Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2023 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 14 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams;

2) 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 44 parų areštas, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

3) 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64¹ straipsniu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirti įpareigojimai: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Bausmės neatlikusi, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T., 2023 m. vasario 26 d. apie 00.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambario spintelėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą - 550 eurų.

Kaltinamoji K. T. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. vasario 26 d. Ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susipažino su M., kuris yra nukentėjusiojo brolis. Pasikvietė ją į svečius, M. ir D. išgėrinėjo, paskui ji liko pas juos nakvoti. Ten dar buvo M. draugė. Kitą dieną ji ištraukė iš moteriškos piniginės pinigus. Piniginė buvo spintelėje. Niekas nematė, kaip paėmė pinigus. Pinigų neskaičiavo. Gali būti, kad paėmė 550 Eur. Išsikvietė taksi ir išvažiavo. Pinigų didesnę dalį paėmė pareigūnai, kai ją sulaikė. Už pavogtus pinigus nusipirko prekių. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) su draugu, jis dirba. Jai reikėjo pinigų pragyvenimui, todėl ir pavogė. Gailisi, nori gyventi tvarkingai, ieškos darbo.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus D. S. pareiškimą, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 00.20 val., po to, kai iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išėjo pažįstama mergina, vardu K., jis pasigedo 550 eurų, kurie buvo laikomi spintelėje esančioje piniginėje (1 t., b. l. 19).

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 21 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), su drauge K. atėjo jo brolis M. S.. Bute buvo ir jo draugė K. Č.. Jis su broliu ir K. vartojo alkoholinius gėrimus. K. Č. alkoholio nevartojo. Brolis su K. liko miegoti jo namuose. Kitą dieną jie visi buvo namuose, žiūrėjo televizorių, bendravo. K. minėjo, kad turi atvažiuoti ją pasiimti, todėl jo brolis apie 23.30 val. išvažiavo namo. K. pasiliko laukti savo draugų, minėjo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Jis su K. Č. ir K. sėdėjo kambaryje, kur spintelėje buvo padėta jo draugės piniginė su 550 eurų. Jis su K. Č. išėjo į virtuvę, o K. liko sėdėti kambaryje. Jam su drauge būnant virtuvėje, K. pasakė, kad jos neatvažiuos paimti ir jai reikia grįžti namo, tačiau neturi pinigų. K. prašė paskolinti 50 eurų kelionei. Jis pinigų neskolino, nes merginos nepažinojo. K. jo draugės paprašė telefono ir išsikvietė taksi automobilį. Tuo metu jis su K. Č. buvo virtuvėje, o K. viena buvo kambaryje. Apie 00.00 val. K. pasakė, kad išeina. Pastarajai išėjus, po 20 minučių jis nusprendė patikrinti draugės piniginę ir pamatė, kad nėra 550 eurų. Suprato, kad pinigus pavogė K.. Jis pasiėmė draugės telefoną ir paskambino numeriu, kuriuo buvo skambinta. Atsiliepė vyras, kuris patvirtino, kad važiuoja link (duomenys neskelbtini) ir veža merginą. Jis vairuotojo paprašė apsisukti ir grįžti į Kėdainius, nes mergina pavogė pinigus. Vairuotojas nesutiko grįžti, todėl jis paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir informavo, kad nepažįstama mergina pavogė pinigus ir taksi automobiliu važiuoja link (duomenys neskelbtini). Vėliau policijos pareigūnai pranešė, kad sustabdytas taksi automobilis, kuriame rasta mergina su pinigais. Jam buvo grąžinta 454,23 eurai, padaryta 95,77 eurų žala. Dėl negrąžintų pinigų ieškinio nereikš, K., kuri pavogė jo pinigus, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 74-75, 79-80, 83).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. S. iš bendrų veido bruožų ir nosies atpažino K. T. bei nurodė, kad pastaroji 2023 m. vasario 25 d. apie 00.00 val. jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš piniginės pagrobė 550 eurų (1 t., b. l. 86-91).

