Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-09-25 · Administracinė byla Nr. I-468-386/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-25
Bylos Nr.
I-468-386/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
L. A.
Atsakovas
Valstybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-468-386/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
Bylos kategorija 1.12KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui L. A., jo atstovei Raimondai Vainoraitei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei R. G., 2008-09-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas L. A. skundu (b.l. 5-9) prašo teismo:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2008-05-29 įsakymą Nr. TE-182 „Dėl L. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

2) grąžinti pareiškėją į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečio - vyresniojo puskarininkio (C lygis, 2 kategorija) pareigas;

3) priteisti iš atsakovės išskaičiuotą iš pareiškėjo darbo užmokesčio sumą dėl neatidirbtų 23 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų;

4) priteisti iš atsakovės vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (priteistinas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal šią formulę: priverstinės pravaikštos dienos padauginamos iš vidutinio darbo užmokesčio (dienos) ir gaunama priteistina suma);

5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis iki 2008-05-29 ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečio - vyresniojo puskarininkio (C lygis, 2 kategorija) pareigas. 2008-05-28 vyko atestacijos komisijos posėdis, kurio metu L. A. buvo atestuojamas, t.y. buvo svarstytas jo tinkamumas eiti pareigas. Atestacijos komisija nutarė, jog pareiškėjas netinka tarnauti vidaus tarnyboje ir pasiūlė rinktinės vadui atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Komisijos išvada yra suformuluota 2008-05-28 atestacijos komisijos posėdžio protokole. 2008-05-29 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadas įsakymu Nr. TE-182 „Dėl L. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Šio įsakymo 2 punktu nurodyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Finansų skyriui išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio už neatidirbtas kasmetines atostogas. Pareiškėjas teigia, kad atestavimo metu vykusio pokalbio metu komisijos užduoti klausimai nebuvo skirti įvertinti L. A. gebėjimus ir tinkamumą užimamoms pareigoms, pavyzdžiui, „Ar užkardoje yra Šengeno sienų kodeksas?“, „Ar žinote, kur padėtas?“, „Ar lankote mokymus?“, „Kada ir kokia tema buvo paskutiniai mokymai?“, „Ar skaitėte norminį dokumentą dėl asmenų buvimo pasienio apsaugos zonoje?“, „Kas jį tvirtina?“, „Kokie jūsų ryšiai su G. P.?“, „Ar bendraujant nesikerta tarnybiniai interesai?“, „Kada paskutinį kartą buvote su juo susitikęs?“. Pareiškėjo nuomone, komisijos nariai, pateikdami su jo tiesioginėmis pareigomis visiškai nesusijusius klausimus, piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nesiekė įgyvendinti atestacijos tikslo ir įvertinti jo tinkamumo ir gebėjimų, todėl neturėjo objektyvios galimybės priimti pagrįstą sprendimą. Taip pat komisijos atliktas 2008-05-15 Pareigūno atestacijos lape Nr. 69-64 nurodytų duomenų ir tarnybinės veiklos nagrinėjimas buvo visiškai neišsamus ir nepakankamas nustatyti, ar tiesioginis vadovas tinkamai ir objektyviai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą pagal visus vertinimo kriterijus, ar pareiškėjas turi būtinus gebėjimus, reikalingus nustatytoms funkcijoms atlikti. Pareiškėjas nurodo, kad atestacijos komisija neįvertinusi jo charakteristikos duomenų objektyvumo ir teisingumo padarė dar vieną grubų procedūrinį pažeidimą. Skunde pažymima, kad protokole nenurodyta nei vieno motyvo, t.y. nėra jokių duomenų, dėl ko jis netinkamas tarnauti vidaus tarnyboje. Be to, du atestacijos komisijos nariai iš šešių pripažino, jog pareiškėjas tinka eiti pareigas. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė į informaciją, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai bei viešojo administravimo principai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad paskutinės atestacijos metu pareiškėjas buvau pripažintas tinkamu eiti pareigas ir 2007-12-01 profesionalumo vertinimo išvadoje L. A. tiesioginis vadovas charakterizavo itin gerai, todėl pareiškėjui buvo suteikta 2 kvalifikacinė kategorija. Šios aplinkybės, L. A. teigimu, kelia pagrįstų abejonių dėl Komisijos išvados pagrįstumo ir objektyvumo bei pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados pagrįstumo ir objektyvumo. Pareiškėjas nurodo, kad Darbo kodekso 224 str. 2 d. nustatyta, jog išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos, darbuotoją atleidžiant iš darbo, nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, t.y. išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nesant jo kaltės. Pareiškėjo nuomone, jis iš vidaus tarnybos 2008-05-29 buvo atleistas nesant jo kaltės, todėl neteisėtai ir nepagrįstai iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota pinigų sumą už neatidirbtas 23 kalendorines dienas kasmetinių atostogų. Atleidimo pagrindas nepriklausė nuo pareiškėjo valios t.y. esant neigiamai (o ir nepagrįstai) Komisijos išvadai. (Statuto 53 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas pažymi, kad tokia išvada darytina semantine-lingvistine prasme aiškinant Statuto ir Darbo kodekso normas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-29 konsultacija Nr.: A3-97.

