- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e1-484-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14914-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14914-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, teistas,
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. balandžio 16 d. apie 21.02 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,57 promilių girtumas, sudavė kumščiu P. J. nemažiau kaip tris smūgius į veidą ir vieną kartą spyrė jam į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiam P. J. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais S. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. J. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2020 m. balandžio 24 d., vakaro metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, paėmęs metalinį krosnies žarsteklį, trenkė juo nemažiau kaip tris kartus į galvą ir nemažiau kaip tris kartus į šoną fotelyje sėdinčiam M. B., padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kas M. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu krosnies žarstekliu sudavė nemažiau kaip du smūgius į galvą kitame fotelyje sėdinčiam P. A., padarydamas jam muštinę galvos žaizdą, kas P. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais S. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo sukėlus P. J. fizinį skausmą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra, su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta. Kažkur apie mėnesį laiko, kai grįžo atlikęs areštą jis grįžo gyventi pas R. G., kuris jį priėmė. Taip pas jį gyveno apie mėnesį laiko. 2020 m. balandžio 16 d. jis kartu su R. ir jo draugu P., kurio pavardės jis nežino, jį taip pat R. priėmė pas save gyventi, nes jis kaip ir jis neturėjo gyvenamosios vietos, gėrė alų. Išgėrė gana nemažai, tik nežino kiek tiksliai. Dienos metu jie visi trys dar darbavosi, ir taip nuo pat dienos ir gėrė alų. Vėliau vakare įėjo į namus ir namuose gėrė. Vykstant išgertuvėms, matė, kad baiginėjasi alus ir jis R. paprašė, kad jis nuvažiuotų nupirkti dar alaus. R. nuvažiavo dviračiu ir dar parvežė. Tada, kai jis dar parvežė alaus, jie abu viršuje gėrė alų, o P. jau su jais negėrė, jis miegojo pirmame aukšte. Kai jis su R. išgėrė alų, R. taip pat nuėjo į pirmą aukštą miegoti. Tada netrukus atsikėlė P., jam, matyt, kažkas prisisapnavo, jis buvo toks apkvaitęs ir keistas, todėl jis taip mano. Jis tuo metu buvo išėjęs parūkyti. Kai grįžo į kambarį, tarp jo ir P. įvyko žodinis konfliktas ir jis norėjo jį išvaryti iš namų, P. nesutiko išeiti, jis jam ir sudavė smūgius, sudavė daugiau nei vieną smūgį kumščiu, sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime ir dar kartą įspyrė jam. P. iškart išbėgo iš namų. Pamanė, kad jis negrįš. Dėl jo P. suduotų smūgių jam kažkokių rimtų sužalojimų nepaliko ir kraujas jam nebėgo. Nepraėjo nei 5 min. kai į kiemą atvyko pareigūnai ir jį išvežė išblaivinimui. Nori pasakyti, kad konfliktas įvyko praktiškai dėl nieko, galima sakyti jis toks bereikalingas buvo, pergėrė alaus ir gavosi tokia nesąmonė, kurios metu ir sudavė P. įtarime nurodytus smūgius. Dėl savo elgesio jis gailisi, P. jis atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų jis jam nebeturi. R. jų su P. konflikto nematė, nes miegojo. Nors ir buvo jam nustatytas nemažas girtumas, bet jis visas įvykio aplinkybes atsimena aiškiai (I tomas, b. l. 172-175).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be S. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų. Į namą įėjimas yra iš pietvakarių pusės. Pravėrus namo duris yra koridorius. Pasukus į šiaurės vakarus yra durys pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės vakarų sienoje yra dar vienos durys. Šias atidarius yra kambarys. Kambaryje palei šiaurinę siena stovi lova, prie vakarinės sienos stovi stalas ant kurio matosi padėtas alaus butelis, o prie pietvakarinės sienos tai pat stovi sofa lova (I tomas, b. l. 18-25);