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba individualioje įmonėje pavėžėju. 2023 m. vasario 25 d. po 00.00 val. jam paskambino kolega ir paprašė pagalbos, nes nespėjo vežti žmonių. Jis sutiko ir nuvažiavo iki kazino, esančio prie parduotuvės „Norfa“. Į jo automobilį įlipo mergina, pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), susimokės atvykus. Mergina paprašė nuvežti į artimiausią degalinę. Jis nuvažiavo į „Circle K“ degalinę, esančią Kėdainių miesto centre. Jis į degalinę neužėjo, nematė, ką mergina pirko. Po to, jis su mergina išvažiavo Kauno miesto link. Girdėjo, kad mergina su kažkuo kalbėjo telefonu apie pinigus ir kažką vadino narkomanais. Mergina jam sakė, kad ją kažkuo kaltina. Netrukus jam paskambino nežinomas numeris, tačiau jis neatsiliepė. Po to, kelis kartus kažkas skambino į jo telefoną ir mergina atmetė skambučius. Suprato, kad kažkas negerai. Jis liepė merginai atsiliepti. Kaip girdėjo, mergina kalbėjo su policijos pareigūnais, kurie klausė, kur pastaroji yra ir liepė grįžti. Mergina jam padavė telefoną ir jis policijos pareigūnams pasakė, kad yra už Kauno miesto ir atgal į Kėdainius nevažiuos. Vėliau jam skambino Prienų rajono policijos pareigūnai ir liepė sustoti artimiausioje vietoje. Laukdamas policijos pareigūnų, bendravo su mergina. Ji atrodė rami ir nesuprantanti, kodėl jos ieško policijos pareigūnai. Jis merginos veido gerai neįsidėmėjo, tačiau galėtų ją atpažinti. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir į tarnybinį automobilį išsivedė merginą. Girdėjo, kad pareigūnams mergina prisistatė T. pavarde. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pas merginą rasti pinigai ir kažkokie daiktai. Mergina už kelionę jam nesumokėjo (1 t., b. l. 109-110).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2023 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neatsimena, per „Facebook“ susipažino su K., susitiko su ja Kėdainių mieste ir pastarąją pasikvietė pas savo brolį D. į svečius. Tai galėjo būti vasario 24 diena. Brolis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su K. pasiliko nakvoti pas brolį. Kitą dieną visi gamino maistą, žiūrėjo televizorių, bendravo. K. sakė, kad vakare turės vykti į (duomenys neskelbtini) miestą, kad atvyks ją pasiimti. Nematė, ar K. turėjo pinigų. Apie 23.30 val. jis nusprendė vykti namo. K. neprašė paskolinti pinigų. Jam išvykus, K. pasiliko brolio bute. Po pusvalandžio jam paskambino brolis D. ir pasakė, kad iš jo K. pavogė pinigus ir su taksi automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis per „Messenger“ programėlę bandė skambinti K., tačiau ji atmesdavo skambučius arba šaukdavo atsiliepusi. Brolis susirado taksi automobilį, kuris vežė K. į (duomenys neskelbtini) ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Brolis sakė, kad K. iš jo pavogė 550 eurų, kurie buvo piniginėje (1 t., b. l. 115-116).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute rašomojo stalo spintelėje rasta raudonos spalvos piniginė, kurioje sudėti įvairūs dokumentai, banko ir nuolaidų kortelės. Apžiūros metu kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 27-33).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad tarnybiniame automobilyje apžiūrint K. T., pastarosios kairės kojos kojinėje rasti devyni banknotai 50 eurų kupiūromis. Apžiūros metu K. T. pateikė „Circle K“ pirkimo čekį Nr. 1103780/32 20,77 eurų sumai bei dalį įsigytų prekių, tai yra USB laidą, vieną šokoladuką „Kinder“, Tele2 papildymą už 5 eurus. K. T. su savimi turėjo elektroninę cigaretę su papildymu, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su dėklu, smulkių monetų - 4,23 eurus, lūpų blizgesį. Apžiūros metu paimti devyni 50 eurų banknotai, pirkimo čekis Nr. 1103780/32, USB laidas, šokoladukas „Kinder“, elektroninė cigaretė su papildymu, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu, smulkios monetos - 4,23 eurai ir lupų blizgesys „Pout“ (1 t., b. l. 46-51). Daiktai apžiūrėti (1 t., b. l. 52-59).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei asmens apžiūros protokolais ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad K. T., 2023 m. vasario 26 d. apie 00.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., iš kambario spintelėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą - 550 eurų.

Kaltinamoji patvirtino, kad pinigus iš spintelėje buvusios piniginės paėmė slapta, nematant buto šeimininkams, ir be teisėto savininko žinios, t. y. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad grobia svetimą, jai nepriklausantį turtą, kad dėl jos neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Veika baigta. Kaltinamosios K. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau nuosprendžio priėmimo dienai jau yra teista tris kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra atlikusi, teistumas neišnykęs, ji bausta administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 47-59), įrašyta į psichikos ir priklausomybės ligų registrą dėl elgesio ir emocijų sutrikimų (2 t., b. l. 68), nedirba, nesimoko, yra netekėjusi, turi du mažamečius vaikus, tačiau motinos valdžia jai apribota. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino, nukentėjusysis pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, šio nusikaltimo padarymo metu ji buvo neteista, yra viena jos atsakomybę lengvinantis aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajai pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji K. T. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, jai paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamoji kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, civilinio ieškinio nėra, jauno amžiaus, iš 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio matyti, jog ji nėščia. Kaltinamoji nurodė supratusi, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imsis priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajai neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamosios asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nors prokuroras prašė paskirti realią bausmę, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas skiriant kaltinamajai ankščiau paminėtas pareigas.

Kadangi 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su šiuo nuosprendžiu siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta šioje byloje nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-17), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktiniai įrodymai: devynios 50 eurų kupiūros, dvi 2 eurų monetos, dvi 10 euro centų monetos, viena 1 euro cento moneta ir viena 2 euro centų moneta pagal pakvitavimą gražinti D. S. (1 t., b. l. 62), bei šokoladinis batonėlis „Kinder bueno“, lūpų blizgesys „Pout matters“, elektroninė cigaretė „Whoop“ ir USB laidas su pakuote, pagal pakvitavimą grąžinti K. T. (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jiems disponuoti savo nuožiūra.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti K. T. šiuos įpareigojimus:

- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: devynias 50 eurų kupiūras, dvi 2 eurų monetas, dvi 10 euro centų monetas, vieną 1 euro cento monetą ir vieną 2 euro centų monetą, pagal pakvitavimą gražintas D. S., bei šokoladinį batonėlį „Kinder bueno“, lūpų blizgesį „Pout matters“, elektroninę cigaretę „Whoop“ ir USB laidą su pakuote, pagal pakvitavimą grąžintus K. T., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jiems disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.