Pareiškėjas ir jo atstovė prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime (b.l. 27-29) nurodo, kad su skundu nesutinka.

Atsakovė atsiliepime pažymi, pareigūno atestavimo teisinė reglamentacija nustatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas)18 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad pareigūno atestavimo tikslas - įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms, o pagal jų 3 punktą pareigūnas atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Šios Taisyklių nuostatos atkartoja atitinkamas nuostatas, pateiktas Statuto 18 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Aiškinant šias nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, darytina išvada, kad eilinės pareigūno atestacijos metu turi būti vertinamas jo tarnybos periodas nuo prieš tai buvusios atestacijos. Reikšmingais tokio vertinimo kriterijais laikytina atestuojamą pareigūną charakterizuojanti medžiaga, kuri yra pateikiama pareigūno atestacijos lape, jo tiesioginio vadovo charakteristikoje bei joje surašytoje išvadoje (Taisyklių 13, 14, 15, 21 p.). Ypatinga reikšmė Taisyklių suteikiama atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo išvadai. Tai matyti iš to, kad tokios išvados variantai yra aiškiai sureglamentuoti (15 p.), kad galimi išvados variantai atitinka atestavimo komisijos galimus savo išvados variantus (22 p.), kad šiai (tiesioginio vadovo) išvadai yra skirtos specialios nuostatos apie pareigūno susipažinimo su ja tvarka (18 p.) ir apie tiesioginio atestuojamo pareigūno vadovo privalomumą ar ne dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kuriame šis pareigūnas yra atestuojamas (20 p.).

2008 m. gegužės 28 d. pagal Pagėgių rinktinės vado 2008 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 3-98 „Dėl 2008 metų atestacijos grafiko“ vyko Pagėgių rinktinės pareigūnų atestacinės komisijos (toliau Atestacijos komisija), sudarytos rinktinės vado 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3-50 „Dėl Pagėgių rinktinės pareigūnų atestacijos komisijos sudarymo“, posėdis, kurio metu ir buvo vertinama Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečio L. A. tarnybinė veikla, sugebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms. Atestacijos komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo L. A. tiesioginis vadovas Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vadas V. D., kuris pristatė pareigūną Atestacijos komisijai, supažindino su pareigūno atestacijos lape esančia charakteristika. Joje L. A. charakterizuojamas kaip pasieniečio pareigybei priskirtas funkcijas atliekantis iš dalies, pareigūnas per 2007-2008 metus nepasiekė jokių konkrečių tarnybos rezultatų: nesulaikė nei vieno valstybės sienos pažeidėjo, akcizinių ar kontrabandinio krovinio gabentojo, nesurašė nei vieno administracinio teisės pažeidimo protokolo už pasienio teisinio režimo taisyklių ar kitus teisėtvarkos pažeidimus, t. y. tiesioginio vadovo L. A. charakterizuojamas nepatenkinamai, tiesioginio vadovo išvada - neatitinka einamų pareigų.

