Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir atsakovės I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikiančiai išvadą, - Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Byloje pateiktus įrodymus teismas vertino formaliai, neįsigilino į šalių iki santuokos nuraukimo susiklosčiusius santykius. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys. Ieškovas, negyvendamas su šeima, nuolat teikė išlaikymą dukteriai, ja rūpinosi. Išvadą, jog šeimos iširimą lėmė ieškovo neištikimybė, teismas padarė neišsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi tik subjektyviai šalių paaiškinimais bei nepatikima informacija, esančia internete. Byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Abiejų šalių veikla yra susijusi su pramogų verslu, todėl ieškovas palaiko artimus santykius su įžymiais asmenimis, žiniasklaidos atstovais ir pan. Todėl spaudoje apie ieškovą pateikta informaciją ne visada yra objektyvi. Santuoka nutrūko paaiškėjus sutuoktinių skirtingiems interesams ir skirtingiems charakteriams. Pripažinus, jog dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys, nebūtų pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė neįrodė neturtinės žalos dydžio bei šios žalos atsiradimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi tik subjektyviai atsakovės paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog nuo 2010 m. gegužės mėnesio yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dukrai. Ieškovas visą laiką materialiai rėmė dukrą. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovės pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt, o išlaidos yra didesnės. Todėl akivaizdu, jog atsakovei ir jos dukrai nuolat buvo teikiamos papildomos pajamos. Atsakovės argumentai, jog ją papildomai paremia ir draugai, neįrodyti. Išlaikymo suma, priteista nepilnametei dukrai, mažintina iki 400 Lt per mėnesį. Ieškovės nurodoma 2000 Lt suma per mėnesį yra aiškiai nepagrįsta, neatitinkantį realių vaiko poreikių. Ieškovo manymu, 800 Lt sumos per mėnesį pakaktų dukters poreikiams patenkinti. Ieškovo dabartinės pajamos yra nedidelės, be to, jos yra atsitiktinės, todėl ieškovas galėtų teikti 400 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.Bylos nagrinėjamu metu ieškovas nebuvo išsakęs pozicijos, jog sutinka su akcijų priteisimu atsakovei. Teigdamas apie nesantį išlaikymo įsiskolinimą, jis akcijas sutiko perleisti atsakovei, kad būtų pagerinta jos ir dukters materialinė padėtis. Tačiau ieškovas niekuomet nesutiko, jog atsakovei būtų priteistos ir akcijos, ir išlaikymo įsiskolinimas kartu.