– Liudytojas (nukentėjusysis) P. J. apklaustas liudytoju parodė, kad jis šiuo metu laikinai gyvena pas draugą R. G. adresu, (duomenys neskelbtini). Vakar vakare, apie 20.00 val., pas R. į svečius atėjo iš matymo pažįstamas S. J. Visi trys pas R. name vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Išgertuvių metu be jokios priežasties S. J. užsipuolė R. G., norėjo jį mušti, bet jis jam to padaryti neleido, užstodamas draugą, S. patraukė į šalį nuo R., kad šis jo nesužalotų. Kol gynė R. S. nieko nelaukęs iš rankos jam sudavė ne vieną smūgį į galvos sritį, bei vieną kartą iš kojos spyrė į krūtinę. Bijodamas, kad labiau jo nesužalotų jis išbėgo iš namo ir iškvietė pareigūnus. Ta patį vakarą į medicinos darbuotojus nesikreipė, nes buvo neblaivus. Nuo S. J. suduotų smūgių jam skaudą galvą, bei krūtinę. Jei pasijus blogiau, pats kreipsis į medikus (I tomas, b. l. 18-19);
– Liudytojas P. J. papildomai parodė, kad įvykio vakarą, konflikto metu, jam S. J. sudavė į veidą smūgius kumščiu. Jis sudavė tikrai kokius tris kartus. Jis laikosi ankščiau duotų parodymų, kad S. jam kumščiu sudavė tris smūgius į veidą ir vieną kartą iš kojos spyrė jam į krūtinę, pataikydamas į kairę pusę. Po šitų jo jam suduotų smūgių jis išbėgo lauk iš namų ir iškart iškvietė pareigūnus. Pareigūnai atvyko ir iš R. namų išsivežė S. Konfliktas prasidėjo, nes S. kažką pasakė R. Norėjo jį pulti, bet jis neleido, įlindo į tarpą ir gavo smūgius. R. kiek pamena nuėjo miegoti, gali būti, kad jis ir nematė kaip S. mane mušė. Jis S. jokių smūgių nesudavė. Viskas labai greitai vyko, jis sudavė jam tris smūgius, tada iškart spyrė į krūtinę ir jis išbėgo laukan. Pareigūnai užfiksavo jo sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų jis į medikus nesikreipė nei įvykio dieną, nei po įvykio. Kitą rytą jis gėrė vaistų nuo skausmo, nes jam labai skaudėjo galvą, dar ir dabar jaučia, kad galvos skausmas nėra praėjęs. Kitą rytą po jo kaire akimi buvo patinimas, paraudimas, o po to liko mėlynė. Krūtinę taip pat skaudėjo, bet jos skausmas greičiau praėjo nei galvos. Tokie S. veiksmai jam sukėlė skausmą, bet jis ieškinio byloje neteiks. Praėjus kiek laiko po įvykio S. jam vis skambino, klausė ar jis rašė pareiškimą. Jis atsakė, kad rašė, bet tik tiek. Jis jo neatsiprašė ir apie tai daugiau jis su juo nekalbėjo (I tomas, b. l. 34-37);
– Liudytojas R. G. apklaustas liudytoju parodė, kad 2020-04-16 jis savo namuose buvo kartu su P. J. Jie dviese gėrė alų. Vakare, kažkur 21.00 val. pas jį į namus atėjo S., jį jis vadina "svaika", jo pavardės jis nežino. S. nėra draudžiama pas jį ateiti, jis kažkada laikinai pas jį gyveno ir kartais ateidavo. Toliau jie visi trys, tai yra S., jis ir P. gėrė alų. Vykstant išgertuvėms P. su S. pradėjo dėl kažko ginčytis, bet jis nežino dėl ko. Tą vakarą jie abu su P. jau buvo labai išgėrę alkoholio, o S. taip pat atėjo pas jį jau girtas. Tikslių konflikto priežasčių jis nepamena. Pamena lyg ir S. norėjo jį užsipulti, bet P. patraukė S. nuo jo. S. jam jokių smūgių nesudavė tik žodžiais konfliktavo. Jis buvo toks girtas, kad po šito iškart nuėjo miegoti. Miegojo tame pačiame kambaryje kur ir vyko konfliktas, bet jis negirdėjo jokių grumtynių garsų, tik jie abu garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jis užmigo ir nebežino kas buvo toliau. Kitą rytą jam P. pasakė, kad jis miegojo pirtyje, o S. išvežė policiją. Kitą rytą jis neatkreipė dėmesio, ar ant P. veido buvo kokių nors sužalojimų, bet jis jam pasakojo, kad, kai jis užmigo jį sumušė S. (I tomas, b. l. 40-43);
– Alkoholio kiekio matuokliu įtariamajam S. J. nustatytas 3,57 promilių girtumas (I tomas, b. l. 44-45).
