Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, išsituokusiam, turinčiam profesinį išsilavinimą, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., 2016 m. kovo 8 d., apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas svečiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, tai yra atsuktuvu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir veidą bei japoniška valdymo lazdele dūrė į kairę ausį, padarydamas durtinę – plėštinę kairės ausies, kairio viršutinio žandikaulio ančio ir kairės akiduobės sužalojimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ekspertė Sandrina Šakavičienė, palaikydama 2016 m. gegužės 31 – birželio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 83TPK-138/2016, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad R. B. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, būna agresijos priepuoliai, kliedesiai. Liga nustatyta nuo 2010 m., jis gydytas ambulatoriškai ir stacionare. Ekspertizės metu konstatuota, jog yra uždaras, įtarus, taip pat – kritikos nebuvimas, kliedėjimo požymiai. Jis gydytas nuo paranoidinės šizofrenijos. Gydytis sutiko, suprato ambulatorinio gydymo būtinumą, kad nesikartotų poelgiai. Gal ambulatorinis gydymas buvo neefektyvus, dėl ko pasireiškė agresija. R. B. nesupranta savo veiksmų esmės bei nesugeba jų valdyti, jam rekomenduoja taikyti ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centro sąlygomis. Įvykis buvo nutraukus vartoti vaistus. Kai geria vaistus, jis elgiasi tvarkingai. Jam siūlomas prievartinis gydymas. Jei nesilaikytų sąlygų, būtų galimybė keisti gydymą. Mama, kuri kartu gyvena ir pasižadėjo jį prižiūrėti, garantavo, jog lankysis pas gydytoją. Palaiko išvadoje siūlomą ambulatorinį stebėjimą.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės – 2016 m. gegužės 31 – birželio 23 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-138/2016 nurodyta, kad jis šiuo metu negali būti apklausiamas pareigūnų, negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjime teisme, taip pat negali atlikti bausmės (b. l. 119-122).

R. B. atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gindamas kaltinamojo interesus mano, jog jam skirtinas švelniausio režimo ambulatorinis stebėjimas. Kas pusę metų psichiatrai turi sudaryti komisiją ir kreiptis į teismą. Toks stebėjimas R. B. reikalingas. Jis skatins vartoti vaistus, drausmins. Jei sveikata pablogėtų, būtų galima keisti sąlygas, o jei būklė žymiai pagerėtų – nutraukti gydymą. Priešingu atveju, jei ginčytų patį pakaltinamumą, jam reikėtų atsakyti už tyčinį nusikaltimą (b. l. 160-162).

Nukentėjusysis J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. B. sugyveno labai draugiškai. Jo tėvas paliko mamą ir jį, kai buvo 7 metų. D. S. – jo buvusi sutuoktinė. Pragyveno trylika metų, išsiskyrė prieš trejus metus. Tuos trylika metų R. B. turėjo šeimą, žmoną. Kai atvažiavo pas mamą pailsėti, paatostogauti, matėsi, kad kažkas jam negerai. Kovo 8 d. buvo moterų šventė. Tą dieną kaltinamasis buvo normalus, jokių konfliktų tą dieną nebuvo. Nukentėjusysis grįžo iš Vilniaus, užvalgė ir atsisėdo pažiūrėti televizoriaus. Kaltinamasis buvo kitame kambaryje. Staiga – smūgis. Jam buvo suduota į viršutinę veido dalį. Po 10-15 s jis pabudo, atbėgo R. B. mama D. S. ir užgulė ant jo. Jis kraujavo, galvojo, kas atsitiko. Kaltinamasis turėjo atsuktuvą, pas jį peilio nematė, dar kažką turėjo. Po to jį išvežė į klinikas, operavo. Dabar su R. B. jis nebendrauja, mano, kad jam reikia priverstinio gydymo (b. l. 155-156).

Teisimojo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, jog pirmiausia sūnaus R. B. šeima pastebėjo, kad jam kažkas negerai. Jis buvo Norvegijoje ir jam kažkas pasidarė, iki tol buvo normalus sveikas vaikas, jie gražiai gyveno. Kadangi sūnaus žmonos sesuo gyvena Škotijoje, ji pabėgo nuo jo, nes norėjo iš pavydo ją papjauti. Sūnus išsinuomavo butą pas draugą. Vieną kartą draugai išvežė į ligoninę. Kai pasigydo, būna normalus žmogus. Jis vartoja vaistus. Pavasariais jo liga paūmėja ir jis turi pasigydyti. Jau jam buvo užėjusi ta liga. Ji buvo nuvežusi, bet jis iš ligoninės pabėgo. J. miegojo ir suriko. R. B. davė smūgį ir įkišo smeigtukus, kurie buvo bare. Ją sūnus gerbia, bet jam užėjo. Ant sekcijos gulėjo peilis ir atsuktuvas. Kai taip atsitiko, ji juos paėmė. Nepamena, ar sūnus tuo metu turėjo atsuktuvą ar peilį, nes buvo strese. Galėjo būti, kad sudavė su kuo. Jo akys buvo didelės, pasimetęs buvo, nesuprato, ką daro, keiktis pradėjo. Ji iškvietė greitąją. Dabar jis – normalus, būklė pagerėjo, geria vaistus. Ji pati kontroliuoja, nes reikia gerti vaistus reguliariai. Juos išrašo trims mėnesiams. Jis dabar būna namuose, nėra pablogėjimo, nes geria vaistus, yra perėjęs visus psichologus, turi grupę (b. l. 155-156).

R. B. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina liudytojų parodymai ir bylos duomenys.

2016 m. kovo 9 d. apklaustas įtariamuoju, R. B. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, tačiau yra gydytas Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje psichiatrijos ligoninėje. Jis tvirtino, kad adresu: (duomenys neskelbtini), jis gyvena su mama ir jos vyru tik nuo Kalėdų. Anksčiau su mama jis gyveno Kaune. J. S. jo neaugino ir nėra jo patėvis. Anksčiau jokių ryšių jis su J. S. neturėjo. 2016 m. kovo 8 d. jis buvo išėjęs į parduotuvę, o, kai grįžo namo, tai pamatė, kad koridoriuje J. S. laiko užsimojęs kėdę ant mamos. Jis puolė J. S. ir norėjo mamą apginti. Tada J. S. puolė jį. Jis pasiėmė iš virtuvės japonišką valgymo lazdelę ir koridoriuje gindamasis dūrė S. į ausį (b. l. 72, 73, 74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis su D. S. gyvena 15 metų. Nuo 2012 m. jis su D. S. yra išsiskyręs, tačiau jie ir toliau gyvena kartu adresu: (duomenys neskelbtini). Jo buvusios žmonos sūnus R. B. atsikraustė pas juos gyventi tik nuo šių metų sausio mėnesio. Anksčiau nėra su jais kartu gyvenęs ir jis R. B. neaugino. 2016 m. kovo 8 d., apie 19.30 val., jis buvo namuose, savo kambaryje, ir atsigulęs žiūrėjo televizorių. Po kiek laiko pradėjo belsti į duris, kadangi jis jas buvo užsirakinęs. Pagalvojo, kad beldžiasi jo buvusi žmona D., todėl atsikėlė, atrakino duris ir atsigulė į lovą. Kai tik atsigulė, prie jo pribėgo R. ir pradėjo šaukti: „Kur mano mašina?“ ir iš karto jam smarkiai trenkė kumščiais į galvą, kitas kūno vietas. Kiek kartų trenkė, jis pasakyti negali, kadangi buvo trumpam praradęs sąmonę. Tuo metu atbėgo D. ir užgulė jį, kad R. daugiau nemuštų. Tačiau, nors ir D. buvo jį užgulus, R. sugebėjo jam į kairę ausį įdurti su japoniška valgymo lazdele. Jam smarkiai skaudėjo galvą, veidą, bėgo kraujas iš ausies ir iš nosies. Jam tik atsigavus, D. pasakė, kad R. būtų jį papjovęs, kadangi rankoje laikė peilį ir atsuktuvą. Tada jam iškvietė greitąją med. pagalbą ir nuvežė į Kauno klinikas, kur gydėsi savaitę, kadangi operavo ausį. Dar ir dabar jam skauda visą kūną, ant veido ties kaire akimi yra mėlynė, labai skauda kairę ausį, jis netgi beveik negirdi ta ausimi, jam nuolatos svaigsta galva. Jis tiksliai įvykio aplinkybių negali pasakyti, kadangi dėl suduotų smūgių buvo praradęs trumpam sąmonę ir labai viską skaudėjo. Kadangi jam buvo ir yra sukeltas stiprus fizinis skausmas, todėl jis R. B. tikrai neatleis, su juo nesitaikys. Nori dar pasakyti, kad R. B. reikia būtinai gydyti psichiatrijos klinikose, kadangi jis serga šizofrenija. Jis ne kartą yra gulėjęs psichiatrijos klinikose, paskutinį kartą – maždaug prieš metus Dariaus ir Girėno psichiatrijos klinikoje. R. yra neprognozuojamas, agresyvus, nenuspėjamas, jis bijo dėl savo ir savo sugyventinės D. sveikatos ir gyvybės, bijo, kad jis gali su jais susidoroti (b. l. 12-13).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 19.30 val., jos vyras J. S. nuėjo miegoti į savo kambarį, kaip visada, užsirakino duris. Ji, būdama virtuvėje, išgirdo J. riksmą ir iš karto nubėgo į J. kambarį žiūrėti, kas ten atsitiko. Atbėgusi į kambarį pamatė, kad jos sūnus R. B. muša jos vyrą J. S., gulintį lovoje. Tuomet ji užgulė ant J., kad R. daugiau jo nemuštų ir, kai užgulė, pamatė, kad R. kairėje rankoje laiko peilį ir atsuktuvą. Jai išmušus juos iš jo rankų, atsuktuvas su peiliu nukrito ant žemės. Tada pamatė, kad J. ausyje yra įdurta japoniška valgymo lazdelė. R. daugiau nebemušė J., kadangi ji buvo jį jau nustūmusi. Ji liepė R. pasitraukti nuo J., ir tuomet jis išėjo iš kambario. Ji buvo labai išsigandusi, kadangi iš J. ausies ir nosies bėgo kraujas, todėl staigiai skambino pagalbos telefonu ir kvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai, J. išsivežė, o atvykę policijos pareigūnai išsivežė sūnų R., paėmę iš J. kambario peilį ir atsuktuvą. Kuriuo momentu R. paėmė iš virtuvės tą valgymo lazdelę, ji tikrai neįsivaizduoja. J. S. dėl sužalojimų savaitę gulėjo Kauno klinikose. Nori pasakyti, kad ji su sūnumi bendrauja ir J. S. su sūnumi nori taikytis, tačiau su sąlyga, kad sūnus gydysis psichiatrinėje ligoninėje, kadangi jo elgesys yra visiškai neprognozuojamas ir nenuspėjamas (b. l. 22, 23-24).

Tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), R. B. vartojo smurtą patėvio J. S. atžvilgiu. Pažymėta, kad matosi sužalojimas kairėje nukentėjusiojo J. S. ausyje (b. l. 4-5).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , virtuvėje ant krosnies randasi peilis ir atsuktuvas. Kambaryje ant lovos pagalvės matosi dėmės, panašios į kraujo (b. l. 6-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 820/2016(02) nurodyta, kad J. S. padarytas durtinis – plėštinis kairės ausies, kairio viršutinio žandikaulio ančio ir kairės akiduobės sužalojimas. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. kovo 8 d. Išvardinti sužalojimai padaryti kietu duriančiu daiktu, kuo galėjo būti ir medinė (japoniška) valgymui skirta lazdelė. J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl padarytų sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (b. l. 20).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos 2016 m. kovo 8 d. D. S. pranešimo apie įvykį stenogramos matyti, kad D. S. praneša, jog R. B. sužalojo J. S., nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), mini, kad R. B. serga šizofrenija (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti peilis, atsuktuvas ir sulūžusi medinė (japoniška) valgymo lazdelė yra byloje, pakete Nr. 1 (b. l. 27-37).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Inkriminuojant BK 138 straipsnio 1 dalį yra svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Nagrinėjamoje byloje teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. S. kaltinamasis R. B. padarė atsuktuvu sudavęs nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir veidą bei japoniška valdymo lazdele dūręs į kairę ausį. Pagal nustatytas aplinkybes minėta kaltininko veika pripažintina nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertės nustatė, kad R. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti (b. l. 119-122), todėl jis laikytinas nepakaltinamu. Jam rekomenduojama skirti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą (b. l. 119-122). Teisme apklausta viena iš ekspertizę atlikusių eksperčių patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog R. B. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-138/2016 (b. l. 119-121) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

R. B. iki teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 79-80), kuri nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, atsuktuvas ir sulūžusi medinė (japoniška) valgymo lazdelė, esantys byloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktus: peilį, atsuktuvą ir sulūžusią medinę (japonišką) valgymo lazdelę, esančius byloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.