Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai aliulienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2011 m. gegužės 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d., jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis ir baudžiamoji byla nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. atiduotas teismui teisti pagal BK 281 str. 3 d., t.y. už tai, kad jis 2010 m. vasario 15 d. apie 14 val. 30 min. Aušros gatvėje, Pakuonio kaime Pakuonio seniūnijoje Prienų rajone, vairuodamas J. B. priklausantį automobilį VW Golf' valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, nesilaikydamas tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, pasirinko greitį, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtindamas greičio, nesustabdydamas transporto priemonės, neapvažiuodamas ta pačia kryptimi važiavusio ir dešinėn sukusio L. V. priklausančio J. V. vairuojamo automobilio Peugeot 406 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje įvykus eismo įvykiui, automobilio Peugeot 406 keleiviui G. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl blužnies pašalinimo po sužalojimo G. S. prarado 30 procentų bendro darbingumo (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas, dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo 7 lentelė 44 punktas), A. S. dėl juosmens sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, L. V. dėl kaklo raiščių patempimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, skundžiamu nuosprendžiu BK 38 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, o baudžiamoji byla, nutraukta.

Pagal BPK 67 str. 2 d. 1 p., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis speciali teise. Pagal BK 68 str., tokiam asmeniui gali būti uždrausta naudotis specialiomis teisėmis, jei jis, naudodamasis šiomis teisėmis, padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant šią teisės normą, yra pažymėjta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 str. 4 p.), yra numatytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, todėl baudžiamojoje byloje neskiriant Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka. Šio teiginio pagrindimui prokuroras nurodo LAT Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgą, (Teismų praktika Nr. 30" ir teigia, kad BK 38 str. pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. nepaskyrus BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, R. B. atsidūrė geresnėje padėtyje nei, kad asmenys baudžiami administracine tvarka už keliu eismo taisyklių pažeidimus, nes ATPK 127 str. 1 d. numatytas administracinis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Dėl R. B. priešingų teisei veiksmų sužaloti trys asmenys - du iš jų patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, o vienas - sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl, nepaskyrus R. B. valstybės kaltintojo prašytos baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo, jis atsidūrė lengvesnėje padėtyje nei asmenys, dėl kurių veiksmų kyla lengvesnės pasekmės. Teismo pripažinta aplinkybė, kad eismo įvykio kilimui įtakos turėjo R. B. vairavimo patirties stoka, sudaro sąlygas jam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą. Tai padaryti yra būtina siekiant prevencijos tikslų, kad nepakankamai atidus ir nepatyręs vairuotojas, besinaudodamas specialia teise, ateityje nesukeltų analogiškų (ar panašių) pasekmių. Tai, kad R. B. nebaustas administracine tvarka, kad jis automobilį vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio, vertinant kilusių skaudžių pasekmių kontekste, nesudaro pagrindo teigti, kad baudžiamojo įstatymo tikslai bus pasiekti ir netaikant jam baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas apsvarstė BK 68 str. numatytos poveikio priemonės paskyrimo galimybę ir išdėstė motyvus, kodėl, šiuo konkrečiu atveju, jis josios taikymą laiko netikslingu. Teismo padaryta išvada motyvuotai pagrįsta ir kolegija su ja sutinka.

Pagal BK 38 str. nustatytą tvarką, už padarytas nusikalstamas veikas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui BK 67 str. pagrindu gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis ta specialia teise, kuria naudodamasis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 281 str. numatytos nusikalstamos veikos beveik visais KET reikalavimų pažeidimų atvejais padaromos yra asmeniui naudojantis jo turima specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, todėl asmenį už tokios nusikalstamos veikos padarymą BK 38 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus, teismui yra privalu apsvarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, tačiau tokio reikalavimo buvimas nėra ir jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip įsakmus teismo įpareigojimas absoliučiai visais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą atvejais taikyti uždraudimą asmeniui naudotis turima specialia teise.