S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo nežymiai sutrikdžius M. B. ir P. A. sveikatą parodė, kad save laiko sveiku psichikos ligomis neserga, su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta iš dalies. 2020 m. balandžio 24 d. jis grįžo iš Mažeikių, buvo pas draugus ir vartojo alkoholį. Galėjo būti kažkur 12.00 val. nakties, kai jis ėjo per Akmenės miestą. Jis į Akmenę grįžo pėsčiomis, nes jį pavežė iš Mažeikių tik iki pusiaukelės. Ėjo pro savo pažįstamo „peliuko“ namus, adreso tikslaus jo nežino, tik žino kur jis gyvena. Tas „peliukas“ yra P. A. Įėjęs į jo namus matė, kad „peliukas“ geria kartu su dar dviem vyrais. Vienas iš jo sugėrovų buvo M., kurio pavardės nežino, o kitas vyras buvo pagyvenęs, bet jo jis visai nepažįsta. Taip jie trise gėrė, prie jų prisijungė ir jis, jį irgi priėmė į kompaniją. Taip truputį su jais išgėręs, atsigulė į lovą ir galvojo pasnaus, nes jam ryte reikėjo anksti keltis. Kol jis snaudė prie jo pradėjo žodžiais kabinėtis „peliukas“, jis nežino ko jis norėjo, tiesiog jis bambėjo ir tiek. Jis jam atsakė, kad geriau nelįstų prie jo, bet jis nepaklausė ir toliau kažką jam murmėjo, gali būti, kad jį varė lauk, bet jis to neprisimena. Tada jis supykęs paėmė prie P. A. krosnies buvusį metalinį žarsteklį, ir juo užsimojęs sudavė vieną kartą P. A. į galvą kažkur. Tu metu kambaryje buvęs M. kėlėsi iš lovos, kurioje jis sėdėjo girtas, lyg ir norėjo į tualetą eiti, bet jis parkrito iš to girtumo ir trenkėsi ant žemės. Jis M. tikrai nemušė, nei žarstekliu, nei kažkokiu kitu būdu, jis dėl savo girtumo nukrito ant žemės. Jis krito tiesiai veidu į grindis, neišlaikęs pusiausvyros. O tas trečias vyras, kurio jis visai nepažįsta, sėdėjo kambario kampe. Jis pamatė, kad jis sudavė P. A., pakilo ir išėjo iš jo namų. Kambaryje buvo kraujo, dėl jo suduoto P. A. smūgio, o M. taip pat bėgo kraujas, tik nepamena iš kurios vietos, gal iš kaktos, bet dėl to jis pats susižalojo. To trečio vyro, kuris išėjo iš peliuko namų jis tikrai nemušė. Su žarstekliu sudavė vieną kartą tik peliukui į galvą, kitų asmenų jis tikrai nemušė. Nežino, kodėl M. sako, kad jis jį mušė, gal jis nori pasipelnyti iš jo, bet jis nori pasakyti, kad negalės atlyginti žalos, jei kas norėtų, nes pinigų jis neturi. M. dar jam padėjo apvynioti P. A. galvą su kažkokiu tvarsčiu. Jis paklausė ar P. A. reikia medikų pagalbos, bet jis atsisakė ir neleido nei jam nei M. kviesti medikų. Po to, kai išėjo iš P. A. namų tas pagyvenęs vyras, išėjo neturkus ir jis. Daugiau nežino kas ten toliau vyko. Jis negalvojo, kad P. A. kreipsis į policiją. Dėl to, kad sumušė „peliuką“, jis gailisi, buvo pergėręs, o jis jį suerzino, kad atėjęs jį žadino, todėl jis taip ir pasielgė (I tomas, b. l. 184-187).
