Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 23 d., 2.30 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Vauxhall Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Tuo N. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p., 17 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 23 d., 2.30 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Vauxhall Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Tuo N. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Teismo posėdžio metu N. B. parodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 23 d. 2.30 val. automobilio nevairavo. Į namus parvežė draugas G. K., o iš paskos važiavo G. K. draugė su savo automobiliu, kad jį parsivežtų atgal. Jis pamatęs kieme stovinčią didelę mašiną, paprašė, kad įsuktų į tą kiemą, norėjo pažiūrėti kas atsitiko. G. K. įsuko į kiemą, sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo automobilį, kurį vairavo jo draugė, o jis pasiliko pažiūrėti, kas atsitiko ir buvo išlipęs iš automobilio. Tuomet prie jo priėjo policijos pareigūnas, liepė pasitikrinti girtumą, pareigūnui paaiškino, jog jis nevairavo, jog vairavo draugas, bet į jo paaiškinimą pareigūnas nekreipė dėmesio, dėl tų priežasčių jis atsisakė tikrintis girtumą ( b. l. 25).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas I. L. (I. L.) parodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. forminant eismo įvykį, pamatė, jog į kiemą įvažiuoja automobilis, iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kuris jam pasirodė girtas. Daugiau žmonių nematė. Jis priėjo prie jo, liepė pasitikrinti girtumą, vairuotojas atsisakė, sakydamas, kad jis nevairavo. Durys automobilio buvo atidarytos ir N. B. buvo prie automobilio vairuotojo pusėje ( b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė, jog su N. B. yra geri draugai ir jis (N. B.) 2015 m. rugsėjo 23 d. naktį jam paskambino ir paprašė parvežti į namus. Pažadino savo draugę ir abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Jis sėdo už N. B. automobilio vairo, o draugė važiavo iš paskos. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini) kaime N. B. liepė sustoti, nes pamatė kažkokį įvykį. Jis įsuko į kiemą, kuriame stovėjo vilkikas. Susinervino, kad nevažiuoja namo, išlipo lauk iš automobilio, jį paliko ir nuėjo į savo automobilį ir grįžo namo. N. B. paliko keleivio pusėje (b. l. 32).

Liudytoja S. T. patvirtino G. K. parodymus (b. l. 32).

Iš pareigūno I. L. 2015 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykį (duomenys neskelbtini) , atvykus vilkikui ir važiuojant jam atbuline eiga, iš paskos į kiemą įvažiavo automobilis „Vauxhall Astra“, valst. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas I. L. tuo metu buvo kieme, o pareigūnas P. E. sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir pildė dokumentus. Pareigūnas I. L. pamatęs įvažiuojantį automobilį nuėjo link jo ir pamatė iš vairuotojo pusės išlipantį vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Daugiau nei automobilyje, nei aplink žmonių nebuvo. Kadangi vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus buvo paprašyta pateikti dokumentus ir pasitikrinti blaivumą. Vyriškis nurodė, kad čia ne jo automobilis ir kad jo nevairavo, nurodė, kad jį atvežė draugai. Automobilyje buvo rasti N. B. vardu išduoti automobilio dokumentai. Vyriškis atsisakė tikrintis blaivumą ir pasakyti savo anketinius duomenis, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Automobilyje buvo rasti N. B. vardu išduoti automobilio dokumentai (b. l. 8).