Faktiškai šalys kartu gyveno 6 metus, vedė bendrą ūkį, todėl teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai vertino, jog įregistruota santuoka truko 3 metus. Viešai paaiškėjusi aplinkybė apie ieškovo neištikimybę yra svarbesnė už santuokos trukmę. Turi būti atsižvelgta ir į kaltininko kaltę bei elgesį. Ieškovas neslėpė savo santykių su kita moterimi, demonstravo abejingumą atsakovei. Atsižvelgiant į realiai gaunamas ieškovo pajamas, 5000 Lt suma ieškovui nėra didelė.Ieškovas su dukra bendrauja epizodiškai, nesistengia atstatyti prarasto ryšio. Atsakovė neprieštarauja, jog ieškovas su dukra matytųsi ir bendrautų, tačiau mano, jog nakvynei dukra turi būti parvežama namo pas mamą. Mano, jog jeigu ieškovas su dukra matytųsi kiekvieną jam skirtą savaitgalį, dukra, sulaukusi ketverių metų, jau galėtų likti nakvoti pas ieškovą. Todėl pakeistina pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo su dukra bendravimo tvarka.Teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovės nurodyta išlaikymui dukrai suma yra per didelė ir sumažindamas šią sumą per pusę, nenurodė, kokių poreikių vaikui reikia atsisakyti. Atsakovė yra priversta vaiką leisti į privatų darželį, kadangi jis yra arti namų, o valstybiniame darželyje nėra vietų. Auklė vaikui yra samdoma tik tuomet, kai dėl ligos dukra negali lankyti darželio. Gydymo įstaigą atsakovė pasirinko atsižvelgdama į tai, jog paslaugos joje yra kompensuojamos ir ji yra netoli namų. Faktinės ieškovo pajamos yra gerokai didesnės, negu vidutinės, todėl jo turtinė padėtis leistų jam mokėti 1000 Lt išlaikymo sumą per mėnesį.Teismas, nepatenkindamas atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto ieškovo bute nustatymo, neatsižvelgė į tai, jog šis butas, nors ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė, tačiau buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį. Nepilnametė dukra šiame bute gyveno nuo pat gimimo, jame deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Butas laikytinas šeimos turtu. Butas, priklausantis atsakovei, buvo pirktas šeimos verslo poreikiams tenkinti – biuro įkūrimui. Butas yra pirmajame aukšte, jame yra didelis virininis langas, butas nepritaikytas gyvenimui – jame yra viena didelė patalpa, nėra izoliuotų patalpų. Tuo tarpu ieškovo butas yra šalia vaikų darželio, atsakovės darbovietės ir vaiko medicinos įstaigos. Abu šalių butai yra įkeisti bankui.Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius prijungti įrodymus, patvirtinančius ieškovo turtinę padėtį, atsakovė šiuos įrodymus prašo vertinti apeliacinės instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, susijusius su atsakovės gaunamomis pajamomis ir nepagrįstai 1380 Lt sumą vertino kaip atsakovės gaunamas pajamas. Ši suma yra atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini) mokama patalpų nuoma, t.y. išlaidos, o ne pajamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, materialines bei procesines teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino ir byloje surinktus įrodymus bei dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniuose skunduose yra keliami klausimai dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo, dėl neturinės žalos sutuoktiniui priteisimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų, dėl ieškovo pareigos išlaikyti savo dukterį A. vykdymo ir teisės į išlaikymą momento nustatymo, dėl išlaikymo dydžio, jo adekvatumo vaiko poreikiams ir proporcingumo ieškovo finansinėms galimybėms, dėl bendravimo su vaiku apimties, vaiko teisės į gyvenamąją vietą užtikrinimo per uzufrukto institutą. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl santuokos iširimo priežasties ir sutuoktinių kaltės

Ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, palaikant artimus santykius su kitu asmeniu, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusios abi šalys. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties ieškovo teorinių samprotavimų ir apie atsakovės kaltę, nesama jokių objektyvių duomenų, kurias būtent savo, kaip sutuoktinės, pareigas ji yra iš esmės pažeidusi, kad jos elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių. Tokią jo pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei atsakovės paaiškinimai, kad pats ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam, pagarbos sutuoktinio artimiesiems giminaičiams. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Nevengdamas situacijų, kuriose jis buvo užfiksuotas su kita moterimi, ieškovas neabejotinai pademonstravo nepagarbą ties sutuoktinei, tiek jos artimiesiems, ir toks elgesys negali būti pateisinamas nei pašlijusiais sutuoktinių santykiais, nei profesijos ypatumais, nei kitomis panašiomis aplinkybėmis. Kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas kaltės klausimą išsprendė teisingai.

Tokioje situacijoje, ypač priimant domėn viešumo faktorių, kuomet viešoje erdvėje buvo ir tebėra skleidžiama informacija apie ieškovo bendravimą su kita moterimi ir jai skiriamu didesniu dėmesiu, nei sutuoktinei, taip supriešinant asmeninius ir šeimos interesus, atsakovei pagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neabejotinai ji patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimo jausmą, kuomet apie tokius sutuoktinio santykius tapo žinoma ne tik jai pačiai, bei ir jos giminių, artimųjų, draugų ratui. Nors atsakovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, suponuojančius galimybę apeliantei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šią sprendimo dalį motyvavo tinkamu ir argumentu – santuokos trukme. Esminiai kriterijai, kurie lemia neturtinės žalos dydžio nustatymą, yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis, įpareigoto asmens kaltė, neturtinės žalos padariniai. Skundo argumentas, kad teismui privalu buvo atsižvelgti į faktinio sutuoktinių gyvenimo trukmę ir iki santuokos sudarymo, teisiškai ydingi. Neturinės žalos atlyginimas įstatymu nustatytas būtent sutuoktiniui kaip santuokos nutraukimo pasekmė, o ne sugyventiniui (faktiniam sutuoktiniui). Kita vertus, neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus nustato teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių, reikšmingų jai nustatyti, visumą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis yra pakankama satisfakcija atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovo kaltei.