Įtariamasis S. J. apklaustas papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta. Nori pasakyti, kad jis 2020 m. balandžio 16 d. buvo pas R. G. (duomenys neskelbtini), kur buvo P. J., ir jis sudavė jam įtarime nurodytus tris smūgius į veidą bei spyrė vieną kartą į krūtinę. Paskui 2020 m. balandžio 24 d. buvo Akmenėje pas P. A., kurio tikslaus adreso nežino, ir jam sudavė metaliniu žarstekliu du smūgius į galvą, bei šalia jo sėdinčiam M. B. į galvą ir į šoną, daugiau nei po vieną kartą į nurodytas vietas su tuo pačiu turėtu žarstekliu. Kai P. su M. buvo kruvinomis galvomis jis išėjo iš P. A. namų. Dėl abiejų savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė (II tomas, b. l. 1-3).
Be S. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra galais į šiaurę ir pietus. Įėjimas į namą iš rytų pusės. Matomas kiemas. Įėjus į vidų, matomas koridorius, tolėliau paėjus matomas virtuvės kambarys, kuriame galimai buvo smurtauta. Matosi daug įvairaus pobūdžio suverstų daiktų, matosi krosnis, prie kurios šalia atremtas metalinis žarsteklis su kuriuo galimai buvo smurtauta. Apžiūrėjus kambarius pastebėta ant grindų išbėgusio skysčio panašaus į kraują, ant čiužinio taip skysčio dėmės panašios į kraują (I tomas, b. l. 63-71);
Žemesnės instancijos teismas
– Liudytojas (nukentėjusysis) P. A. apklaustas liudytoju parodė, kad pas jį namuose su draugu M. B. gėrė alų. P. A. nurodė, kad kitų asmenų pas jį namuose nebuvo. Jis nepažįsta asmens pavarde G. ir patikino, kad jo įvykio dieną pas jį namuose nebuvo. Tada atėjo S. J., kuris taip pat su M. B. ir A. P. gėrė alų. Po to nieko nesakęs S. J. atsistojo, pasiėmė iš kampo „kačargą“ (metalinį žarsteklį) ir nieko nesakęs sudavė juo P. A. per galvą. Sudavė gal du ar tris kartus, tiksliai jis negalėjo nurodyti smūgių. Po to sudavė smūgius ir M. B. S. J. liovėsi juos abu daužyti tada, kai pamatė kraujuojančias jų galvas ir pabėgo lauk iš buto. M. B. išvežė į ligoninę, o kitą rytą atvyko pas P. A. pareigūnai. Jį taip pat išvežė į Mažeikių ligoninę. P. A. nurodė, kas jis su M. B. susitiko Mažeikių ligoninėje. Tokie S. J. veiksmai sukėlė P. A. skausmą, jis gėrė vaistus nuo skausmo. Dėl ieškinio byloje P. A. nežino ar teiks, paminėjo, kad geriau tegul jis atlieka paskirtą bausmę (I tomas, b. l. 109-110);
– Liudytojas P. A. apklaustas papildomai parodė, kad S. J. jam atėjęs į namus sudavė su žarstekliu daugiau nei du smūgius jam į galvą. Jis buvo savo namuose ir gėrė alų su savo pažįstamu M. B. Pas jį buvo ir dar vienas vyras pavarde G. Jis dėl išgerto alkoholio kiekio ir suduotų smūgių, kai kurias aplinkybes tik pamena, ne viską. Negali įvardinti konflikto priežasties su S. J. Paskui S. paėmė žarsteklį ir juo užsimojęs sudavė jam į galvą. Jis tuo metu sėdėjo fotelyje, nebuvo atsistojęs. Jam nuo tų suduotų jo smūgių pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Jis kiek pamena G. buvo išėjęs iš namo namų, kai jam buvo suduoti smūgiai ir jis mano, kad G. nematė šito įvykio. Matė tik M. Paskui ir M. S. sudavė smūgius irgi į galvą į kojas dar jam kliuvo. Po to jam aptemo akys, nes labai stipriai bėgo kraujas, negali pasakyti ar buvo netekęs sąmonė, jam atrodo, kad nebuvo jos praradęs. Pamena lyg ir po įvykio buvo užsidengęs galvą rankomis. Paskui S. išsigando pamatęs kraują ir išėjo iš jo namų. Po to išėjo