Posėdžio metu Atestacijos komisija, vadovaudamasi Taisyklių 21 punktu, nagrinėjo ir vertino L. A. atestacijos lape pateiktus duomenis, susipažino su pareigūno tarnybos byla bei uždavinėjo su minėtais duomenimis bei tarnyba susijusius klausimus, į kurių daugumą pareigūnas neatsakė. Po pokalbio su atestuojamu pareigūnu, komisija įvertino L. A. gebėjimus, atestacijos lape pateiktus duomenis, pokalbį tarp komisijos narių, atsižvelgė į užkardos vado siūlymą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų bei, kad 2002 metais pareigūnas atestacine tvarka buvo paskirtas į žemesnes pasieniečio pareigas (žemesnių už pasieniečio pareigų rinktinėje nėra) 2007 metais atliktus tarnybinius patikrinimus, kuriuos atlikus pareigūnas buvo įspėtas, į 2008 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-18 (2.8) (tarnybos lapų Nr. 73-76), į kurią atsižvelgdamas rinktinės vadas 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. TE-114 skyrė L. A. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą už buvimą tarnyboje neblaiviam. Tai fiksuota 2008 m. gegužės 28 d. Atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 94-5.

Pagėgių rinktinė nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, jog Atestacijos komisijos narių klausimai nebuvo susiję su jo atliekamomis pareigomis (funkcijomis). Pasieniečių pagrindinė funkcija užtikrinti valstybės sienos apsaugą pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, paskirtų į pasienio sargybas, funkcijas, teises, pareigas yra Sienos kontrolės nuostatai, patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706, ir pareiškėjas neatsakė nei į vieną pateiktą klausimą iš Sienos kontrolės nuostatų. Nesuprantamas ir nieko nepagrįstas L. A. skunde nurodytas teiginys, jog 2007 m. jam buvo suteikta 2 kvalifikacinė kategorija. Iš tarnybos bylos matosi, kad 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. TE-216 L. A. suteikta 3 kvalifikacinė kategorija, nors tarnybą Pagėgių rinktinėje pradėjo nuo 1996 metų, 2006 m. spalio 17 d. buvo vertinamas L. A. profesionalumas, kvalifikavimo komisijos išvada - pareigūnas neatitinka 2 kvalifikacinės kategorijos reikalavimų, patvirtinti turimą 3 kvalifikacinę kategoriją (2006-10-25 rinktinės vado įsakymas Nr. 3-711, tarnybos bylos lapų Nr. 58-59) , tokia pati išvada priimta ir 2007 m. gruodžio 17 d. kvalifikavimo komisijos posėdyje (tarnybos bylos lapo Nr. 70).

Pagėgių rinktinė mano, kad vykdant pareiškėjo atestaciją nebuvo pažeistos atestavimo taisyklės, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms, Atestacijos komisija turėjo pagrindą konstatuoti L. A. gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, nepakankamais. Statutiniai santykiai nustato ir didesnius reikalavimus asmeninėms pareigūnų savybėms, todėl įvertinant pareigūno tinkamumą tarnybai, atsižvelgtina ir į paties pareigūno savo poelgių vertinamą sąžiningumą. Tai, kad pareiškėjui du kartus iš eilės nebuvo suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, per tarnybos laiką atestacijos tvarka pažemintas pareigose, galiojanti tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už buvimą tarnyboje neblaiviam, parodo Atestacijos komisijos išvados apie pareiškėjo netinkamumo vidaus tarnybai pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašo skundą atmesti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundžiamu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2008-05-29 įsakymu Nr. TE-182 „Dėl L. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai), Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į 2008-05-28 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atestacijos komisijos (toliau – Atestacijos komisija) posėdžio protokolą Nr. 94-5, pareiškėjas L. A., ėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio pasieniečio - vyresniojo puskarininkio (C lygis, 2 kategorija) pareigas, atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2008-05-29. Taip pat šiuo įsakymu nurodyta Štabo Finansų skyriaus viršininkei išskaičiuoti iš L. A. darbo užmokesčio už neatidirbtas kasmetinių atostogų 23 kalendorines dienas.

