- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- eAN2-66-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00112-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties K. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių policijos komisariate K. M. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Ši teisena pradėta pagal A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriame jis nurodė aplinkybes apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, nes automobilis lenkdamas jį važiuojantį pakele dviračiu, pravažiavo pro jį apie 50-90 cm atstumu, nesilaikant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas 2025 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25282506358.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. A. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 27 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi apelianto skundą tenkino iš dalies – panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25282506358, ir grąžino bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
5.1. Skunde teigiama, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą akivaizdžiai matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra.
5.2. Institucija skunde nesutinka, kad bylą dar reikia tirti, nes teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi, dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų.
5.3. Institucija skunde tuo pačiu sutinka, jog tiriamoje situacijoje transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra, tačiau nagrinėjimu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog K. M. transporto priemone lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas - neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl K. M. kaltės padarius ANK 420 str. 1 d. dalyje numatytą pažeidimą.
5.4. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama. Vaizdo įraše matoma, kad dviratis lenkiamas yra apie 73 km/val. greičiu, t. y. mažesniu greičiu negu leistinas šiame kelyje. Transporto priemonė yra kompaktinės klasės, mažesnių gabaritų, negu standartinė transporto priemonė. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad K. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį. A. A. teigimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo išsamiai ištirta situacija ir todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo padaryti KET pažeidimai. Tyrimas atliekamas būtent pagal pranešimą apie KET 126 punkto pažeidimą, nesaugų dviratininko lenkimą nesilaikant minimalaus 1,5 m šoninio lenkimo atstumo. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Pareiškėjo nuomone, apie situacijos pavojingumą ir realią pareiškėjui sukeltą grėsmę galima bus spręsti tik nustačius faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
8. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
9. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, t. y., neatliko visų būtinų tyrimo veiksmų, kurie leistų teisingai vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir leistų neabejotinai spręsti dėl asmens kaltės.
10. Pareiškėjas A. A. tvirtino, kad dėl lenkiančio jį automobilio artumo jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Jis įsitikinęs, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. negalėjo nurodyti, kokiu šoniniu atstumu lenkė dviratininką, tačiau nesutiko, kad jis įvykio metu sukėlė pavojų dviratininko saugumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, Institucija nustatė, kad lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio buvo 3,45 m (kelio plotis) – 1,85 m ( automobilio plotis), kas rodo, kad atstumas iki kelkraščio linijos yra 1,6 m. Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, Institucija padarė išvadą, kad K. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties, tačiau taip pat sutiko, kad K. M. lenkdamas važiuojantį dviratininką nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo, t. y. jame nustatyto atstumo, ir teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalyje dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.
11. Institucija apeliaciniame skunde sutiko, kad jog tiriamoje situacijoje transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų, tačiau teigia, kad byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, jog K. M. transporto priemone lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, todėl papildomų veiksmų atlikimas t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas - neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl K. M. kaltės padarius ANK 420 str. 1 d. dalyje numatytą pažeidimą. Tokie skundo teiginiai nepagrįsti, nes iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas kelia klausimą dėl nepilnai atlikto įvykio aplinkybių rinkimo bei tyrimo, susijusio ne tik su pavojingu vairavimu (ANK 420 straipsnio 1 dalis), o dėl asmens atsakomybėn patraukimo ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.
12. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apylinkės teismas be papildomo tyrimo negali K. M. Institucijos nutarime jam inkriminuoto administracinio nusižengimo perkvalifikuoti į kitą, o tyrimą šiuo atveju gali atlikti tik Institucija.
13. KET 126 punkte numatyta, kad <....> Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kaimotorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kaimotorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, siekiant neginčijamai konstatuoti, jog K. M. lenkdamas dviratininką, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų, būtina įrodyti esminio šio punkto pažeidimo parametrą, t. y. šoninį lenkimo atstumo, kuris turi būti ne mažesnis nei 1,5 metrai.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. M. vairuoto automobilio važiavimo greitis ir šoninis atstumas lenkimo metu nebuvo nustatyti ir įvertinti. Šiuo atveju būtina yra nustatyti analizuojamo lenkimo metu buvusį šoninį atstumą tarp lenkiančiosios transporto priemonės ir dviratininko, taip pat ir automobilio greitį dviračio lenkimo momentu. Kai esamais tyrimo duomenimis nepavyksta objektyviai pašalinti iškilusių prieštaravimų, ekspertiniam vertinimui tokiais atvejai tenka ypač svarbus vaidmuo. Taigi, esant būtinumui, turėtų būti skirta autotechninė ekspertizė. Skunde teigiama, kad autotechninės ekspertizės skyrimas būtų perteklinis, nes analogiško pobūdžio bylose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, todėl prieštaravimai nebūtų pašalinti. Atsakant į šį skundo teiginį, pažymima, kad kiekvienoje byloje yra skirtingos situacijos bei ją lydinčios aplinkybės, todėl nėra objektyvaus pagrindo išankstiniam manymui, kad ir šiuo konkrečiu atveju paskirto tyrimo metu reikalingi parametrai nebus tiksliai nustatyti.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismui objektyviai sunku būtų nustatyti šias papildomas aplinkybes, todėl negrąžinus bylos Institucijai papildomam tyrimui šių aplinkybių išsiaiškinimui bei papildomų įrodymų surinkimui bei ištyrimui, teismas negalėjo priimti objektyvaus ir pagrįsto galutinio sprendimo.
16. Remiantis aptartu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.