ir M. iš jo namų. Jis nuėjo miegoti. Kitą rytą pas jį į namus atvyko policija. M. dėl sužalojimo kreipėsi į policiją ir buvo pristatytas į ligoninę, paskui pristatė ir jį į gydymo įstaigą. Nori pasakyti, kad jam yra nosies kaulų lūžis, bet jis yra ne dėl to, kad S. jį sumušė, jį jis turi iš anksčiau (buvo trauma darbe). Jis ieškinį byloje nežino ar teiks, jam yra išaiškinta, kad gali jį pateikti, bet jis abejoja, ar S. turės pinigų sumokėti žalą. Jam tokie S. veiksmai sukėlė skausmą nors ir buvo girtas, bet juto skausmą. Kaip sakė kitą dieną jį išvežė į ligoninę. Tą pačią dieną jį išleido apžiūrėję medikai. Jis vaistus nuo skausmo po įvykio gėrė (I tomas, b. l. 126-129);
– Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. nustatytas odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 97);
Žemesnės instancijos teismas
– Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas metalinis krosnies žarsteklis, kuris yra tamsios spalvos, jo bendras ilgis yra 87 cm, lenktos rankenos dalies ilgis yra 8 cm, o kita žarsteklio dalis, kuri yra užsilenkusi į šoną, tos užlenktos dalies ilgis yra 10 cm (I tomas, b. l. 72-76). Jis perduotas saugoti. (I tomas, b. l. 79-80);
– Liudytojas M. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., vakaro metu, tiksliai nepamena laiko, Akmenės mieste, jis buvo pas savo draugą A., kurio tikslesnių duomenų nežino ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras negalėjo paaiškinti, kokiame bute buvo, nes nežinojo adreso, tik žino, kad butas priklauso jo draugui A.. Kartu buvo dar vienas vyriškis, kurio vardas, pasak M. B., yra Z. G., tikslesnių duomenų vyras nežinojo. M. B. sakė, kad vartojant alkoholį į namus atėjo, jam nepažįstamas vyras, kuris buvo nepageidaujamas, todėl bute esantys vyrai norėjo išprašyti nepageidaujamą svečią. Tarp vyriškiu įvyko konfliktas, kurio metu nepažįstamas vyras, pasiėmęs į rankas bute buvusį žarsteklį, trenkė M. B. 2-3 kartus į galvą, bei 2-3 kartus į viršutinę kūno dalį, tiksliau M. B. nenurodė kur. Dėl suduotų smūgių M. B. patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis buvo išvežtas į Mažeikių miesto ligoninę, kur jam diagnozavo smegenų sukrėtimą. Po suduotų smūgių nepažįstamas vyras pasišalino iš buto. Pasak M. B., vyrą pažinojo buto savininkas A. M. B. taip pat sakė, kad matė, kad A. taip pat buvo suduotą žarstekliu, tačiau negalėjo pasakyti į kurią vietą. M. B. nematė, ar prieš Z. G. buvo panaudotas fizinis smurtas. M. . aiškino, kad turi pretenzijų nepažįstamam vyrui, todėl nori rašyti pareiškimą (I tomas, b. l. 81-82);
– Liudytojas M. B. apklaustas papildomai nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., vakaro metu, tiksliai nepamena laiko, Akmenės mieste, jis buvo pas savo draugą A., kurio tikslesnių duomenų nežino ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras negalėjo paaiškinti, kokiame bute buvo, nes nežinojo adreso, tik žino, kad butas priklauso jo draugui A. Kartu buvo dar vienas vyriškis, kurio vardas, pasak M. B., yra Z. G., tikslesnių duomenų vyras nežinojo. M. B. sakė, kad vartojant alkoholį į namus atėjo, jam nepažįstamas vyras, kuris buvo nepageidaujamas, todėl bute esantys vyrai norėjo išprašyti nepageidaujamą svečią. Tarp vyriškių įvyko konfliktas, kurio metu nepažįstamas vyras, pasiėmęs į rankas bute buvusį