Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-366-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
1A-214-366-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Meidus, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-366/2008Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.;2.4.2;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2008 m. balandžio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus, Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui Antanui Cemnolonskui,nuteistajam A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-455/2008, kurioje A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-05-04 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2007-10-30, apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, mažametei dukrai E. L., g. 1994-05-12, paėmęs dešinę ranką stipriai sukinėjo į visas puses, spaudė, vieną kartą ranka sudavė į kaklo sritį, dėl ko E. L. buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl dešinio dilbio kraujosruvų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę pritaikant BK 75 straipsnio ar kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

Mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad 2008 m. sausio mėnesį kreipėsi į Utenos psichiatrus dėl gydymo nuo alkoholizmo, apsilankymo data buvo paskirta 2008-02-15, tačiau 2008-02-14 paskelbus nuosprendį jis buvo suimtas, bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo advokato paslaugomis, todėl neteko galimybės teismui pateikti dokumentus ir įrodyti savo pasirengimą gydytis. Jis teigia, kad suprato alkoholizmo pasekmes, atsiprašė šeimos narių, nuoširdžiai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, pasižada niekada nekelti rankos prieš vaikus ir sutuoktinę, gydytis ir savo valia nebevartoti alkoholio. Taip pat prašo atsižvelgti į sutuoktinės L. L. prašymą neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. vasario 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, teisingai pritaikė teisės normas, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Turi būti įvertinama taip pat ir tai, kokią įtaką realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryšiams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiūros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (2007-11-13 b/ b Nr. 2K-P-549/2007). BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui padarius išvadą, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniu 2007 m. gegužės 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse už savo šeimos narių – sutuoktinės L. L. ir nepilnamečių vaikų E. L. ir E. L. sumušimą, jam buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas vieniems metams (b.l. 28-30), tačiau praėjus penkiems mėnesiams, jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką nepilnametės dukters E. L. atžvilgiu. A. L. įvykdė nusikalstamas veikas būdamas neblaivus. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. L. du kartus baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose pagal ATPK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis (b.l. 24,25,31), dėl ko 2008-01-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo įspėtas, kad 2007-05-04 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazė). Minėtos aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo vertybių orientaciją, jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, atsisakyti žalingo įpročio girtauti, polinkį nusikalsti. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo padaryti išvadą, kad bausmės tikslai A. L. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. L. turėjo galimybę pradėti gydytis nuo alkoholizmo visą ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpį, tačiau kreipėsi į medikus tik perdavus bylą į teismą, todėl tokios nuteistojo pastangos vertinamos kaip nepakankamos sušvelninti bausmei.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK bendrojoje dalyje. A. L. įvykdė nesunkų, baigtą nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybės, atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. A. L. padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 str. 1d.). Tokiais atvejais parenkant bausmės rūšį vadovaujamasi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimo padarymą A. L. paskirta bausmė artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, kuris yra 1 metai 1,5 mėnesio. Galutinė bausmė A. L. paskirta vadovaujantis BK 64 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, teisingai, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu. Pagrindo teigti, kad nuteistajam A. L. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra per griežta, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas MeidusBronė Vidzėnienė