Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties įrašo, santuokos liudijimo matyti, kad J. N. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su E. N., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 1,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 0,2500 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą pareiškėjos E. N. vardu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo J. N. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad J. N. ir E. N. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal J. N. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

E. N. – mirusio J. N. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. N. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad E. N. būtų atsisakiusi mirusio sutuoktinio palikimo nėra. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. N. vaikų neturėjo, duomenų apie kitus palikėjo įstatyminius įpėdinius nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad E. N. po savo sutuoktinio J. N. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasis žemės sklypu bei gyvenamuoju namu, visais namų apyvokos, buities daiktais, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, visą turtą prižiūrėdama, savo nuožiūra tvarkydama, t. y. su paveldimu turtu (dalimi bendrojoje nuosavybėje) elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją J. N. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po J. N. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. N..

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.