Dėl išlaikymo

Su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka abi šalys, ieškovas prašydamas sumažinti priteistą periodinę išmoką ir atmesti prašymą dėl jo įsiskolinimo priteisimo, nes jį kompensavęs (duomenys neskelbtini) akcijomis, o atsakovė, priešingai, siekia išmokų padidinimo, motyvuodama didesniais vaiko poreikiais ir ieškovo galimybe teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip tą traktuoja ieškovė, tvirtindama apie tėvo pareigą tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, įskaitytinai privačių ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigų lankymą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigą teikti dukrai A. 500 Lt per mėnesį išlaikymą, atitinkamai tokią pačią dalį turėtų teikti ir atsakovė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Teismas tinkamai įvertino objektyviuosius vaiko poreikius, priimant domėn sprendimo metu buvusį nedidelį – vos 3 metai – šalių dukters amžių. Kolegija sutinka, kad 1000 Lt abiejų tėvų teikiamas per mėnesį išlaikymas tokio nedidelio amžiaus vaikui yra visiškai pakankamas ir nagrinėjamojoje situacijoje adekvatus, nei mažintinas, nei didintinas. Ieškovo gaunamos pajamos nėra stabilios ir kas mėnesį vienodos, jis turi įsipareigojimų kreditoriams, įskaitytinai ir už įgytą būstą, turi finansinių įsipareigojimų vykdymo problemų, ką patvirtina ir į bylą pateikti kreditorių pranešimai apie sutarčių galimą nutraukimą. Ieškovo teigimu, negalėdamas vykdyti bakui įsipareigojimų, jis ketina parduoti įsigytą už paskolą butą. Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės pateikiamu ieškovo finansinės situacijos vertinimu, grindžiamu vien epizodinėmis įplaukomis į sąskaitą banke bei prielaidomis, kad šis galimai turi ir kitų, oficialiai nedeklaruojamų nuolatinių pajamų. Tokius duomenis prilyginti kaip vaiko tėvo gaunamas nuolatines kasmėnesines pajamas, įtakojančių išlaikymo periodinės išmokos dydžio nustatymą, nėra teisinių prielaidų.

Kartu nėra prielaidų dar labiau sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kaip to siekia ieškovas, kadangi ir nestabilių pajamų gavimo atveju jam tenka pareiga imtis atitinkamų priemonių ir išlaikyti dukterį tokia apimtimi, kad jos būtinieji poreikiai būtų užtikrinami. Išimtinių, ekstraordinarių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo ar sumažinti teismo priteistą vos didesnę, nei minimalią pagal MMA kriterijus jam tenkančią išlaikymo prievolę, nenustatyta.

Kita vertus, ieškovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į buvusį šalių susitarimą dėl turto pasidalijimo būdo, nutraukiant šalių santuoką, t.y. kad akcijos atitenka atsakovei būtent už išlaikymo skolą, taip pat atmestini. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą, nurodant padalijimo būdus bei formas, turi patys sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Ieškovas reikalavimų, susijusių su akcijų jam priteisimu, nepareiškė, priešingai, sutiko, kad jam priklausanti akcijų dalis atitektų atsakovei (t.1, b.l. 122). Šio santuokoje įgyto turto padalijimas tokia forma, kuomet ieškovas atsisakė jam tenkančių 50 proc. akcijų ir atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo priteistos visos bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijos, nesietinos su nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vykdymu, nebent sutuoktiniai būtų sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje aptarę, jog konkrečiai įvardintas, konkrečios vertės turtas atitenka vaikui kaip išlaikymas ar jo dalis (susitartų dėl išlaikymo būtent turtu formos). Tokios susitarimo nebuvo pasiekta, taigi skundo argumentai nereikšmingi. Esant šalių susitarimui, kaip turi būti jiems padalintas santuokos metu įgytas turtas (akcijos), teismas neturėjo teisinės pareigos šio klausimo spręsti kitaip.