žarsteklį, trenkė M. B. 2-3 kartus į galvą, bei 2-3 kartus į viršutinę kūno dalį, tiksliau M. B. nenurodė kur. Dėl suduotų smūgių M. B. patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis buvo išvežtas į Mažeikių miesto ligoninę, kur jam diagnozavo smegenų sukrėtimą. Po suduotų smūgių nepažįstamas vyras pasišalino iš buto. Pasak M. B., vyrą pažinojo buto savininkas A. M. B. taip pat sakė, kad matė, kad A. taip pat buvo suduotą žarstekliu, tačiau negalėjo pasakyti į kurią vietą. M. B. nematė, ar prieš Z. G. buvo panaudotas fizinis smurtas. M. B. aiškino, kad turi pretenzijų nepažįstamam vyrui, todėl nori rašyti pareiškimą. Asmeniui paaiškinta, kad jo duomenys užfiksuoti tarnybiniame pranešime ir dėl jo parodymų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau jokių aplinkybių M. B. nenurodė. Jis patvirtino, kad jo parodymai užfiksuoti teisingi (I tomas, b. l. 89-90)
– Liudytojas M. B. apklaustas papildomai parodė, kad jis asmens, kuris jį sumušė balandžio mėnesį būnant pas P. A. namuose, nepažįsta. Jo vardą ir pavardę sužinojo tik iš P. A. ir apklausos metu iš tyrėjos. Jis jį matė pirmą kartą ir su juo jokių nesutarimų nėra turėjęs. Konfliktas įvyko dėl to, kad P. varė S. J. lauk iš savo namų ir jam neleido pas jį pasilikti. Jis su P. sėdėjo fotelyje, kai S. J. pasiėmęs metalinį žarsteklį juo trenkė pirma A. į galvą, suduotų jam smūgių skaičiaus nepamena, nes viskas labai greitai vyko. Jis tada pamatė, kad A. galva yra kruvina, pradėjo bėgti kraujas. Pasakė S. J., ką tu čia dabar darai ir tada jis gavo smūgį į galvą. Į galvą jis jam sudavė 2 ar tris smūgius. Jis jau po antro smūgio užsidengė galvą, tada dar iš jo gavo smūgių į šoną, kažkur irgi 2-3 smūgius. Jam tokie jo suduoti smūgiai į galvą ir į šoną, sukėlė skausmą, pradėjo ir jam iš galvos bėgti kraujas. S. J. pamatęs jį ir P. kruvinomis galvomis iškart išėjo lauk iš P. A. namų. O kitas jų su P. buvęs sugėrovas negali pasakyti kur dingo, ar jis matė įvykį ar pabėgo išsigandęs, kad irgi negautų į galvą, nežino ir negali pasakyti, bet jis jo nebematė po to, kai jie gavo smūgius. Kai išėjo S. J., paskui išėjo ir jis, buvo jau paryčiai. Toliau, kaip minėjo ankstesnėse apklausose, jį išvežė į ligoninę. Jis vaistų nuo skausmo gėrė. Dėl ieškinio teikimo tvarkos, jis gavo informaciją, bet nežino, ar jis jį teiks. Dar nori pasakyti, kad jo manymu S. J. buvo truputį blaivesnis ir ne toks girtas kaip jie su P. Bet nors ir buvo girtas, tačiau tikrai pamena, ir žino, kad būtent iš S. J. tiek P. A., tiek jis gavo smūgius į galvą ir į šoną (I tomas, b. l. 103-106);
– Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. A. nustatyta muštinė galvos žaizdą, kontaktuojant su kietu buku daiktu, dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. P. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 119);
– Liudytojas Z. G. apklaustas parodė, kad buvo sekmadienis, datos jis tiksliai nepamena, bet galėjo tai būti 2020 m. balandžio 26 d., laiko tikslaus nežino, buvo dar šviesu, jis nuėjo pas savo pažįstamą P. A., kuris gyvena Akmenėje, tikslaus jo adreso nežino ir negali pasakyti. Pas P. A. namuose jie gėrė alų. Išgertuvėse dalyvavo P. A., jis ir dar kažkoks jaunuolis vardu M., jo pavardės jis nežino ir jo nepažįsta. Tada pas P. A. į namus įėjo kažkoks nepageidaujamas jaunuolis, Z. G. taip suprato, nes P. A. norėjo jį išprašyti. Tas atėjęs vaikinas atsinešė geležį kažkokią ir pradėjo daužyti su juo visiems jiems galvas. Daugiausiai gavo P. A.. Z. G. tas vaikinas taip pat kliuvo su tuo geležiniu strypu, bet jis jam pretenzijų, tam nepažįstamam asmeniui, neturi ir pareiškimo rašyti nenori. Pamatęs, kad pas P. A. bute tas vaikinas visus daužo, jis pabėgo iš jo namų ir išėjo savo reikalais. Jis nežino ką ten tas nepageidaujamas asmuo toliau jiems darė (I tomas, b. l. 134-135).