Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-25 · Byla Nr. ATP-284-193/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
ATP-284-193/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-284-193/2013

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00889-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjas D. T. (toliau – Institucija) 2013-03-29 nutarimu A. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 125 str. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 550 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.

A. S. nubaustas už tai, kad 2013-03-19 21.35 val. Radviliškio r., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „STOP“ ženklo, pastatyto prieš geležinkelio pervažą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. S. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašydamas jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti paskirtą 550 Lt baudą bei visai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi atmestas A. S. skundas ir paliktas galioti Institucijos 2013-03-29 nutarimas. Teismas nutartyje nurodė, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ar dar labiau švelninti jam paskirtą baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad prieš pervažą jis stabdė automobilį ir ją pervažiavo visiškai lėtai, būdamas įsitikinęs, jog neatvažiuoja bėginė transporto priemonė. Taip pat nebuvo nei šviesos, nei garso signalo, įspėjančio apie artėjančią transporto priemonę. Iš geležinkelio darbuotojų sužinojo, kad minėtoje pervažoje bėginės transporto priemonės gali važiuoti ne didesniu kaip 25 km/h greičiu, nes už 1,5 m yra geležinkelio stotis. Mano, kad tokios griežtos baudos skiriamos dėl to, kad pervažose įvyksta kraupios avarijos, nes bėginėms transporto priemonėms reikia ilgo stabdymo kelio. Taigi šiuo atveju yra visiškai aišku, kad pažeisdamas KET reikalavimus jis nekėlė jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Nurodo, kad jeigu iš jo bus atimta teisė vairuoti, jis praras ir darbą, ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti neįgalų sūnų. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, bet, mano, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo A. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus į visas reikšmingas byloje aplinkybes ir jas įvertinus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

A. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

ATPK 125 str. numatyta, kad kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju A. S. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą Institucijos nutarimu buvo paskirta šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 550 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui - dviem mėnesiams. Institucija, priimdama nutarimą, vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad A. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius bei į tai, kad jis per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į A. S. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas aplinkybes.

A. S. apeliaciniu skundu kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes ir prašo jam paskirti švelnesnę nuobaudą - neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis A. S. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, ir pagal apelianto prašymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šioje byloje nėra. Apeliantas skunde nurodo, kad pažeisdamas KET reikalavimus jis nekėlė jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, nes toje geležinkelio pervažoje, prieš kurią jis nesustojo, bėginės transporto priemonės nevažiuoja didesniu kaip 25 km/h greičiu, nes netoliese yra geležinkelio stotis. Be to, jis pervažą pervažiavo lėtai, įsitikinęs, kad neatvažiuoja jokia bėginė transporto priemonė. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šios A. S. nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia eismo dalyvių pareigos laikytis KET reikalavimų ir negali būti pripažintos ypatingomis ar išskirtinėmis. Tai, kad A. S. dirba vairuotoju ir, jo teigimu, netekęs vairuotojo pažymėjimo jis praras darbą bei vienintelį pragyvenimo šaltinį, taip pat praradęs teisę vairuoti jis negalės pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi, nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbo pobūdžiu bei šeimos narių priežiūra, nelaikytini išimtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, pasirūpinti neįgaliu sūnumi ir be apelianto yra kam - pats A. S. teisme nagrinėjant jo skundą dėl paskirtos nuobaudos, nurodė, jog teisę vairuoti transporto priemonę taip pat turi ir jo draugė, su kuria jis augina neįgalų sūnų, o darželis, į kurį yra vežamas neįgalus vaikas, yra tame pačiame mieste, kur ir gyvena apeliantas. A. S. negalėjo nurodyti, kada artimiausiu metu neįgaliam vaikui bus skirta sanatorija ir jį reikės ten vežti. Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą rodo, kad A. S. anksčiau sistemingai buvo baudžiamas už įvairius KET pažeidimus, tad, apeliantui, atsižvelgiant ir į tai, kad buvo pripažinta ne tik jo atsakomybę lengvinanti, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskirta nuobauda - šiek tiek didesnė nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali bauda (550 Lt) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui - dviem mėnesiams yra ne tik pagrįsta ir adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, bet ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, netaikant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nekonstatuotas, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys