Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-08 · Administracinė byla Nr. I-2900-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
I-2900-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00571-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2900-422/2015Proceso Nr. 3-62-3-00571-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.; 15.2.3.2.; 21.; 74.(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,nedalyvaujant pareiškėjui S. A. ,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, 2015 m. kovo 1 d. 17.00 val. į kamerą atėjo trys Apžiūrų ir priežiūros skyriaus pareigūnai daryti kratą. Pareigūnai kratos metu su pareiškėju ir kitais kameroje buvusiais nuteistaisiais elgėsi nemandagiai, mėtė daiktus. Pareigūnas G. S. , norėdamas patikrinti lango grotas, su batais užlipo ant stalo, nors galėjo patikrinti grotas užlipdamas ant virš suolelio esančio vamzdžio. Pareiškėjui pasakius pareigūnui, kad jis ant stalo neliptų, nes pareiškėjas prie šio stalo maitinimų metu valgo, pareigūnas jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, kuriais stengėsi pažeminti pareiškėjo orumą. Tokiais veiksmais pareigūnas sukėlė pareiškėjui didelį dvasinį skausmą, pažemino jo orumą, privertė pasijusti beteisiu, gyvuliu. Tvirtino, kad pareigūnai atėjo daryti kratą be vaizdo kameros, taip iš anksto suplanavę daryti pažeidimus kratos metu, žeminti nuteistuosius. Dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias, menkinimą, nepilnavertiškumą, dvasinį skausmą, stresą, garbės ir orumo pažeminimą, dėl to šiuo metu negali ramiai miegoti, nebepasitiki savimi, negali bendrauti su aplinkiniais, nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus, susirgo nemiga, geria stiprius vaistus, net buvo išvežtas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių. Tokiais pareigūnų veiksmais buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą, įtvirtinta LR Konstitucijos 21 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., draudžiantis asmens kankinimą, nežmonišką ir žeminantį elgesį. Dėl nurodytų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 17-19) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. kovo 1 d. Alytaus PN Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10 kratą atliko Alytaus pataisos namų prižiūrėtojai G. S. , V. Š. ir V. K. . Kratos metu vaizdo registratorius buvo įjungtas, tačiau vaizdo įrašo pateikti negali, nes dėl ribotų techninių galimybių vaizdo įrašas, užfiksuotas stebėjimo sistemos aparatūra, yra saugomas iki 30 kalendorinių dienų. Vėliau jis automatiškai trinamas ir vietoj jo įrašoma nauja informacija. Tvirtino, kad pareigūnai atlikdami kratą necenzūrinių žodžių nevartojo, ant stalo nelipo, nes grotas galima patikrinti mediniu plaktuku užlipus ant suolo. Alytaus PN administracija nežemino nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas nenurodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Skundas netenkinamas.

Byloje pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN pareigūnų veiksmų, 2015 m. kovo 1 d. atliekant Alytaus PN Baudos izoliatoriaus 10 kameros kratą, kurios metu pareigūnai elgėsi nemandagiai, tyčiojosi iš kameroje buvusių nuteistųjų, vienas iš pareigūnų (G. S. ) su batais lipo ant stalo, vartojo necenzūrinius žodžius.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kratų atlikimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V -362 (toliau – ir Instrukcija).

Instrukcijos 48 punkte nurodyta, kad, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.