Įrodymų, kad būtų vykdęs dukters išlaikymo pareigą nuo to momento, už kurį buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ieškovas nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Vien tik teiginiais grįsti tokią aplinkybę, kad kita šalis ją neigia, negalima. Atsižvelgtina ir į tokią aplinkybę, kad ieškovo pozicija šioje ginčo dalyje gana prieštaringa. Tvirtindamas, jog materialiai prisidėdavęs prie dukters poreikių, įvardintų atsakovės pateiktuose dokumentuose, patenkinimo, nes viena vaiko motina savo gaunamomis pajamomis tiek išleisti vaikui negalėjo (jos išlaidos didesnės už deklaruojamas pajamas), tuo pačiu teigia, kad nuolatinių ir stabilių pajamų jau ilgą laiką negauna, dėl to negali didesne suma prisidėti prie dukters kasmėnesinio išlaikymo, yra įsiskolinęs savo kreditoriams.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė teisės į išlaikymą atsiradimo momentą ir pagrįstai priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai A., išskaičiuojant jau sumokėtas laikino išlaikymo sumas.

Dėl bendravimo su vaiku

Kolegija nepripažįsta pagrįstais ir atsakovės skundo argumentų dalyje dėl netinkamos tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Bendravimo tvarkos nustatymo sąlygas įtvirtina CK 3.170 str. 4 d. Pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vertindamas, kaip ieškovas turėtų bendrauti su vaiku, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių riboti maksimalų tėvo ir dukters bendravimą. Kolegija visiškai sutinka su sprendimo motyvais bei padarytomis svarstomu klausimu išvadomis, jų nekartodama. Atsakovės noras dėl dukters nakvynės išimtinai jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko ir tėvo interesų ir nepasitarnautų judviejų ryšio atkūrimui.

Dėl uzufrukto nustatymo

Atsakovė, siekdama uzufrukto nustatymo į dalį gyvenamųjų patalpų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieškovui, nors ir pati turi asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butą, tokią savo poziciją grindžia noru nekeisti gyvenamosios vietos. Pasak atsakovės, ieškovui priklausantis butas patogesnėje vietoje, duktė pripratusi čia gyventi, netoliese yra jos interesų zona - gydymo ir ikimokyklinio ugdymo įtaigos, o jos butas naudojamas verslui (išnuomotas bendrovei), taigi nepritaikytas gyvenimui. Tokie skundo argumentai teisiškai ydingi. Įstatymu leidėjas numato galimybę vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ir po santuokos nutraukimo palikti gyventi antrąjį sutuoktinį, kuomet su juo lieka nepilnamečiai vaikai, nustatant uzufruktą (CK 3.71 str., 3.86 str. 2 d.). Ši teisės norma yra skirta nepilnamečio vaiko (vaikų) interesui turėti gyvenamąją vietą užtikrinti. Kadangi uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Tokią šios teisės normos aiškinimo taisyklę yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-49/2010). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad esminio vaiko poreikio naudotis būtent tėvui priklausančios gyvenamosios patalpos dalimi nėra, kadangi vaikas turi objektyvią galimybę apsigyventi motinos, su kuria yra nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, nuosavame gyvenamosios paskirties būste (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 14-15), nepriklausomai nuo paskirties, kuria šis butas šiuo metu naudojamas. Pažymėtina, kad vien patogumu uzufrukto poreikis taip pat negali būti pateisintas, juolab, abu butai yra tame pačiame - (duomenys neskelbtini) m. Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju teisinių prielaidų uzufrukto nustatymu apriboti ieškovo nuosavybės teisę nėra, taigi ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Esant tokiai bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme – abiejų apeliantų skundų nepatenkinus, ieškovo ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems nekompensuotinos.

Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme, t.y. 20,10 Lt (t.2., b.l. 243) pašto išlaidos priteistinos valstybės naudai iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis – po 10,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. ir I. B. po 10 (dešimt) litų 5 centus iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.