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad N. B. kviestus į bylą liudytojus sieja artimos draugystės ryšiai. Liudytojų G. K. ir S. T. parodymai nors ir nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau visiškai nelogiški. Apygardos teismo visiškai neįtikina tai, kad N. B. paskambinus naktį apie 2 val. G. K. ir S. T. parveža jį (N. B.) neblaivų į Šilutės rajoną, tuo metu palikę vieną miegantį mažametį vaiką namuose. Taip pat apygardos teismas nelogišku laiko tiek N. B., tiek G. K. paaiškinimus, kad vežant N. B. naktį į namus, jis (N. B.) pamato kaimyno kieme susibūrimą ir sugalvoja užvažiuoti pažiūrėt ir paprašo G. K. staiga įsukti į kiemą. G. K. neva susinervinus, jog parvežė draugą ne namo, jis greitai iššokęs iš automobilio nubėga prie gatvėje sustojusio automobilio, kur jo laukia draugė ir nuvažiuoja. Pareigūnas parodė, kad jis stovėjo kieme ir pamatė, kai į kiemą įvažiavo automobilis. Jis iš kart apėjo kieme buvusį vilkiką ir pamatė iš atvažiavusio automobilio vairuotojo pusės išlipantį vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei aplink nebuvo. Sprendžiant pagal šią situaciją, jog pareigūnui pamačius įvažiuojantį automobilį ir tuoj pat prie jo priėjus per tokį trumpą laiko tarpą kitas asmuo nepastebėtas pasišalinti negalėjo, juolab, kad tuo metu buvo įjungtos vilkiko šviesos, kurios nors ir nakties metu, bet apšvietė įvažiavusį automobilį. Darant prielaidą, kad jei asmuo ir būtų sugebėjęs nepastebimas pasišalinti, tokiu atveju pareigūnas būtų matęs nuvažiuojančio automobilio šviesas arba girdėjęs nuvažiuojančio automobilio garsą. Be to visiškai logiška, kad N. B. suprasdamas, jog jam gresia administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam, būtų paskambinęs G. K., jog šis sugrįžtų ir patvirtintų jog vairavo ne jis (N. B.), tačiau pareigūnams net neįvardijo asmens, kuris galimai vairavo automobilį ir net nenurodė savo asmens duomenų. Net ir po to, kai policijos komisariate N. B. buvo nustatyta asmenybė ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis pareigūnams nenurodė G. K. kaip asmens vairavusio jo automobilį, kai šis atvažiavo jo paimti iš policijos komisariato. Atkreiptinas dėmesys, kad viso teismo proceso metu tiek N. B., tiek jo gynėjas advokatas buvo aktyvūs teikiant įvairius duomenis, kurie nei patvirtino, nei paneigė N. B. kaltės, tačiau bylai svarbių duomenų – telefonų skambučių išklotinių nepateikė ir tokiu būdu nesistengė paneigti G. B. vairavimo fakto. Žinoma, kad tokių duomenų teisėsaugos pareigūnai negalėjo gauti be G. B. sutikimo arba jo savanoriško pateikimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, apygardos teismas liudytojų G. K. ir S. T. parodymus laiko nelogiškais, ir juos laiko nepatikimais, jais siekiama, jog N. B. išvengtų pakankamai griežtos administracinės atsakomybės. Tuo tarpu pareigūno I. L. paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu ir apygardos teismas jais netikėti neturi pagrindo. Vien tai, kad pareigūnas nematė N. B. vairuojančio automobilio nėra pagrindo teigti, kad jis jo ir nevairavo, kai visos kitos anksčiau paminėtos aplinkybės nurodo, kad tik N. B. galėjo vairuoti automobilį „Vauxhall Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to nenustatytas motyvas pareigūnui apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu N. B., nes pagal turimus bylos duomenis pareigūnas iki įvykio N. B. nepažinojo, su juo susidūrė atsitiktinai tik tarnybos reikalais, asmeniškai pažįstamas su juo nėra, jokių asmeninių santykių nepalaiko, todėl pareigūnas neturėjo pagrindo ir tikslo nubausti asmenį, kuris pažeidimo nepadarė.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažintina, kad N. B. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir šie N. B. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., ir 124 ¹ str. 8 d. sudėtį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas – N. B. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo įtarta, jog vairuoja neblaivus, tokiu būdu kėlė pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, taip pat žmonių sveikatai ir net gyvybei. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, jog pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, jog anksčiau N. B. baustas administracine tvarka net 12 kartų. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus N. B. ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinai vykdančio viršininko funkcijas A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. vasario 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 723( septynių šimtų dvidešimt trijų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 71(septyniasdešimt vieną) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., N. B. paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 723(septynių šimtų dvidešimt trijų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas neskundžiamas.