Tokia mintis yra suformuluota ir prokuroro cituojamos Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos ištraukoje. Šioje prokuroro cituojamoje minėtos apžvalgos ištraukoje parašymas, kad „teismų praktikoje pagrįstai atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir ATPK kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 str.4 p.), todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka“, reiškia ne keliamą reikalavimą teismui visais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą atvejais taikyti uždraudimą atleidžiamam asmeniui specialia teise naudotis, bet reikalavimą užtikrinti, kad tokiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo atveju atleidžiamas asmuo dėl to neatsidurtų geresnėje padėtyje nei kad jis atsidurtų nubaudus jį už to pažeidimo padarymą administracine tvarka.

Prokuroro apeliaciniame skunde motyvuotai pagrįstų išvadų, pagrindžiančių, kad R. B. neuždraudus naudotis specialia teise, šis realiai atsidūrė geresnėje padėtyje nei kad jis būtų atsidūręs nubaudus jį už tai administracine tvarka, nepateikta, tad prokuroro skundas šioje dalyje, deklaratyvus.

Pasak prokuroro skundo, R. B. padaryti KET pažeidimai atitiktų ATPK 127 str. 1 d. kvalifikaciją.

Už ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą vairuotojas gali būti baudžiamas bauda nuo 500 iki 1000 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Esant numatytoms alternatyvioms nuobaudoms, prokuroras savo skunde, nei negalėjimo R. B. už padarytą pažeidimą administracine tvarka nubausti bauda pagrindo, nei galėjimo R. B. administracine tvarka nubausti tik teisės vairuoti transportą atėmimu pagrindo, įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrindė.

Pagal ATPK 30 str. nustatytas nuobaudos skyrimo taisykles, skiriant nuobaudą atsižvelgti reikalaujama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Suprantama, kad, baudžiant R. B. administracine tvarka pagal ATPK 127 str. 1 d., įvertinti turėtų būti ne tik prokuroro nurodyti skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuoti faktai apie tai, jog R. B. padarytų KET pasekoje (nesilaikymo atstumo, neatsižvelgimo į važiavimo, reljefo, metereologines ir kt. sąlygas, nesustabdymo, neapvažiavimo) vieno nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo sunkiai, dviejų – nežymiai, bet ir skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuoti faktai, jog R. B. kaltę visiškai pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino visiems nukentėjusiems padarytas žalas (šios teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės pripažintos R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota), yra jauno amžiaus, savo veiksmus įvertino kritiškai, su nukentėjusiais susitaikė, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, KET iki eismo įvykio pažeidęs nebuvo, Duomenų, kad jas pažeidęs būtų po eismo įvykio, teismui taip pat nepateikta, mokosi, charakterizuojamas teigiamai bei tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B. padaryti KET pažeidimai pripažinti yra negrubiais ir, kad šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio kilimas nulemtas buvo tuo metu buvusios slidžios važiuojamosios kelio dangos ir R. B. vairavimo patirties stokos. Tokių teismo konstatavimų prokuroras savo skunde neginčija, tad, objektyviai visas šias skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes įvertinus, pagrindo tvirtinti, kad, baudžiant R. B. pagal ATPK 127 str. 1 d. jis nubaustas galėtų būti tik teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, nėra, tad nėra ir pagrindo teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu R. B. neuždraudus naudotis vairavimo teise, šis atsidūrė geresnėje padėtyje, nei kad jis būtų atsidūręs nubaudus jį už tai administracine tvarka.

Poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemonę paskyrimu, siekiama užkirsti kaltininkui kelią tolimesnių KET pažeidimų darymams ir pasekmių jais sukėlimams.

R. B. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, sudėtingomis eismo sąlygomis (buvo labai slidu). Piktybiškumo buvimas jo veiksmuose nekonstatuotas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimąsis bei laisvanoriškas padarytų žalų nukentėjusiems atlyginimas. Visa tai davė teismui pagrindą pagrįstai manyti, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymas R. B. yra netikslingas, tad pagrindo tenkinti prokuroro skundą jame nurodytais motyvais, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prienų rajo apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.