Byloje ginčo esmę sudaro Atestacijos komisijos išvados teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad jo atestacijos metu buvo padaryta grubių procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų ir išsamų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vidaus tarnybos pareigūnų atleidimą iš tarnybos reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, XI skirsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus įtvirtina Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai. Pagal šį punktą, tokios išvados buvimas (be papildomų sąlygų) yra pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Todėl sprendžiant tokio atleidimo pagrįstumo klausimą yra būtina vadovautis pareigūno atestavimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais.

Vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnis, taip pat šio straipsnio 4 dalies pagrindu vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais.

Teismas pažymi, kad Taisyklėse (vidaus reikalų ministro 2003-08-29 įsakymo Nr. 1V-314 redakcija) buvo nustatyta atestacijos komisijos išvados apskundimo (pareigūno, kuris nesutinka su atestacijos komisijos išvada) tvarka (26–30 punktai), tačiau ji nustojo galioti nuo 2004 m. balandžio 22 d. (vidaus reikalų ministro 2004-04-14 įsakymas Nr. 1V-123). Todėl, nesant kitam specialiai nustatytam ginčų dėl atestavimo rezultatų išsprendimo būdo (atsižvelgiant į minėtas Statuto nuostatą dėl atestacijos komisijos neigiamos išvados pakankamumo ir nuostatą dėl tokio pobūdžio ginčų galimumo), darytina išvada, kad atestacijos komisijos išvada (šios išvados rezultatų pagrįstumas) tikrintini sprendžiant (šiuo atveju) paties atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumą, t. y. sprendžiant klausimą, ar atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra pagrįstas, turi būti tikrinamas pareigūno atestacijos procedūros atitikimas Taisyklių nuostatoms. Todėl šiai bylai yra aktualu pateikti taikytinų Taisyklių nuostatų aiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11–641/2007).

Pareigūnų atestavimas - specialia tvarka atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos, sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimas (Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 2 punktas), kuris gali būti eilinis ir neeilinis. Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 3 punktas nustato, kad pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, o vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Pagal Taisyklių 11 punktą pareigūnai atestuojami pagal iki einamųjų metų vasario 1 dienos vidaus reikalų įstaigos vadovo ar atitinkamai vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą tais metais atestuotinų pareigūnų sąrašą ir atestacijos grafiką. Iš 2008-05-15 pareigūno atestacijos lapo Nr. 69-64 (b.l. 11-12) matyti, kad pareiškėjas L. A. paskutinį kartą atestuotas 2004-02-23. Teismas konstatuoja, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2008-02-04 įsakymą Nr. 3-98 „Dėl 2008 metų atestacijos grafiko“ pagrįstai buvo organizuota pareiškėjo L. A. eilinė atestacija 2008 metais.

Sisteminiu teisės aiškinimo būdu aiškinant Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Taisyklių 2, 3 punktus, darytina išvada, kad eilinės pareigūno atestacijos metu turi būti vertinamas jo tarnybos periodas nuo prieš tai buvusios atestacijos. Reikšmingais tokio vertinimo kriterijais laikytina atestuojamą pareigūną charakterizuojanti medžiaga, kuri yra pateikiama pareigūno atestacijos lape, jo tiesioginio vadovo charakteristikoje bei joje surašytoje išvadoje (Taisyklių 13, 14, 15, 21 punktai). Pažymėtina, kad ypatinga reikšmė Taisyklių suteikiama atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo išvadai. Tai matyti iš to, kad tokios išvados variantai yra aiškiai sureglamentuoti (15 punktas), kad galimi išvados variantai atitinka atestavimo komisijos galimus savo išvados variantus (22 punktas), kad šiai (tiesioginio vadovo) išvadai yra skirtos specialios nuostatos apie pareigūno susipažinimo su ja tvarką (18 punktas) ir apie tiesioginio atestuojamo pareigūno vadovo privalomumą ar ne dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kuriame šis pareigūnas yra atestuojamas (20 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11–641/2007). Pareigūno atestacijos lape (b.l. 11-12) užfiksuota L. A. tiesioginio vadovo charakteristika bei pateikta išvada – neatitinka einamų pareigų. Teismo nuomone, tai atitinka Taisyklių 15.2 punkte numatytą vieną iš galimų išvadų: „netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas“.

Teismas pažymi, kad Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą. Tiesioginis vadovas privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kai jis pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, Atestacijos komisijos 2008-05-28 posėdyje pareiškėjo tiesioginis vadovas Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vadas V. D. dalyvavo pagrįstai, jo dalyvavimas buvo privalomas.

Kaip matyti iš Atestacijos komisijos 2008-05-28 posėdžio protokolo, siekiant įvertinti tiesioginio vadovo pateiktos charakteristikos ir išvados pagrįstumą, pareiškėjui posėdžio metu buvo užduodami klausimai. Teismas pabrėžia, kad pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad pokalbis - turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimo įvertinimą. Kita vertus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad skunde įvardinti klausimai nesusiję su pareiškėjo pareigomis. Klausimai „Ar užkardoje yra Šengeno sienų kodeksas?“, „Ar žinote, kur padėtas?“ buvo kontekste su kitais klausimais, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėjui yra žinomas šis teisės aktas. Teismas pasisako, kad iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, esančio L. A. tarnybos byloje, matyti, kad pareigūnas turi žinoti ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Vidaus reikalų ministro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado, Pagėgių rinktinės vado įsakymais ir nurodymais, todėl klausimai apie Šengeno kodeksą laikytini tinkamais, siekiant įvertinti pareiškėjo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Tas pats pasakytina apie klausimus, susijusius su norminiu dokumentu dėl asmenų buvimo pasienio apsaugos zonoje. Klausimai, ar bendraujant su konkrečiu asmeniu nesikerta tarnybiniai interesai, taip pat apie dalyvavimą mokymuose, taip pat laikytini tikslingais, vertinant pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Teismas, susipažinęs su Atestacijos komisijos 2008-05-28 posėdžio protokolu, sutinka su atsakovo argumentais, kad komisija nagrinėjo ir vertino L. A. atestacijos lape pateiktus duomenis, susipažino su pareigūno tarnybos byla bei uždavinėjo su minėtais duomenimis bei tarnyba susijusius klausimus, į kurių daugumą pareigūnas neatsakė. Pažymėtina, kad protokole užfiksuota, jog pareiškėjas ruošėsi atestacinės komisijos posėdžiui.

Taisyklių 17 punktas nustato, kad atestuojamas pareigūnas pasirašytinai supažindinamas su tiesioginio vadovo išvada ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki atestacijos pradžios. Pareigūnas, nesutinkantis su išvada, turi teisę per 3 darbo dienas atestacijos lape išdėstyti motyvuotą nesutikimą. Iš 2008-05-15 pareigūno atestacijos lapo Nr. 69-64 (b.l. 11-12) matyti, kad L. A. 2008-05-13 susipažino su išvada ir įrašė nesutikimo su įvertinimu paaiškinimą, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeista L. A. teisė į informaciją.

Kaip jau minėta duomenys, kurių pagrindu priimama atestavimo komisijos išvada, yra fiksuojami pareigūno atestacijos lape, t.y. tiesioginio vadovo charakteristikoje bei joje surašytoje išvadoje. Atestacijos komisijos protokolas yra skirtas posėdžio eigai fiksuoti, todėl pareiškėjo argumentai, kad protokole nenurodyti motyvai, kodėl jis netinkamas tarnauti vidaus tarnyboje, nesudaro pagrindo pripažinti komisijos išvadą nepagrįsta.

