Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, R. Z., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju byloje iš santuokos liudijimo matyti, kad D. S. Z., ir K. Z., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad K. Z., mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė D. S. Z., mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimo Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pastatų esančių (duomenys neskelbtini), savininkė D. S. Z., įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. turtas buvo įgytas santuokos metu. Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad D. S. Z. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka lygiomis dalimis sūnui R. Z., ir dukrai R. B.. Šis testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūno, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės G. B. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad D. S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos vaikai R. Z. ir R. B.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad D. S. Z. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). D. S. Z. vardu buvo atliekami mokėjimai už paslaugas, mokami mokesčiai už turtą esantį (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po K. Z. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis R. Z. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog pareiškimas būtų tenkintas. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas iš esmės neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškėja, nurodė, kad jos mama D. S. Z. po sutuoktinio K. Z. mirties - (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą, prižiūrėdama namų valdą adresu, (duomenys neskelbtini), mokėdama komunalinius ir kitus mokesčius, sudarydama įvairias sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Atlikdama aktyvius veiksmus, jos mama sutuoktiniui K. Z. priklausiusią 1/2 dalį namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo, suvokdama, jog turi pareigą pasirūpinti turtu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad toks po K. Z. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. D. S. Z. po sutuoktinio mirties niekur iš būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu namų ūkiu, taip iš karto priėmė mirusio sutuoktinio K. Z. palikimą, todėl nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą D. S. Z. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.