačiuką administracine tvarka už neteisėtus veiksmus (smurtą prieš pareiškėją).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, siekdamas, kad jo nurodytas Vilniaus PN pareigūnas būtų nubaustas administracine tvarka už fizinį smurtą prieš pareiškėją.
Prie pateikto pirmosios instancijos teismui skundo, kuriame prašoma nubausti pareigūną Tkačiuką, pareiškėjas pridėjo Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 28-312(1), kuriuo jam paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Naikinti šį nutarimą pareiškėjas neprašė.
Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai, atsižvelgus į teismams suteikiamą kompetenciją. Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 15–20 straipsniai. Pirmosios instancijos administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nustatęs kurią nors iš aplinkybių, numatytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, atsisako priimti skundą. Jei nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnio reikalavimų, gali nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką pareiškėjas nustato administracinės bylos nagrinėjimo ribas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Teismui nesuteikta kompetencija pačiam išlpėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties motyvas, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 28-312(1), nepagrįstas skundo argumentais ir jame suformuluotu prašymu. Teismas teisingai nurodė, kad laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai gali būti apskųsti teismui po to, kai pasinaudojama privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau šis įstatymo reikalavimas aktualus tik tuo atveju, jei pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 28-312(1).
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Pareiškėjas, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė nubausti Vilniaus PN pareigūną administracine tvarka už fizinį smurtą prieš pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje nepasisakė dėl tokio reikalavimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme pagal jam priskirtą kompetenciją. Jei skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teismas nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) ir išaiškina pareiškėjui į kokia instituciją jis gali kreiptis (ABTĮ 37 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo teise nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nors toks pagrindas buvo, nes iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, kad jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų. Tik šiuo procesiniu būdu pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti kokio galimai pažeistų teisių gynimo pagal administracinių teismų kompetenciją siekia pareiškėjas, tame tarpe, ar jis prašo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 28-312(1). Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą 2013 m. gegužės 2 d., o iš pateikto su atskiruoju skundu Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr.2S-1675 matyti, kad jis priimtas, be kita ko, atsakant į pareiškėjo 2013 m. balandžio 2 d. skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 28-312(1) skirti nuobaudą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, prieš pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui, buvo pateikęs skundą ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, tačiau dar nebuvo gavęs šios institucijos sprendimo ir apie tai neinformavo pirmosios instancijos teismo. Nors ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą nebuvo žinoma, tačiau visų pirmiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nagrinėjamu atveju buvo išspręstas neatsižvelgus į ABTĮ 22 ir 37 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo J. D. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.