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. J. mušdamas sukėlė P. J. fizinį skausmą, be to, mušdamas nežymiai sutrikdė M. B. ir P. A. sveikatą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytiems nusikaltimams, kurie abu numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir S. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, S. J. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Abi S. J. veikos atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, mušdamas žmones, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmenys gali būti sužaloti ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Nė vienas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti S. J. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam už fizinio skausmo sukėlimą P. J. 60 parų arešto bausmę, o už nežymų M. B. ir P. A. sveikatos sutrikdymą – 80 parų arešto bausmę. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 90 parų arešto bausmė, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinti vienu trečdaliu.
S. J. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (II tomas, b. l. 4-7).
Nukentėjusiesiems apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (II tomas, b. l. 8-13).
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
S. J. tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), abi nusikalstamos veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka (I tomas, b. l. 154-164), duomenų apie VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registro įrašus nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš nusikaltimų paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo nuomone prokuroro pasiūlyto dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Laikiname sulaikytas ar suimtas S. J. nebuvo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos S. J. 2020 m. birželio 15 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – abu rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Metalinis žarsteklis, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal:
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (už fizinio skausmo sukėlimą P. J.);
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę (už nežymų M. B. ir P. A. sveikatos sutrikdymą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. J. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti S. J. 2020 m. birželio 15 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – abu rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus metalinį žarsteklį grąžinti teisėtam savininkui.
Įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą per Elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacinę sistemą (e-pristatymą) pateikti Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Informuoti kaltinamąjį, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.