- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- I-5412-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00070-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
- Kategorijos
- 1.9.10Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui ir atsakovės atstovui Osvaldui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2015-12-03 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-45176 dėl jo prašymo išdėstyti paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, ir priimti naują sprendimą ir paskirtą baudą administracinio teisės pažeidimo byloje išdėstyti mokėti dalimis per 24 mėn., t. y. kas mėnesį mokant 23 mėnesius po 33,33 Eur, 24 mėnesį sumokant 33,41 Eur.
Paaiškino, kad jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų neturi, jo gaunamos pajamos buvo tik netekto darbingumo (invalidumo) pensija, todėl per įstatymo nustatytą 40 dienų terminą visos baudos sumokėti negali, todėl su 2015-11-24 prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų dviejų metų laikotarpiui. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-03 sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-45176 teigtina, kad iš karto sumokėti paskirtą 800 Eur baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi realios galimybės, kadangi yra bedarbis, visas gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo (invalidumo) pensija, kuri yra 75 Eur, neturi santaupų, Tačiau atsižvelgiant į asmens gaunamas mėnesio pajamas, į tai, jei būtų priimtas sprendimas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dviejų metų laikotarpiui asmuo kiekvieną mėnesį turėtų mokėti po 34,78 Eur dydžio įmoką, kas sudaro 46,4 procentų gaunamų pajamų. Be to, A. V. lizingo davėjui kiekvieną mėnesį turi sumokėti 22 Eur grąžinimo įmoką, todėl asmens finansinės galimybės mokėti teismo nutarimu paskirtą baudą už administracinės teisės pažeidimą kelia pagrįstas abejones. Pareiškėjo prašymas dėl Marijampolės apskrities VPK 2015-10-06 nutarimu paskirtos 800 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo išdėstymo atsakovė netenkino. LR ATPK 313 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu asmuo įvertinus jo turtinę padėtį, negali per įstatymo numatytą terminą, t. y. keturiasdešimt dienų, sumokėti jam paskirtos baudos, tai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka VMI gali baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Įstatymas nustato, kad esant asmens sunkiai turtinei padėčiai, baudos sumokėjimo terminą gali pratęsti iki 2 metų ir nenustato atvejų, kai nesant galimybės jos sumokėti netaikyti LR ATPK 313 straipsnio 3 dalies. Nors pareiškėjo gaunamos pajamos yra minimalios, bet jos yra gaunamos pastoviai ir iš jų jis sutinka mokėti paskirtą baudą. VMI pažeidė pareiškėjo kaip asmens, siekiančio geranoriškai sumokėti paskirtą baudą, teises ir teisėtus interesus. Be to, mokesčių administratorius pažeidė ir LR Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame numatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kirus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.
Paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjui paskirtos 800 Eur baudos sumokėjimo, nes konstatavo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas, jo galimybės kas mėnesį mokėti išdėstytą baudą kelia pagrįstas abejones. Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratorius priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad per įstatymo nustatytą 40 dienų terminą sumokėti paskirtos baudos negali dėl sunkios turtinės padėties, tačiau teigia, kad išdėsčius mokėjimą 2 metams, jis baudą sumokėtų. Jokių konkrečių įrodymų ar paaiškinimų, kuriais pagrįstų tokius savo teiginius, Pareiškėjas skunde nepateikia. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė esantis pajėgus atsiskaityti su valstybės biudžetu per jo prašomą suteikti baudos išdėstymo laikotarpį.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-03 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-45176 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsisakyta išdėstyti pareiškėjui paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą.
Sprendimas neišdėstyti pareiškėjo 800 Eur baudos sumokėjimo priimtas išnagrinėjus 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo prašymą išdėstyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtos 800 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 2 metų laikotarpiui.
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti atsakovės ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, išdėstyti jam paskirtą baudą 24 mėnesių laikotarpiui.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės). Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Taigi iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
Tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (toliau kartu – mokėtojas), finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Pagal Taisyklių 11 punktą baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą pateikimo dienos. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011,2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).
Taigi sprendimas dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką (baudą), mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (baudą) vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Atsakovė pagrįstai teigia, kad mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimas ir / ar išdėstymas vien tik konstatavus, kad mokėtojas turi sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, pažeistų tiek mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, numatytus MAĮ ir Taisyklėse, tiek bendruosius teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus. Pareiškėjas tokių įrodymų, kurie pagrįstų jo galimybes atsiskaityti per prašomą baudai išdėstyti laikotarpį, nepateikė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra bedarbis, neturi santaupų, o visas jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 75 Eur dydžio netekto darbingumo (invalidumo) pensija. Be to, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sutarties pagrindu lizingo davėjui UAB „Avitelos prekyba“ kiekvieną mėnesį turi sumokėti 22 Eur mėnesinę įmoką. Visų šių aplinkybių pagrindu mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė esantis pajėgus atsiskaityti su valstybės biudžetu per jo prašomą suteikti baudos išdėstymo laikotarpį. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu baudos sumokėjimas būtų išdėstytas, būtų sudėtinga. Konstatavus, kad pareiškėjui, net ir išdėsčius baudos sumokėjimą, bus sudėtinga sumokėti baudą vėliau, t. y. per prašomą suteikti baudos atidėjimo laikotarpį, mokesčių administratorius pagrįstai priėmė sprendimą neišdėstyti baudos sumokėjimo.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos (baudos) išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Šis reikalavimas nustatytas Taisyklių 8, 21 punktuose. Taigi mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos ar baudos mokėjimą. Tam, kad MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas galėtų būti priimtas, mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimo laikotarpį (mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę). Kadangi pareiškėjas nepateikė atsakovei jokių įrodymų, kad turi realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos išdėstymo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą būtų viršijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.