- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- I-696-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Dalia Gumuliauskienė, Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Tauragės apskrities viršininko administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos N. G. atstovei A. R. , pareiškėjos atstovei advokatei V. L. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. prašymą suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į V. L. turėtą 13,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į E. K. ir S. K. turėtą 4,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus.
Nurodo, kad 1991-10-22 kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teise į jos tėvo V. L. turėtą žemę ir jos vyro J. G. įtėvių S. ir E. K. žemę (duomenys neskelbtini). Tauragės apskrities viršininkas 2001-09-26 sprendimais Nr. 87-9872, 87-8971 ir 2006-04-06 sprendimu Nr. 87-13905 sugrąžino jos tėvo bei sesers E. L. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), o vyro įtėvių žemė grąžinta Tauragės apskrities viršininko 1991-11-30 sprendimu Nr. 87-6276 ir 2002-09-27 sprendimu Nr. 87-10603. Pažymi, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) turėjo žemės ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) (13,76 ha), todėl laukė ir šios žemės grąžinimo. Minėti duomenys buvo toje pačioje Tauragės apskrities Šilalės valsčiaus žemės fondo knygoje (Eil. Nr. 221), pagal juos buvo grąžinta jos tėvo žemė (duomenys neskelbtini). Neseniai sužinojusi, jog praleido terminą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę (duomenys neskelbtini), nes pateikiant prašymą buvo nurodyta žemė tik (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokios situacijos negali būti, nes jai buvo grąžinta tėvo žemė (duomenys neskelbtini), vadinasi, pareikštas prašymas susigrąžinti tėvo žemę buvo laiku. Nurodo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises visų įpėdinių vardu pateikė jos sesuo V. V. , kuri nurodė žemę tik (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių, nes tėvo žemė yra vienoje vietoje, per ją ėjo kelias, kuris dalijo žemę tarp dviejų kaimų – (duomenys neskelbtini).
Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra garbaus 86 metų amžiaus moteris, nėra išsilavinusi, neturi teisinių žinių, mano, kad jos valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę buvo išreikšta taip, kaip tuo metu buvo reikalaujama. Buvo įsitikinusi, kad vieną kartą išreiškus valią atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę, neprivalu atskirai kreiptis dėl kiekvieno žemės sklypo, nes žmogus gali ir nežinoti apie visas turėtas žemes. Gal pareikštas prašymas ir neatitiko visų reikalavimų, tačiau iš turinio buvo aiški jos valia – susigrąžinti tėvo žemę.
Jei teismas laikys, kad ji praleido terminą nuosavybės teisėms atkurti, prašo laikyti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, juolab, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal prašymą tęsėsi labai ilgai - nuo 1999-11-30 iki 2006-04-07.
Taip pat nurodo, kad ji buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jos vyro įtėvių valdytą žemę. Šiuo metu atkurta yra 15,46 ha, tačiau, kaip matyti iš Tauragės apskrities archyvo 2007-08-08 pažymos Nr. A-1196, vyro įtėviai turėjo 19,48 ha žemės sklypą. Tokio dydžio sklypą J. G. galėjo turėti tik tuo atveju, jei jis valdė ne tik S. ir E. K. 15,46 ha žemę, bet ir dar 4,65 ha, priklaususius J. K. . Pagal liudytojų parodymus, kurie dalyvavo žemės sklypo ir ribų nustatymo ir surašymo metu, J. K. priklausiusią žemę paveldėjo S. ir E. K., o jų žemė turėjo būti grąžinta J. G. , o dabar - pareiškėjai, nes pastarasis miręs. Nors yra tinkamu laiku pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jame nenurodė likusių 4,65 ha žemės ploto, todėl reikia naujo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovės prašo prašymą tenkinti prašyme nurodytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepimu į skundą prašo prašymo netenkinti, nes pareiškėja buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į 40 ha žemės sklypą, valdytą jos tėvo. Į 37,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės yra atkurtos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, tačiau apie kitą žemę (duomenys neskelbtini) nuo pat žemės reformos pradžios pareiškėja neinformavo. Pareiškėja savo prašyme pažymi, kad S. K. ir E. K. 4,65 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) paveldėjo iš J. K. , tačiau įstatymo nustatytu laikotarpiu iki 2003-12-31 Tauragės apskrities viršininko administracijai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, jog yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi, nelaikytinos svarbiomis, nes ji galėjo kreiptis į savo pilnamečius vaikus.
Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui ir pareiškėjai nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straispnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straispnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti į V. L. turėtą 13,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į E. K. ir S. K. turėtą 4,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Šilalės rajono Šilalės apylinkės agrarinės reformos tarnybai V. V. 1991-10-22 buvo pateikusi prašymą grąžinti V. L. vardu turėtą 40 ha žemės plotą pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), įpėdiniams - V. V. , N. G. , E. D. , D. L. (b.l. 125). Pareiškėjai nuosavybės teisės į E. L. ir V. L. nuosavybės teise valdytą žemę atkurtos Tauragės rajono apskrities 2001-09-26 sprendimais Nr. 87-8971 ir 87-8972 (b.l. 22, 25), 2006-04-06 sprendimu Nr. 87-13905 (b.l. 24).
Šilalės rajono Šilalės apylinkės agrarinės reformos tarnybai N. G. per įstatyme nustatytą terminą buvo pateikusi prašymą grąžinti jos vyro įtėvių S. K. ir E. K. vardu turėtą 15,46 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) (b.l. 69). Minėta žemė pareiškėjai atkurta Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999-11-30 sprendimu Nr. 87-6276 ir 2002-09-27 sprendimu Nr. 87-10603 (b.l. 20, 21).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pareiškėja prašymą dėl termino atnaujinimo argumentuoja tuo, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo V. L. ir vyro įtėvių S. ir E. K. nuosavybės teise valdytą žemę buvo padavusi įstatyme nustatytais terminais, tačiau tretysis suinteresuotas asmuo neatkuria nuosavybės teisės į likusią tėvo žemę (duomenys neskelbtini), nes prašyme nurodyta tėvų žemė tik (duomenys neskelbtini), o į vyro įtėvių likusią 4,65 ha neatkuria, nes prašyme nurodytas konkretus žemės sklypo dydis 15,46 ha, į kuriuos nuosavybės teisės yra atkurtos. Dėl šių priežasčių tretysis suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti. Pareiškėja nurodo, kad terminą praleido dėl to, kad yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi, neturi teisinių žinių bei sunkiai serganti, be to mano, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė įstatyme nustatytu terminu ir išreiškė savo valią.
Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo forma numatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo būti nurodyta prašymą padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją (nurodant pageidaujamą kompensacijos būdą), pareiškėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas. Prašymas, nurodžius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei prašymo padavimo datą, turėjo būti pasirašytas prašymą padavusio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 7 ir 9 punktus prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, būdas, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), – žemės, miško ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.
Šiuo atveju prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio nustatyto prašymo turinio ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ patvirtintos prašymo formos reikalavimų ir nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nustatyto prašymo turinio – nenurodyta nekilnojamojo turto vietovė ir nurodytas netikslus žemės dydis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A7-709-2003 nurodė, kad tokiais atvejais teismai turėtų vertinti tokius piliečių prašymus kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą.
Iš agrarinės reformos tarnybai pateiktų pareiškėjos prašymų matyti, kad pareiškėja siekė, jog nuosavybės teisės būtų jai atkurtos į prašymuose nurodytų buvusių savininkų žemę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo išreikšta tinkamai, todėl pareiškėjos prašymai, nors ir neatitinkantys visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų, turi būti nagrinėjami atkuriant nuosavybės teises į likusias žemes.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nenumatyta, kad Vyriausybės nutarimu nustatytos prašymo turinio ir formos nesilaikymas yra pagrindas pripažinti, kad prašymas nepaduotas. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektų vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o jų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras.
Įvertinusi visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėja pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į likusią žemę įstatyme nustatytais terminais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos N. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.