Tiesioginio vadovo charakteristikoje pareiškėjas charakterizuojamas kaip pasieniečio pareigybei priskirtas funkcijas atliekantis iš dalies, pareigūnas per 2007-2008 metus nepasiekė jokių konkrečių tarnybos rezultatų: nesulaikė nei vieno valstybės sienos pažeidėjo, akcizinių ar kontrabandinio krovinio gabentojo, nesurašė nei vieno administracinio teisės pažeidimo protokolo už pasienio teisinio režimo taisyklių ar kitus teisėtvarkos pažeidimus. Iš L. A. tarnybos bylos matyti, kad jam yra suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, pareiškėjo teiginiai, kad jis turi antrą kvalifikacinę kategoriją nepagrįsti. Charakteristikoje nurodoma, kad per šešiolikos metų tarnybos laikotarpį L. A. suteikta tik III kvalifikacinė kategorija, pareigūnas nei karto nepareiškė noro kelti savo kvalifikaciją kursuose.

Pažymėtina, kad 2008-03-28 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už buvimą neblaiviam tarnyboje. Dėl 2005-12-22, 2006-12-21, 2007-12-13 skirtų vienkartinių piniginių išmokų, atsakovė paaiškino, kad jos buvo visiems išmokamos šventiniu laikotarpiu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aplinkybės, išdėstytos tiesioginio vadovo charakteristikoje, yra pakankamai svarios, pagrįstai nulėmusios neigiamą tiesioginio vadovo išvadą, klausimai atestacijos komisijos posėdžio metu buvo pakankamai konkretūs, įgalinantys realiai (objektyviai) įvertinti atestuojamojo žinias. Iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo šeši, iš kurių keturi balsavo už tai, kad L. A. netinka tarnauti vidaus tarnyboje. Teismas pažymi, kad nors tiesioginio vadovo išvada yra komisijos posėdžio nagrinėjimo dalykas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemesnių pareigų nėra, kaip nurodė atsakovė, komisija pagrįstai priėmė išvadą - „pareigūnas netinka tarnauti vidaus tarnyboje“ (Taisyklių 22.3 punktas).

Teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeista procedūra, turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas dėl įsakymo dalyje dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimo netenkintinas.

Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2008-05-29 įsakymas Nr. TE-182 „Dėl L. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalyje dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Dėl šios aplinkybės netenkintini ir pareiškėjo reikalavimai dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą bei dėl vidutinio darbo užmokesčio už tariamos priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. Teismas konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir DK ketvirtojo skirsnio ,,Darbo sutarties pasibaigimas“ normas, darytina išvada, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas darbdavio administracijos nurodymu gali būti daroma šiais atvejais: 1) kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, į kurių sudėtį įeina juridinio fakto - darbuotojo kaltės - buvimas (pavyzdžiui, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais); 2) kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tokiais įstatymuose numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, kuriems esant darbo sutartis turi būti nutraukta nepriklausomai nuo jos šalių valios, o dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas būtinumas nutraukti darbo sutartį, atsiradimo yra darbuotojo kaltė (pavyzdžiui, DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo). <...> Dėl tos pačios priežasties aptariamoji išskaita negali būti daroma ir kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo, pavyzdžiui, pagal DK 124 straipsnio 3 punktą, 125 straipsnį, 126 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį, 129 straipsnį, 136 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktus ar 2 dalį (LAT 2004 m. sausio 29 d. konsultacija Nr. A3-97).

Teismas pažymi, kad atestavimas - tai pareigūno tarnybinės veiklos, sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms vertinimas. Neigiama atestacijos išvada atitinkamai reiškia tai, kad pareiškėjo veikla ir sugebėjimai nebeatitinka einamų pareigų. Pagal įstatymo analogiją tai atitinka Darbo kodekso 129 straipsniui, kuris reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą, nesant darbuotojo kaltės: „Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių <...> Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe“.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio nepagrįstai išskaičiuota už neatidirbtas kasmetines atostogas (b.l. 43), todėl atsakovė įpareigotina šią išskaičiuotą darbo užmokesčio sumą išmokėti pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo L. A. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę išmokėti pareiškėjui L. A. atleidžiant jį iš vidaus tarnybos išskaičiuotą iš jo darbo užmokesčio sumą dėl neatidirbtų 23 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė