Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras dėl įrašo viešame registre panaikinimo ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo. Teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. C. paaiškino, kad 1993 metais atėjo dirbti į Kauno laivų remonto įmonę, dirbo lentpjūvėje. Bedirbant, prakalbo, jog reikėtų buto, galėtų gyventi arčiau, nes tuo metu gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Apie tai išgirdo viršininkas ir pasakė, kad yra vienas laisvas butas. Po metų susituokė. Jam suteikė butą. Įmonę likvidavo, kažkas ją perėmė. Dirbo toliau. Paskui įmonė bankrutavo. Išpardavė dalį turto ir po dviejų mėnesių atsiskaitė su darbuotojais. Darbuotojų buvo daug. Kai gavo butą, tuo metu dirbo tik trys žmonės, o paskui darbuotojų daugėjo, pradėjo gaminti daugiau medienos. Butai buvo skirti darbininkams. Rašė kažkokį raštą dėl buto privatizavimo, bet raštas liko laivyne pas direktorių. Atidavė tik bylą. Ten nebuvo nei elektros, nei patogumų, viską reikėjo tvarkyti iš naujo. Dėl vandentiekio ir kanalizacijos nieko nedarė. Bandė skambinti, ieškoti informacijos. Buvęs viršininkas gyvena kaime prie Eržvilko. Valdžios iš Kauno niekada nėra matęs. Apačioje po butu gyvena kaimynai. Reikia tvarkyti stogą. Kol neturi teisių į butą, nenori tvarkyti. Toks butas yra vienintelis. Kiti žmonės butus yra privatizavę. Už elektrą mokėdavo, vandentiekio ir dabar nėra. Kitokių mokesčių už aptarnavimus ar nuomos mokesčio savivaldybei niekada nereikėdavo mokėti. Bute apsigyveno 1994-1995 metais. Bute nepertraukiamai gyveno iki 2007 metų. Grįžęs iš užsienio visada užeidavo patikrinti. Butas rakinamas. Raktus palieka pas uošvę, jei kas atsitiktų. Svetimi asmenys be jo žinios neturi teisės užeiti į butą. Niekada niekas jam nėra pareiškęs pretenzijų į butą. Jei teismas tenkintų pareiškimą, reikėtų tvarkyti stogą, viską tvarkyti. Kai įsikėlė, butas nelabai buvo tinkamas gyventi. Įsidėjo vonią, perstatė pečius, darė remontus, viską reikėjo perstatyti (2017 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 50 sek. – 13 min. 12 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja D. J. nurodė, kad pareiškėjas yra jos kaimynas. Paaiškino, kad yra gimusi ir augusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. C. iš laivyno buvo gavęs butą. Gyveno virš jos buto. V. C. tame bute pradėjo gyventi gal prieš 16-17 metų. Tame bute gimė V. C. sūnus. Jos butas priklausė Nemuno laivininkystei, ten gyveno tėvai, gimė ji, po tėvų mirties paveldėjo butą. Kai laivininkystė pardavinėjo butus, tėvai išsipirko butą. Butas išpirktas seniai investiciniais čekiais. Kaip liko neprivatizuotas V. C. butas nežino. Ten buvo uostas, kontora, viskas buvo likviduota. Kai likvidavo laivyną viską perdavė Kaunui, jos butas jau buvo privatizuotas. Paskui keitėsi viršininkai. Vietoj Kauno laivininkystės atsirado Kauno kelių ruožas. O V. C. butas taip ir liko. Tas butas prastas, yra palėpėje. Stogas griūva, laiptai nugriuvę. Būtinai reikia tvarkyti. Nėra jokių patogumų. Kreipėsi į savivaldybę dėl V. C. buto. Jai pasakė, kad reikia labai didelių investicijų, butas jų nevertas. Yra palėpė, kambarys nedidelis, laiptai iš lauko. Yra Kalnėnų bendruomenė pagal gatvių suskirstymą, bet namo niekas neadministruoja, jokių administravimo, priežiūros mokesčių nemoka. Per visą laiką daugiau niekas pretenzijų į V. C. butą nereiškė. Ji tvarkytų butą tik jeigu jo netvarkytų V. C., nes į jos butą bėga vanduo (2017 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 30 sek. – 20 min. 10 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas R. K. paaiškino, kad V. C. gyveno Kalnėnuose, laivyno bendrabutyje. Ten gyveno nuo 1994-1995 metų. Jie kartu dirbo laivyne. Laivynui priklausė visi gatvės namai. V. C. kreipėsi į įmonės direktorių B. Kai jau buvo susitvarkę, užeidavo į svečius. Bute gyveno ilgai, gal penkiolika metų. Jis iš darbo įmonėje išėjo iki bankroto. V. C. dirbo iki galo (2017 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 11 sek. – 24 min. 19 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Dėl daiktinių teisių panaikinimo.

Pareiškimu prašoma panaikinti Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės, įmonės kodas 132093088, daiktines teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis viešojo registro duomenimis - 2016 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno valstybinei laivų statybos ir remonto įmonei, įmonės kodas 132093088. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) 2013 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (37.10-35)3-4474 nurodė, kad Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau- Susisiekimo ministerija). Privatizavus įmonę, 1995 m. birželio 16 d. Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Po Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės privatizavimo veikė uždaroji akcinė bendrovė „Katena“, kuri 2002 m. liepos 22 d. taip pat buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Susisiekimo ministerija 2013 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 2-4336 (135) išdėstė, kad Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės dalis buvo privatizuota, o kita dalis šios įmonės kapitalo buvo atskirta ir perduota į tuo metu veikusios Lietuvos valstybinės vandens kelių valdybos (dabar – Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos) balansą. Atskirto ir Lietuvos valstybinei vandens kelių valdybai perduoto neprivatizuojamo kapitalo dalį sudarė inžineriniai įrengimai ir statiniai. Butas Lietuvos valstybinei vandens kelių valdybai perduotas nebuvo, todėl turėjo patekti į Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės privatizuojamo kapitalo dalį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyrius 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 24-2-3643 nurodė, kad Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonė Likviduotų įmonių archyvų skyriui dokumentų saugojimui neperdavė. Juridinių asmenų registro duomenimis Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė buvo išregistruota 1995 m. birželio 16 d.

Remiantis aptartais bylos duomenimis, darytina išvada, kad Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė, ją išregistravus, nebėra civilinių teisinių santykių subjektas. Laikytina, jog yra įrodyta, kad Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė neįgyvendina nuosavybės ir kitų daiktinių teisių į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti viešajame registre esantį įrašą, kad Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė, įmonės kodas 132093088, yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Dėl buto įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pareiškėjo bei liudytojo R. K. paaiškinimų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Kauno valstybinei laivų statybos ir remonto įmonei, kuri pareiškėjui, kaip šios įmonės darbuotojui, 1993 metais suteikė teisę gyventi šiame bute.

Pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad negali būti pripažinta, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno valstybinė laivų statybos ir remonto įmonė buvo valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas, kaip nurodyta Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (37.10-35)3-4474, įgyvendino Susisiekimo ministerija. Todėl laikytina, kad Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės turtas, kurio dalis buvo ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu. Veikiant Kauno valstybinei laivų statybos ir remonto įmonei, butas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas pareiškėjui.

Nėra išlikę duomenų kam po Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės reorganizavimo, kai įmonė buvo privatizuota, o dalis kapitalo buvo perduota kitai valstybinei įstaigai, atiteko nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Ūkio ministerija 2013 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (37.10-35)3-4474, nurodė, kad po Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės privatizavimo veikė uždaroji akcinė bendrovė „Katena“, jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad ši bendrovė įgyvendino daiktines teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikta. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki šiol nuosavybės teisė į šį butą yra registruota Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės vardu. Valstybė ilgą laiką neįgyvendino ir neįregistravo savo nuosavybės teisės į butą, o butą nuo 1993 metų iki 2007 metų nepertraukiamai valdė pareiškėjas nesudaro pagrindo vertinti, kad butas nebėra valstybės nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybinės laivų statybos ir remonto įmonės, įmonės kodas 132093088, išregistruotos 1995 m. birželio 16 d., daiktines teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.