Uždarosios zonos kratų ir apžiūrų atlikimo tvarka detaliai reglamentuota Instrukcijos 167 punkte. Atliekant kratą baudos (drausmės) izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, ten laikomi asmenys vienu metu išvedami paprastai tik iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Jiems atliekama visuminė krata, užtikrinant būtinas higienos sąlygas, ją organizuojant taip, kad tuo metu nebūtų pašalinių, kratoje nedalyvaujančių asmenų ir kad jie negalėtų stebėti kratos eigos. Karceryje laikomo asmens visuminė krata atliekama toje kameroje, kurioje jis yra laikomas (Instrukcijos 167.1. p.). Kamerų sienos, lubos ir grindys išstuksenamos, patikrinama, ar nėra įrengtų slaptaviečių, galimų landų į pogrindį, ar gerai pritvirtinti stalai ir gultai (Instrukcijos 167.2. p.). Patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija (Instrukcijos 167.3. p.). Patikrinami uždarosios zonos teritorijoje esantys apsaugos ir priežiūros inžineriniai ir techniniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir kontrolinė pėdsakų juosta (Instrukcijos 167.4. p.). (Instrukcijos 167.2. p.). Atliekama uždarosios zonos pagalbinių patalpų ir darbo kamerų krata ir apžiūra (Instrukcijos 167.5. p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 1 d. 16. 50 val. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, kurioje gyveno nuteistieji S. A. , Ž. B. ir M. S. , buvo atlikta planinė krata. Šią kratą atliko Alytaus PN pareigūnai G. S. , V. Š. ir V. K. (b.l. 24-26,62,66-68).

Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai kratų metu privalo turėti vaizdą fiksuojančią kamerą, tam, kad būtų fiksuojami pažeidimai. Tvirtino, kad pareigūnai, atlikdami kameros kratą, filmavimo kameros neturėjo, taip iš anksto, jo manymu, buvo suplanavę daryti pažeidimus kratos metu, žeminti nuteistuosius.

Pagal Instrukcijos 149 punkto nuostatas kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. 149 punkte nėra įtvirtintas imperatyvas filmuoti atliekamas kamerų kratas. Pagal minėtos teisės normos nuostatas pareigūnai turi teisę pasirinkti naudoti ar ne technines priemones kratų metu, todėl pareiškėjo argumentai dėl kratos privalomo filmavimo yra nepagrįsti.

Byloje esantys įrodymai dėl filmavimo fakto yra prieštaringi. Byloje apklausti liudytojais pareigūnai V. K. ir V. Š. tvirtino, kad krata buvo filmuojama pareigūno G. S. . Pareigūnas G. S. šios aplinkybės nepatvirtino, tačiau nurodė, kad kamera buvo filmuojama kažkurio iš joje buvusių pareigūnų. Byloje esančiuose nuteistųjų Ž. B. ir M. S. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 7-8) nurodyta, kad krata nebuvo filmuojama, tą patį patvirtino liudytoju apklaustas M. S. teismo posėdžio metu. Į bylą filmuotos medžiagos nepateikta, taip pat nepateikti lokaliniai teisės aktai, reglamentuojantys filmuotos medžiagos saugojimo terminus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima vienareikšmiškai patvirtinti ar paneigti kratos filmavimo fakto, tačiau šio fakto nustatymas neturi esminės reikšmės vertinant pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą, nes pagal Instrukcijos 149 punkto nuostatas kratų filmavimas nėra privalomas. Teismo nuomone, filmuota medžiaga nagrinėjamoje byloje galėtų būti papildomas įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes.

Nors liudytojais apklausti pareigūnai tvirtino, kad ant stalo tikrindamas kameros grotas G. S. nelipo, tačiau jų parodymai dėl kameros grotų tikrinimo būdo iš esmės skiriasi, t.y. G. S. nurodė, kad tikrindamas kameros grotas užlipo ant lovos krašto, V. Š. paaiškino, kad G. S. tikrino grotas, užlipęs ant suoliuko, V. K. nurodė, kad grotas G. S. tikrino užlipęs ant virš suoliuko esančio vamzdžio, todėl teismas nelaiko jų patikimais. Nesant byloje kitų įrodymų (pvz. vaizdo medžiagos) apie kameros grotų patikrinimo atlikimą, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnas G. S. , tikrindamas kameros grotas, buvo užlipęs ant stalo, byloje lieka nepaneigta.

Instrukcijoje nėra detaliai reglamentuota, kokiu būdu turi būti tikrinamos kamerų grotos, taip pat nėra įtvirtintas draudimas lipti ant baldų kratų metu, todėl, teismo vertinimu, kratos metu galimai užlipdamas ant stalo, pareigūnas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o tuo pačiu neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog krata vyko ne nuteistųjų maitinimosi metu, be to, ant stalo pareigūnas lipo, turėdamas teisėtą tikslą- patikrinti kamerų grotas, o ne tam, kad pasityčiotų iš pareiškėjo ar siektų pažeminti jo orumą. Šią aplinkybę pripažino ir pats pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. paaiškinime nurodęs, kad pareigūnas G. S. užlipo ant stalo, norėdamas patikrinti kameros grotas (b.l. 67).

Teismo posėdyje apklausti pareigūnai nurodė, kad kameros kratos metu įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių nevartojo, daiktų nemėtė, patikrinti daiktai buvo padedami į buvusias vietas. Dėl šių aplinkybių buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu taip pat nebuvo nustatyta nuteistųjų žeminimo, tyčiojimosi iš jų fakto. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 62, 66). Šie pareigūnų parodymai nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Byloje esantys nuteistųjų Ž. B. ir M. S. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 7-8) bei liudytoju apklausto M. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu prieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams, be to, minėtus liudytojus su pareiškėju sieja tas pats teisinis statusas, todėl teismas jų paaiškinimus vertina kaip suinteresuotų asmenų paaiškinimus, siekiant palankaus teismo sprendimo ir jais nesiremia ( ABTĮ 57 str.). Remiantis byloje surinktais duomenimis, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad pareigūnai kratos metu elgėsi nemandagiai, grubiai, tyčiojosi, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, mėtė daiktus, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pastebėtina, kad teismui abejonių dėl pareiškėjo skunde nurodytų įvykio aplinkybių kelia tai, jog kameros kratos metu pareiškėjas nebuvo kameroje, o buvo išvestas į koridorių. Šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas, dėl jos byloje ginčo nėra. Byloje esantis 2015 m. kovo 1 d. protokolas Nr. 1350 patvirtina, kad kameros kratą stebėjo nuteistasis Ž. B. . Tai patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu bei rašytiniai įrodymai byloje (b.l. 67-68). Liudytojai G. S. , M. S. ir V. Š. nurodė, kad išvedus nuteistuosius į koridorių, jie negalėjo matyti kameros vidaus, nes stovėjo tarp sienos ir atidarytų kameros durų. Be to, V. Š. nurodė, kad jis kratos metu stovėjo kameros tarpduryje, prižiūrėdamas koridoriuje buvusius nuteistuosius bei užtikrindamas, kad jie negalėtų matyti, kas vyksta kameros viduje. Šie parodymai yra nuoseklūs, nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl pagrindo jais nesivadovauti byloje nėra. Byloje nustačius, kad pareiškėjas kratos metu buvo koridoriuje, o iš koridoriaus matyti kameros vidų nebuvo galimybės, darytina išvada, kad jis nematė atliekamos kameros kratos, t.y. nematė pareigūnų atliekamų veiksmų. Dėl šios priežasties abejonių kelia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl pareigūno G. S. pavartotų necenzūrinių bei įžeidžiančių žodžių kratos metu.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog, atlikdami kameros kratą, pareigūnai laikėsi Instrukcijos 149 punkto reikalavimų. Byloje nesurinkta įrodymų apie pareiškėjo ir kitų nuteistųjų žeminimą, tyčiojimąsi, asmeninių daiktų gadinimą, todėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui, nenustatyta. Pareiškėjo argumentai, jog krata buvo suplanuota, siekiant pažeminti nuteistuosius, yra deklaratyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis neįrodyti, todėl atmestini.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl pareigūno užlipimo ant stalo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, teismo nuomone, dėl galimo pareigūno užlipimo ant stalo net jei pareiškėjui kilo tam tikras neigiamas poveikis, jis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme).

Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tuo pačiu ir neturtinės žalos padarymo fakto, atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Atsakovo atstovas prašo teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (b.l. 19).ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė